Administracinė byla Nr. A-3222-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01998-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 800 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant ar daužant į duris. Taip pat nurodė, kad Šiaulių TI nėra įrengtas radijo taškas ir pareiškėjui nebuvo išduodamas virdulys. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, todėl prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (skundo padavimo dienos) priteisti 1 800 Eur.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 60/09-32718 nurodyta, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Tuo pačiu pagrindu atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjo teiginį dėl radijo taško.
5. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos naudotis biblioteka, dalyvauti kultūros, sporto renginiuose, taip pat suteikiama teisė į pasimatymus, skambučius. Be to, Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.
6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtina, kad elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, kurie perkelti į kamerų tipo patalpas. Kadangi pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl draudimas jam turėti elektros prietaisus buvo pagrįstas. Be to, pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl virdulio išdavimo nesikreipė.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.
8. Teismas, įvertinęs Taisyklių 2 punktą, sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog, vadovaujantis teisės aktais, pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tik periodiškai, trumpais intervalais. Vadovaudamasis BVK 96 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintu Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui R. K. nebuvo sudarytos sąlygos ar buvo trukdoma įsigyti elektros prietaisus už asmeninėje sąskaitoje turimas pinigines lėšas. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustatė kalinimo įstaigai pareigos aprūpinti pareiškėją elektros prietaisais, taip pat ir elektriniu virduliu. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.
10. Nenustatęs Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
11. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis teisės aktais, turi būti įrengta signalizacijos sistema, kurios dėka būtų galima pasikviesti įstaigos personalą. Taip pat Šiaulių TI turėjo būti įrengtas radijo taškas, o įstaigos darbuotojai privalėjo išduoti pareiškėju virdulį. Pareiškėjas pažymi, kad kitose įkalinimo įstaigose buvo įrengtas radijo taškas ir iškvietimo sistema, jis taip pat gaudavo virdulį.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir vadovavosi tinkamais teisės aktais bei priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.
15. Teismas, tirdamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, analizavo pateiktą teismui medžiagą ir vadovavosi objektyviais įrodymais, todėl abejoti teismo sprendimo teisingumu nėra pagrindo. Be to, daugelis pareiškėjo nurodytų aplinkybių yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės visiškai nedetalizuotos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Šiaulių TI pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog Šiaulių TI turėjo būti įrengtas iškvietimo mygtukas, radijo taškas, o įstaigos darbuotojai privalėjo išduoti pareiškėjui virdulį.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl signalizacijos mygtuko įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir nustatyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, kad siekiant įrengti pareigūno iškvietimo sistemą reikia atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė pareigūno iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015).
22. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini.
23. BVK 96 straipsnio, nustatančio nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki šešių mėnesių (1 punktas); turinčių skolą už nurodytų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola (2 punktas); perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas (3 punktas). Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 2 dalimi, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą (pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių), nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.
24. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 13 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jose veikiančios parduotuvės sudaro sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems įsigyti elektros prietaisus už asmeninėje sąskaitoje turimas pinigines lėšas.
25. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nuteistąjį perkėlus į kamerų tipo patalpas, jo atžvilgiu taikomas draudimas turėti elektros prietaisus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dalį laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl jam buvo draudžiama turėti elektros prietaisus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos įsigyti elektros prietaisus už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
26. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė