Baudžiamoji byla Nr. 2K-525/2010 nuasmeninta

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  2.4.5.2.1; 2.3.4.9; 2.3.4.5

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

  

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

            teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutarties.

            Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nuosprendžiu K. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumokėti baudą. Iš UAB „Seesam Lietuva“ R. P. (R. P.) priteista 1726 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš K. V. R. P. priteista 18 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt turėtų proceso išlaidų advokato darbui atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, paliekant nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. P. teisę į ieškinio patenkinimą, kreipiantis civilinio proceso tvarka.

            Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmestas.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

 

            K. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.40 val., Varėnos r., vairuodamas automobilį „Land Rover“ (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas žvyruotu miško keliu Glūko kaimo link, 2,5 km atstumu nuo pagrindinio kelio Vilnius–Varėna–Gardinas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 164 ir 171 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, kelio posūkyje priešpriešinio prasilenkimo metu su automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tarp transporto priemonių kairiųjų šonų paliekant intervalą, būtiną saugiam priešpriešiniam transporto priemonių prasilenkimui, o važiavo iš dalies kaire žvyrkelio puse ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta R. P. sveikata, nes blužnies plyšimas yra sunkus suluošinimas, taip pat sužaloti automobilio „VW Golf“ keleiviai: R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl viršutiniame žandikaulyje I danties, I-II-III dantų iš kairės trauminio išnirimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; K. B. nustatytas kairiojo riešo sumušimas, dėl to nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nurodant, kad K. V. išteisintas dėl to, kad nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (R. P. civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą), arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina, nes nepakankamai motyvuota, taip pat neatsako į esminius apeliacinio skundo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 ir 331 straipsnių nuostatas, t. y. neišsamiai išnagrinėjo 2007 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio aplinkybes, šios bylos faktinius duomenis vertino ne kaip įrodymų visumą, o kiekvieną atskirai, todėl neišsamiai, nepakankamai motyvuotai ir formaliai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą dėl nepagrįsto pripažinimo eismo įvykio kaltininku ir nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Taip pat nuteistasis K. V. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdyje jis bei jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo bei neapklausė teisme ekspertų – Vytauto Šakėno, Linos Lazarenko ir Edgaro Sokolovskio, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, vertinant atliktų autotechninių ekspertizių išvadas, yra prieštaringos. Nuteistojo K. V. ir eksperto E. Sokolovskio duomenys dėl konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose liko nepaneigti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ir ekspertai byloje vadovavosi Varėnos rajono policijos komisariato patrulio 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarytu eismo įvykio planu (planą pasirašė tik patrulis A. D.) bei kitą dieną po eismo įvykio neaišku kieno sudaryta ir į baudžiamąją bylą pateikta kažkokia eismo įvykio schema, kurios niekas nepasirašė. Teismas taip pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, o techninį įvykio aplinkybių tyrimą atlikę ekspertai vadovavosi duomenimis, kurie visiškai neatitiko ekspertizės tyrimo objekto. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose neištyrus nukentėjusiojo R. P. padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir neįvertinus eismo įvykio plano bei schemos, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos ir proceso teisingumo principas, BPK 7 straipsnio reikalavimai.

Taip pat K. V. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas trijų autotechninių ekspertizių aktus, vadovavosi ne juose padarytų išvadų visuma ar bent visais jų punktais, o rėmėsi tik atskirais teiginiais, mažinančiais nukentėjusiojo šioje baudžiamojoje byloje R. P. kaltę. Kasatorius mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad jis 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.40 val., įvažiuodamas į miško kelio posūkį, turėjo išskirtinę pareigą tiksliau įvertinti situaciją ir būti atidesnis negu kitas vairuotojas – nukentėjusysis R. P. Prieš šį miško kelio posūkį jokių ribojančių ar kitokių kelio ženklų nėra, todėl atidumo, atsargumo kriterijai teismų turėjo būti taikomi abiem vairuotojams. Taip pat kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai nustatytas priežastinis ryšys jam inkriminuojant BK 281 straipsnio 3 dalį. Varėnos seniūnijos išduotas dokumentas, esantis šioje byloje, dėl miško kelio kasmetinio tvarkymo niekaip nepaneigia akivaizdaus fakto, jog nukentėjusysis („VW Golf“ vairuotojas R. P.) eismo įvykio metu apvažinėjo šalikelėje augantį ir trukdantį saugiam eismui seną medį ir kaip tik jo vairuojamas automobilis „VW Golf“ išvažiavo labiau į kairę žvyrkelio pusę. Nuteistasis K. V. pabrėžia, kad šios kategorijos bylose teismai privalo itin kruopščiai įvertinti ne tik abiejų vairuotojų veiksmus prieš eismo įvykį, bet ir vairuotojų, kaip eismo dalyvių, sprendimus, jų veiksmus bei padarinių tikimybę ir tuo atveju, jei vairuotojas R. P. automobiliu „VW Golf“ važiuotų saugiu greičiu užsisegęs saugos diržą bei neapvažinėtų šalikelėje augančio medžio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko detalios abiejų vairuotojų veiksmų analizės, nesusiejo visų faktinių baudžiamosios bylos duomenų su KET reikalavimais ir jų galimais pažeidimais, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų išvadų šioje eismo įvykio baudžiamojoje byloje negalima pripažinti pagrįstomis. Atlikti apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimą, pasak kasatoriaus, buvo privalu.

Atsiliepimu į nuteistojo K. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Karčinskas prašo nuteistojo K. V. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad K. V. teiginiai apie neišsamų bei šališką bylos išnagrinėjimą atmestini; Varėnos rajono apylinkės teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei planas prie jo sudaryti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Protokole bei plane suprantamai ir detaliai aprašytos bei sužymėtos atliekant šį procesinį veiksmą nustatytos aplinkybės (kelio elementai, transporto priemonių padėtys, ratų pėdsakai, kt. duomenys). Užfiksuoti duomenys atvaizduoti prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotolentelėse. Varėnos rajono apylinkės teismas kartu su kitais duomenimis vertino ir įvykio vietos apžiūros eigą. Nuteistasis K. V. nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai vertino byloje esančias eismo įvykio specialistų bei ekspertų išvadas. Teismai, vertindami šias išvadas, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismo ekspertizės centro eksperto ir specialisto išvados buvo atliekamos remiantis iš karto po įvykio surinktais bei užfiksuotais duomenimis, kita bylos medžiaga. Specialisto E. Sokolovskio išvadose remiamasi jo paties papildomai apžiūrint įvykio vietą surinktais duomenimis, kurie, praėjus ilgesniam laikui, neatitiko realių eismo įvykio metu buvusių sąlygų; po eismo įvykio buvo atliekami kelio remonto darbai; po remonto keitėsi kelio būklė, plotis, konfigūracija. Priežastinis ryšys taip pat nustatytas tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad, jei K. V. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių bei prasilenkimo su automobiliu „VW Golf“ metu važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, palikdamas tarp automobilių saugų tarpą iš šono, transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios, eismo įvykis būtų neįvykęs ir nebūtų sužalotas automobilio „VW Golf“ vairuotojas R. P. bei kartu su juo važiavę asmenys. Taip pat, pasak prokuroro, atmestini ir kasatoriaus skundo argumentai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas dėl šio važiavimo neprisisegus saugos diržo. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos įrodytumo, dar nereiškia, kad jos neteisingos ir kad buvo padaryti BPK pažeidimai. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus skundo teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš byloje esančių pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokolų matyti, kad nuteistajam K. V. buvo užtikrintos teisės dalyvauti procese ir naudotis BPK 22 straipsnyje nustatytomis teisėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai pažeidė rungimosi principą ar suvaržė kokias nors jo gynybos teises, numatytas BPK 7 straipsnyje.

Nukentėjusysis R. P. atsiliepimu į nuteistojo K. V. kasacinį skundą prašo nuteistojo K. V. kasacinį skundą atmesti. Pripažinti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo K. V.

Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka teismai vertino ir tyrė visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nepažeisdami BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų, dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo 2007 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio metu kaltu pagrįstai pripažino būtent K. V., nuteisė jį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskyrė įstatymo numatytą bausmę. Kaip K. V. gynybinė pozicija vertintina tai, kad ir nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Nė vienas iš kartu su nukentėjusiuoju automobilyje važiavusių asmenų nepatvirtino nuteistojo K. V. skunde išdėstytos versijos, kad nukentėjusysis staiga dėl jo važiavimo kryptimi dešinėje kelio pusėje augančio medžio išvažiavo į priešingą kelio pusę prieš pat eismo įvykį. Teismai pagrįstai atmetė K. V. gynėjo pateiktą specialisto išvadą, vertindami ją kaip neišsamią, nurodydami, kad remtasi 2009 m. vasario 13 d. įvykio vietos vaizdo medžiaga, kurioje kelio situacija yra kitokia nei įvykio metu, per tą laiką buvo atlikti kelio taisymo darbai, po įvykio praėjo beveik dveji metai. Nuteistojo K. V. teiginys, kad neva nukentėjusysis buvo neprisisegęs saugos diržo, yra abejotinas ir nesvarstytinas, nes byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl saugos diržo užsisegimo teigia kategoriškai netvirtinęs, nes būdamas sunkios būklės po autoavarijos, sąmonės praradimo, šoko, to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Taip pat atsiliepime pažymima, kad neaišku, kuo remiasi K. V., teigdamas, kad ir nukentėjusysis pažeidė KET 53, 171, 164 punktų reikalavimus, nes jis neva apvažinėjo šalikelėje augantį ir trukdantį saugiam eismui medį, dėl to nukentėjusiojo vairuojamas automobilis išvažiavo į kairę kelio pusę. Tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti, sugalvoti tik siekiant K. V. išvengti atsakomybės. Minimas medis yra 7 m nuo susidūrimo vietos, jis auga šalikelėje, kaip ir visi kiti miško medžiai. K. V. kelių patruliui A. D. po įvykio nurodė, kad jis važiavo arčiau kelio vidurio, nes nenorėjo, kad medžių šakos apibraižytų automobilį.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

           

            Dėl kaltinamojo teisės užduoti klausimus specialistams ir ekspertams

            Proceso metu kasatorius ir jo gynėjas kelis kartus reiškė motyvuotą nesutikimą su specialistų ir ekspertų išvadomis, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, teikė prašymus dėl šias išvadas pateikusių asmenų apklausos teisme. Atmetant šiuos prašymus netinkamais motyvais buvo iš esmės suvaržytos kaltinamojo teisės, pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis). Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurio apeliacinės instancijos nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka teisme.

            BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, BPK 275 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis bei gynėjas gali užduoti klausimus teisme apklausiamiems ekspertams ir specialistams. Pagal BPK nustatytas bylos nagrinėjimo teisme taisykles dėl būtinybės apklausti teismo posėdyje ekspertus ir specialistus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK nustato, kad tiek specialistas, tiek ekspertas kviečiamas į teismo posėdį tada, kai reikia paaiškinti ar papildyti jų pateiktą specialisto išvadą ar ekspertizės aktą (BPK 284 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), tačiau kai šie dokumentai yra pakankamai aiškūs ir išsamūs, minėti asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Spręsdami klausimą, ar ekspertus bei specialistus būtina kviesti į teismo posėdį, teismai turi vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinėje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.

            Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) yra išaiškinęs, kad jei netenkinamas traukiamo atsakomybėn asmens prašymas viešame teismo posėdyje apklausti ekspertus, kurių išvados turi lemiamą reikšmę išsprendžiant bylą, pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

            Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-465/2010, 2K-76/2006, 2K-2/2005) yra išaiškinta nagrinėjamoje byloje iškilusi situacija, kaip turi vykti įrodymų tyrimas teisme tais atvejais, kai kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ar kitas proceso dalyvis teikia prašymus tirti jų iniciatyva gautas išvadas, surašytas specialių žinių turinčio asmens. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, jei proceso dalyvių pateikta teismui konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės akto išvadoms, teismai turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežastims išaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr.2K-523/2005, 2K-436/2010, 2K-202/2009). Tam teismai: 1) į teismo posėdį kviečia specialistus ir (ar) ekspertus; 2) skiria naują ekspertizę. Specialistų ir (ar) ekspertų apklausa teismo posėdžio metu turi dvejopą reikšmę: 1) apklausiant ekspertus ir specialistus gali būti išsiaiškinta dėl išvadose esančių neaiškumų, pašalinti išvadų prieštaravimai; 2) apklausiant teismo posėdyje specialistus ir ekspertus, suteikiama galimybė tiek kaltinimo, tiek gynybos šalims užduoti klausimų ekspertams ir specialistams, taip įgyvendinant BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi principą.

Nagrinėjamoje byloje specialistų ir ekspertų išvados turėjo itin svarbią reikšmę grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, kasatorius ir gynėjas reiškė argumentuotas abejones dėl šių išvadų. Gynybos iniciatyva 2009 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta Lietuvos ir Lenkijos įmonės Transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto E. Sokolovskio. Šioje išvadoje į kai kuriuos bylai svarbius klausimus pateikti kitokie atsakymai nei Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Šakėno 2008 m. sausio 28 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei su šiomis išvadomis iš esmės sutampančiomis vėliau gautomis ekspertės L. Lazarenko išvadomis. Esamoje situacijoje gynybos argumentai dėl specialių žinių reikšmės nustatant tiesą byloje negalėjo būti tinkamai įvertinti, neapklausus bent jau vieno iš išvadas apie eismo įvykį pateikusių ekspertų (V. Šakėno ar L. Lazarenko). Pirmosios instancijos teismo padaryta klaida tiriant svarbius tiesos nustatymui duomenis, turėjo būti ištaisyta apeliacinio proceso metu, atlikus įrodymų tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas V. Šakėnas į pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo iškviestas ne dėl jo išvadų aiškumo, neginčijamumo, o dėl to, kad jo komandiruotės išlaidoms padengti LTEC neturėjo lėšų – taip valstybė, būdama stipresnioji šalis procese, užkirto kelią gauti galimai papildomus duomenis, kuriuos gauti ne vieną kartą prašė gynyba. Pažymėtina, kad valstybės finansinė padėtis negali būti veiksnys, lemiantis teisės į teisingą procesą pažeidimą nagrinėjant bet kurią baudžiamąją bylą.

            Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą gali atlikti ne tik proceso dalyvių prašymu (iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nė vienas proceso dalyvis to nepareiškė), bet ir savo iniciatyva, ir, esant pagrindui, ne tik gali, bet ir privalo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas atliekamas tada, kai yra pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė teisingam bylos išsprendimui svarbių duomenų arba juos tyrė neišsamiai, pažeisdamas BPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-143/2010, 2K-55/2006, 2K-154/2006).

            Pažymėtina, kad jau ikiteisminio tyrimo metu po Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Šakėno specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. kovo 12 d. įtariamasis K. V. pateikė Varėnos rajono prokuratūrai prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir padaryti jos kopijas, nes norįs prašyti atlikti pakartotiną nepriklausomą eismo įvykio ekspertizę. Šis jo prašymas 2008 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimu, kuriame nenurodyti BPK 181 straipsnyje nenumatyti motyvai, atmestas – prašyme nenurodyta, kodėl K. V. nesutinka su specialisto išvada ir kodėl būtina skirti pakartotinį eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Pabrėžtina, kad proceso dalyviai, pateikiantys prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neprivalo savo prašymų argumentuoti. Paprastai tokie prašymai turi būti tenkinami, išskyrus atvejus, kai susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Įtariamasis K. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą, metu protokole raštu pateikė prašymą visiškai susipažinti su bylos medžiaga ir daryti baudžiamosios bylos medžiagos kopijas. K. V. 2008 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą skirti papildomą eismo įvykio ekspertizę todėl, kad susipažinus su bylos medžiaga nesutinka su šios ekspertizės išvadomis, nes akivaizdžiai, anot įtariamojo, matyti pagal nuotrauką ir brėžinį, kad nubraižyta eismo įvykio schema netiksli ir neatitinka tikrųjų faktų. 2008 m. lapkričio 25 d. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu įtariamojo K. V. prašymas skirti eismo įvykio ekspertizę byloje atmestas kaip nepagrįstas, nes specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta 2008 m. sausio 28 d., nekelia jokių abejonių.

Prokuroro pozicija pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje dėl galimumo nagrinėti bylą buvo teigiama, nurodant, kad jei iškils klausimų, galima bus suformuluoti juos ekspertui vėliau ir spręsti klausimą dėl jo dalyvavimo posėdyje; kasatoriaus K. V. gynėjo pozicija buvo ta, kad eksperto V. Šakėno dalyvavimas posėdyje būtinas, reikia atidėti bylos nagrinėjimą dėl eksperto neatvykimo. Teismas nusprendė spręsti klausimą dėl eksperto dalyvavimo vėliau, nes, nepradėjus spręsti bylos iš esmės, neaišku, ar tikrai jo dalyvavimas bus reikalingas. Šiame teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas V. Martyšius pareiškė prašymą skirti kompleksinę autotechninę-medicininę ekspertizę, pažymėjo, kad yra du prieštaringi aktai – ekspertas V. Šakėnas, anot jo, susiaurina važiuojamąją kelio dalį iš vienos pusės, tad jo išvada neteisinga; teismas, skelbdamas byloje pertrauką, nutarė spręsti dėl ekspertizės skyrimo; K. V. gynėjas pasinaudojo teise suformuluoti klausimus ekspertui. Kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę atliko L. Lazarenko ir L. Urbanavičius. Nuteistojo K. V. gynėjas advokatas V. Martyšius atkreipė dėmesį į tai, kad susipažinus su ekspertizės išvada neaišku, ar buvo nukentėjusysis įvykio metu prisisegęs saugos diržus, ar ne, ir dar kartą išreiškė savo poziciją dėl ekspertų dalyvavimo posėdyje. Teismas atmetė gynėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad jei byloje yra neaiškumų, jie bus aiškinami kaltinamojo naudai, nemato naujų aiškintinų klausimų, dėl kurių reikėtų kviesti ekspertus. V. Martyšius dar kartą skirtingu baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – prieš sakant baigiamąsias kalbas, išreiškė prašymą kviesti į teismo posėdį ekspertus V. Šakėną, L. Lazarenko ir L. Urbanavičių. K. V. gynėjas V. Martyšius dėl ekspertų paaiškinimų teisme būtinumo pasisakė ir baigiamųjų kalbų metu.

Apeliaciniame skunde K. V. taip pat pažymėjo, kad V. Šakėno ir L. Lazarenko išvados diskutuotinos, ekspertai nebuvo įvykio vietoje ir jos neapžiūrėjo, atsakydami į pateiktus klausimus, vadovavosi tik Varėnos PK patrulio A. D. 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarytu planu.

            Nurodyti kasatoriaus ir jo gynėjo veiksmai proceso metu rodo, kad jie nuolat prašė atlikti abejones galinčias pašalinti ekspertų (specialistų) apklausas. Šie prašymai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai sprendžiami.

 

            Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

           

            Nuteistasis K. V. savo kasaciniame skunde pateikia taip pat kitų argumentų (specialisto išvadų ir ekspertizės akto vertinimas, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių klausimas, kt. argumentai). Šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, visi įrodymai kaip visuma turės būti vertinami iš naujo. Kasacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, turi vadovautis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia kasacinės instancijos teismui iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

 

            Dėl nukentėjusiojo R. P. prašymo

 

            Šia kasacine nutartimi grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka procesas nagrinėjamoje byloje neužbaigiamas, todėl nukentėjusiojo R. P. prašymas pripažinti proceso išlaidomis išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

 

nutaria:

 

            Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Rimantas Baumilas

 

                                                                                                                            Olegas Fedosiukas

 

                                                                                                                            Gintaras Goda