(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-767/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. A., A. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. J. ir S. A., išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo D. J.. Ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. A. ir A. J. jų nepilnametės dukros D. J. atžvilgiu; iš S. A. ir A. J. priteisti išlaikymą vaikui D. J. po 75 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovų S. A. ir A. J. priteisti po 930 Eur susidariusio įsiskolinimo vaiko D. J. išlaikymui; taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai S. A. ir A. J. yra nepilnamečio vaiko D. J. tėvai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu buvo nustatyta D. J. laikinoji globa bei paskirtas vaiko laikinasis globėjas; nuo (duomenys neskelbtini) S. A. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, smurto artimoje aplinkoje, vaikui nustatytos globos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė S. A. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka buvo bausta vieną kartą dėl neblaivios pasirodymo viešoje vietoje ir vieną kartą bausta dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia; atsakovas A. J. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka buvo baustas du kartus už važiavimą automobiliu keleivio vietoje neprisisegus saugos diržo. Socialiniai darbuotojai nurodė, kad atsakovė su sugyventiniu vartoja alkoholį, gyvenamoji aplinka būna netvarkinga, 2018 metais S. A. buvo randama neblaivi, o vėliau nustojo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nuo 2018 m. balandžio mėn. jos buvimo vieta tapo nežinoma. Nuo šio laiko atsakovė nustojo bendrauti su dukra, jos nelankė, nesidomėjo jos mokymosi pasiekimais, neatsiliepdavo į dukros telefono skambučius. Atsakovas nurodė, kad yra nedirbantis, pajamų negauna, neturi gyvenamosios vietos, turi skolų, su dukra nebendrauja.

2.       Atsakovė S. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, paaiškino, kad dukra namuose negyvena nuo 2017 m. spalio 10 d., nežino kur dukra gyvena šiuo metu. Nurodė, kad jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę dėl sugyventinio smurtavimo. Atsakovė nurodė serganti epilepsija, ji yra 50 proc. darbinga.

3.       Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu taip pat sutiko su visais ieškinio reikalavimais, nurodė, kad su dukra kartais bendrauja, kartais susitinka, kai turi duoda jai pinigų, dirba nelegaliai, tačiau auginti dukros negali, neturi tam sąlygų. Sutinka, kad jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovams S. A. ir A. J. jų nepilnametės dukters D. J. atžvilgiu, priteisė iš atsakovų S. A. ir A. J. nepilnametei dukrai D. J. išlaikymą po 75 Eur nuo 2018 m. spalio 25 d. iki mergaitės pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovų S. A. ir A. J. nepilnametei dukrai D. J. po 930 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė V. K. iš atsakovų nepilnametei D. J. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja. Teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovų po 116 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nurodė, jog, įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, jog ieškinys yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad abu atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnametės dukters D. J. priežiūros, ja nesirūpina. S. A. vartoja alkoholį, nepalaiko švaros ir tvarkos namuose, nuo 2018 m. balandžio mėnesio nebendrauja su dukra. Atsakovas A. J. atsisako pats auginti dukrą, nesudaro jai tinkamų vystytis sąlygų, nedalyvauja mergaitės išlaikyme. Abu atsakovai teismo posėdžio metu sutiko, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia, ir teismas tai vertino kaip pareiškimą, jog jie neketina keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti vaiką į šeimą. 

6.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis yra minimalus ir negali būti mažinamas. Teismas taip pat nustatė nepilnametės D. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su V. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atsakovė S. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir atsakovei S. A. laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnametės dukters D. J. atžvilgiu. Atsakovė nurodo, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau yra pasiryžusi tai pakeisti. Atsakovė ėmėsi esminių permainų savo gyvenime, t. y., ji ketina parduoti savo namo dalį, atsiskaityti su kreditoriais ir teikti išlaikymą savo dukrai; atsakovė nutraukė santykius su sugyventiniu; atsakovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ketina dirbti pas ūkininką, kur jai bus užtikrinama gyvenamoji vieta. Gyvenamosios aplinkos pakeitimas turėtų teigiamai paveikti atsakovės siekį atsisakyti priklausomybės. Atsakovės manymu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog jos dabartinė padėtis gali pasikeisti ir atsakovė galės ateityje tinkamai naudotis tėvystės valdžia. Pažymėjo, kad tarp dukters ir motinos dvasinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl yra visos galimybės pakeisti susidariusią padėtį. Atsakovė nurodė, kad teismo posėdžio metu nesuprato teisinės reikšmės dėl neterminuoto tėvystės apribojimo, o išsiaiškinusi teisines pasekmes, su ieškiniu nebesutinka ir mano, kad atsakovei tėvystė turi būti apribota laikinai, o ne neterminuotai, kadangi atsakovė yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą.

8.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o S. A. skundą civilinėje byloje Nr. e2-444-767/2019 dėl 2019 m. sausio 10 d. sprendimo pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neterminuota riboti tėvų valdžią S. A., ištyrė visas aplinkybes, įvertino, kad S. A. nesistengė vykdyti nei vieno jai duoto įpareigojimo, teismo posėdžio metu pati pripažino ieškinio pagrįstumą, todėl padarė teisingą išvadą, kad buvo pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžią S. A.. Ieškovas pažymėjo, kad nepilnametė D. J. nėra ir nebus įrašoma į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, todėl S. A. realiai, o ne pasvarstymų ir pažadų pagrindu pakeitus gyvenimo būdą, yra visos galimybės kreiptis į teismą ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo D. J. atžvilgiu. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovai yra nepilnametės D. J. tėvai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu buvo nustatyta nepilnametės D. J. laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini) bei paskirtas laikinasis vaiko globėjas, nuo (duomenys neskelbtini) S. A. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, smurto artimoje aplinkoje, vaikui nustatytos globos. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos, nes įrašymo į apskaitą pagrindai nebuvo išnykę. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė buvo bausta administracine tvarka dėl to, kad neblaivi pasirodė viešoje vietoje, taip pat atsakovė buvo bausta administracine tvarka dėl piktnaudžiavimo savo, kaip motinos, valdžia. S. A. nustatytas 50 proc. darbingumas. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nepilnametė D. J. į pamokas atvyko su smurto žymėmis ant veido, (duomenys neskelbtini) nebuvo mokykloje, paskutinę naktį nenakvojo namuose, o buvo pas savo draugę, todėl mokyklos administracija priėmė sprendimą informuoti ieškovą ir policijos pareigūnus įtariant, kad vaiko atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Ieškovo specialistui D. J. prisipažino, kad ją sumušė neblaivus atsakovės sugyventinis P. M., kuris taip pat dažnai smurtaudavo ir prieš atsakovę S. A..2018 m. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje tiek S. A., tiek ir P. M. būdavo randami neblaivūs.

11.       2019-01-04 teismo posėdžio metu atsakovė S. A. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, nurodė, kad su dukra bendrauja retai, pasveikino dukrą su Šv. Kalėdomis, tačiau dukros mokymosi rezultatais ir pasiekimais nesidomi, mergaitės neaplanko, su mergaitės globėjais nebendrauja.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

12.       Apeliantė S. A. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė pažymi, kad nors ji ir turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau ji yra pasiryžusi šią ligą įveikti, taip pat ji ėmėsi esminių permainų savo gyvenime ir siekia, kad dabartinė padėtis pasikeistų. Apeliaciniame skunde S. A. nurodo, jog ji ketina parduoti savo namo dalį, mano, kad tuomet galės atsiskaityti su kreditoriais ir teikti išlaikymą savo dukrai, taip pat ji nutraukė santykius su sugyventiniu, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, ketina dirbti pas ūkininką, taip stengdamasi jai atsikratyti priklausomybės. Atsakovė taip pat nurodė, jog ji teismo posėdžio metu nesuprato neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisinės reikšmės, o išsiaiškinus teisines pasekmes su ieškiniu nebesutinka ir mano, kad jos valdžia nepilnametės dukros D. J. atžvilgiu turėtų būti apribota laikinai.

13.       Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).

14.       Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

15.       Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis).

16.       Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

17.       Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

18.       Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

19.       Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė. Be to pažymėtina, jog tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) nepilnametei D. J. buvo nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), laikinąja globėja paskiriant V. K., vaiko globos vietą nustatant globėjo gyvenamojoje vietoje. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) S. A. šeima buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad S. A. nuo (duomenys neskelbtini) nepanaudojo savo, kaip motinos valdžios savo dukros D. J. interesams augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, tinkamai jos neprižiūrėjo, t. y. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, nes nesiėmė veiksmų, kad nutrauktų sugyventinio P. M. taikytas fizines bausmes jos dukters D. J. atžvilgiu. Tokiu būdu S. A. tinkamai nesirūpino savo dukra, neužtikrino jos teisių į tinkamą poilsį, gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, nepasirūpino, kad dukra būtų apsaugota nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Už tai atsakovė buvo bausta administracine tvarka. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė buvo bausta administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei nustatytas 50 procentų darbingumas, atsakovė S. A. 2019-01-04 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbusi kepykloje, tačiau tik dvi savaites, ilgiau dirbti negalėjo. Byloje taip pat pateiktas telefoninis pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad atsakovės dukra D. J. į mokykloje vykstančias pamokas atvyko su matomomis galimomis smurto žymėmis ant veido, pranešimas taip pat surašytas ir pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkui bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Byloje pateiktas nepilnametės D. J. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad gyvena su mama ir jos sugyventiniu P. M.. Motina su sugyventiniu dažnai konfliktuoja, sugyventinis naudoja smurtą prieš motiną ir nepilnametę. D. J. paaiškinime nurodė, jog sutiktų būti globojama, taip pat pažymėjo, kad bijo grįžti namo, nurodė, kad jos motina kartais išgeria. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktu D. J. buvo paimta iš motinos S. A. ir laikinai apgyvendinta V. K. šeimoje. Byloje pateiktas telefoninis pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, jog nepilnametės D. J. motina S. A. elgiasi neadekvačiai, galimai ketina nusižudyti.

21.       Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. A. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra vienas kambarys ir virtuvė, butas be patogumų, kambarys apie 10 m2 ploto, vaikui sudarytos minimalios buitinės sąlygos augti. Iš Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad S. A. teigia, jog ji su P. M. negyvena, neveda bendro ūkio, tačiau (duomenys neskelbtini) lankymo metu P. M. buvo rastas vienas namuose, nuo jo sklido alkoholio kvapas, namai buvo netvarkingi, patalpos prirūkytos. (duomenys neskelbtini) namuose rasti S. A. ir P. M., (duomenys neskelbtini) S. A. atrodė pagiringa, tą patvirtino ir pati S. A.. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad yra tikslinga tęsti laikiną globą, S. A. nesistengia keisti gyvenimo būdo, nesudaro saugios ir sveikos aplinkos dukrai D. J. augti biologinėje šeimoje.

22.       Byloje pateiktame nepilnametės D. J. paaiškinime nurodoma, kad P. M. su jos motina iki įvykio, kai sumušė nepilnametę, kartu gyveno apie 3 metus. P. M. beveik kiekvieną dieną girtaudavo, motina S. A. taip pat piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodė, kad P. M. smurtaudavo nepilnametės bei jos motinos atžvilgiu, motinos akivaizdoje skirdavo nepilnametei fizines bausmes, tačiau motina nesiimdavo jokių veiksmų apginti savo dukros. D. J. nurodė, kad jai pas globėjus gyventi yra gerai.

23.       Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro pranešime nurodyta, kad  lankantis S. A. namuose buvo pastebėta, jog S. A. yra pagiringa, nuo (duomenys neskelbtini) pastarosios namuose lankytasi 11 kartų, tačiau S. A. savo gyvenamojoje vietoje nerasta, jos buvimo vieta nežinoma.

24.       Byloje pateiktas nepilnametės D. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog D. J. gyventi pas globėjus patinka, ji gerai sutaria su visais šeimos nariais, norėtų nuolat gyventi jų šeimoje. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio D. J. motina S. A. su savo dukra nebebendrauja, toks motinos elgesys ją liūdina. R. V. progimnazijos pateiktame rašte nurodoma, kad D. J. mokyklą lanko sistemingai, ateina tvarkingai ir švariai aprengta, apsigyvenusi globėjų šeimoje jaučiasi gerai, į mokyklą ateina geros nuotaikos, džiaugiasi bendravimu su globėjų šeima. Nepilnametė D. J. mokosi gerai, globėjai domisi jos mokymosi pasiekimais tiek telefonu, tiek atvykusi į mokyklą. S. J. nuo (duomenys neskelbtini)nesilankė mokykloje ir nesidomėjo dukra. D. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji gyvendama su globėjais jaučiasi gerai, su motina bendrauja retai, o bendraujant D. J. motina dukrai aiškina ir nurodinėja, tai nepilnametei nepatinka. Pažymėjo, kad norėtų ir toliau gyventi su globėjų šeima.

25.       2018-06-07 Radviliškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad dukra išreiškia norą gyventi su globėjų šeima. Socialinė darbuotoja D. K. nurodė, kad S. A. nuo 2018 m. balandžio mėnesio vengia susitikimų, į namus neįsileidžia, nustojo bendrauti su vaiku, vaikas negali gyventi nei motinos, nei tėvo šeimoje, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros D. J. atžvilgiu. Šeimos pokyčių ir globos (rūpybos) įvertinime nurodyta, kad padėtis, susijusiu su motinos pokyčiais pablogėjo, tėvai dukros išlaikyme nedalyvauja. Minėtame akte pateikti siūlymai nustatyti nuolatinę globą ir kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vienintelė vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Iš nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad D. J. tėvai (tėvas net neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo) visiškai nesirūpina ja ir yra nusišalinę nuo jos auklėjimo, priežiūros. Apeliaciniame skunde S. A. teigia, kad ji teismo posėdžio metu nesuprato teisinės reikšmės dėl neterminuoto tėvystės apribojimo, o išsiaiškinus teisines pasekmes nebegali su ieškiniu visiškai sutikti, tačiau teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 2019-01-04 teismo posėdžio teismas klausė S. A. ar ji supranta ieškinio esmę, nurodė, kad tenkinus ieškinį atsakovei būtų atimamos motinystės teisės, atsakovė nurodė, kad ieškinio reikšmę supranta (2019-01-04 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 4 min. 40 s.), taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nežinojo, jog vaikas gyvena globėjų šeimoje, t. y. atsakovė absoliučiai nesurūpino ir nesidomėjo savo vaiku, su juo nebendravo ir nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 5 min. 30 s.). Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad S. A. yra visiškai atsiribojusi nuo savo nepilnametės dukros auklėjimo, ja nesidomi, su dukra nebendrauja ir ja nesirūpina, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią nepilnametės D. J. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. A. nurodomas ketinimas parduoti savo namo dalį, taip pat užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje nėra pakankamas įrodymas apie teigiamus pokyčius apeliantės šeimoje. Taip atmestinas apeliantės argumentas, kad su dukra nebendravo, nes manė, kad bendravimas su vaiku jai būnant apsvaigus nuo alkoholio padarytų didesnės žalos nei duotų naudos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė alkoholį vartodavo ir nepilnametės dukros akivaizdoje, jai būnant namuose, be to, apeliantė nuo 2018 m. balandžio mėnesio visiškai nutraukė bendravimą su savo dukra. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė visiškai nesirūpino savo vaiku ir byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jos ir jos šeimos padėtis gali pasikeisti, todėl spręstina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir nepažeidžiantis vaikų geriausių interesų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai        Rasa Bartašienė

        Egidijus Mockevičius

        Irena Stasiūnienė