Civilinė byla Nr. 2-100-522/2015
(Proceso Nr. 2-44-3-00014-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;78.2.1.;50.11.2.
(S)
Širvintų rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 7 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant Onai Petniūnienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui A. M., jo atstovei advokatei Irinai Kizinai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ir
n u s t a t ė:
Ieškovė D. M. kreipės į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, atsakovu A. M., atsakovui asmenine nuosavybe priteisti automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003 m. rugpjūčio 20 d. Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: D. M., gim. 2003-12-08, ir A. M., gim. 2006-05-17. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę. Siekdama išsaugoti šeimos asmeninio gyvenimo privatumą, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Susitaikyti nemato galimybės. Santuokoje su atsakovu nekilnojamojo turto nėra įgiję. Kartu nebegyvenant atsakovas įsigijo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo vardu, todėl ieškovė prašo jį priteisti atsakovui asmenine nuosavybe. Kompensacijos už šį turtą iš atsakovo nereikalauja. Kilnojamųjų daiktų su atsakovu neįsigijo, todėl ginčo dėl to nėra. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius, interesus, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, jos ir atsakovo galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, kadangi ji pati šiuo metu gyvena užsienyje, nedideliame bute, kuris pritaikytas gyventi tik vienam, nuosavo būsto nėra įsigijusi, neturi pastovaus darbo, todėl negalinti užtikrinti vaikams saugių ir tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu iš jos vaikų išlaikymui yra priteista po 101,37 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – Pesliakaitė. Kreditorinių įsipareigojimų ji neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus jam nėra žinoma.
Priešieškiniu atsakovas A. M. prašo nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės jo naudai 1000 Eur neturtinę žalą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nenurodė kuo pasireiškė abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Jo nuomone šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o atsakovo kaltės dėl to nėra. Ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas – beveik prieš 7 metus paliko du mažamečius vaikus atsakovui, paliko šeimos būstą ir išvyko gyventi pas draugę, buvo neištikima atsakovui – turėjo ryšį su kitu vyru, o vėliau išvyko gyventi į Italiją. Jie nuo 2008 m. gyvena atskirai. Kai ieškovė paliko šeimą, sūnui buvo ketveri, o mažesniajai dukteriai nebuvo nė dvejų metukų. Ieškovė paliko jį ir mažus vaikus, tiek metų visiškai vaikais nesirūpino, paliko juos be išlaikymo, neprižiūrėjo jų. 2013-03-01 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovės yra priteistas išlaikymas vaikams po 130,33 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iki pilnametystės bei priteistas įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 4092,33 Eur. Nors ieškovė apie šį teismo sprendimą viską žino, ji tik vieną kartą atsiuntė vaikams pinigų – 270 Eur. daugiau ji prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų auklėjimu ir bendravimu su jais nesidomi. Dukra jos net neprisimena ir nežino. Toks ieškovės elgesys sukėlė jam emocinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą, todėl mano, kad yra pagrindas priteisti iš jos jo naudai neturtinę žalą. Atsakovas 7 metus vienas prižiūrėjo ir rūpinosi vaikais, kaskart dalyvavo vaikų šventėse ugdymo įstaigose, jam sunku buvo paaiškinti vaikams kodėl šventėse nedalyvauja jų mama, nejaukiai jautėsi būdamas vienas tarp moterų. Atsakovui tenka įdėti daug pastangų, kad vaikai nesijaustų nuskriausti, kad motina jų neprižiūri. Atsakovą taip pat kamavo nežinomybė dėl jų ateities, nes jis vienintelis liko už ją atsakingas. Atsakovą nuolat kamavo nerimas dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, dėl to, ar jis sugebės atstoti vaikams abu tėvus, dėl galimybių aprūpinti vaikus būtiniausiai dalykais ir t.t. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir neprieštarauja, kad ieškovė bendrautų su vaikais ir dalyvautų jų auklėjime, jeigu ji pati to norės ir tai neprieštaraus vaikų interesams. Atsakovas taip pat nurodė, kad už asmenines lėšas įsigijo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo asmeninė nuosavybė ir yra nedalomas. Priešieškinyje atsakovas taip pat nurodė turintis kreditorinių įsipareigojimų, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorinius įsipareigojimus jau yra įvykdęs.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su tuo, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Konfliktai šeimoje prasidėjo tuomet, kai jie po santuokos įregistravimo apsigyveno kartu su atsakovo tėvais. Jo motina nuolat kišosi į sutuoktinių santykius, nemėgo jos. Į siūlymus gyventi atskirai nuo tėvų atsakovas nereagavo. Atsakovas jos atžvilgiu yra smurtavęs, mėgino smaugti. Po šio incidento ji išsigandusi išėjo iš namų, tačiau atsakovui įkalbėjus grįžo gyventi namo, tačiau santykiai liko įtempti. Į prašymus persikelti gyventi atskirai atsakovas sakydavo, kad ji gali išeiti viena, nes vaikų jis jai neduos. Tuomet ji ir išėjo gyventi pas draugę, pas kurią gyveno 8 mėnesius. Vaikus lankė dažnai, paimdavo juos iš darželio, tačiau atsakovo motina vydavo ją iš buto, grasino iškviesti policiją. Negalėdama susirasti Lietuvoje darbo, ji išvyko dirbti į Italiją, kur dirbdavo mėnesį, paskui keturis mėnesiu gyvendavo Lietuvoje ir vėl išvykdavo. Vaikais rūpinosi, rėmė juos materialiai, už jos pinigus vaikams yra nupirkti dviračiai, sūnui – keturratis motociklas už 434,43 Eur, aprūpindavo vaikus rūbais, avalyne. Visą tą laiką buvo ištikima atsakovui, nes tikėjosi gyventi su juo ir vaikais atskirai nuo tėvų. Dėl to, kad nesutinka su tuo, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, ieškovė nesutinka ir su atsakovo reikalavimu priteisti iš jo atsakovo naudai neturtinę žalą. Šiuo atveju būtent ji, o ne atsakovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl to, kad atsakovas atėmė iš jos galimybę gyventi su vaikais, juos pačiai auginti ir prižiūrėti. Ji iki šiol išgyvena dėl to, kad negali rūpintis savo vaikais. Jokių amoralių ar neteisėtų veiksmų sutuoktinio atžvilgiu ji neatliko, o jis elgėsi su ja nepagarbiai ir netinkamai, o ji leido, kad su ja taip būtų elgiamasi, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu dėjo per mažai pastangų santuoką išsaugoti. Be to, atsakovas prašydamas tokio dydžio neturinės žalos visiškai neįvertina jos turtinės padėties (nedirba, negauna pajamų, neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto).
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2003 m. rugpjūčio 20 d. (b.l. 10). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2008 m. pavasario. Ieškovė išsikraustė iš šeimos namų ir paliko atsakovą su dviem mažamečiais vaikais. Atsakovo teigimu ieškovė jam buvo neištikima. Sužinojęs šį faktą, atsakovas paprašė, kad ieškovė išeitų ir ieškovė išėjo, palikdama jį su vaikais. Nuo to laiko jie gyvena atskirai. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja V. K.. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtavo jos atžvilgiu, todėl ji, bijodama dėl savo sveikatos, buvo priversta išsikraustyti iš namų, byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo
Santuokoje ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų D. M., gim. 2003-12-08, ir A. M., gim. 2006-05-17. Abu jie yra nepilnamečiai. Ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Vaikai nuo gimimo gyvena su tėvu, t.y. atsakovu. Abi šalys prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu A. M. jo gyvenamojoje vietoje.
Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas yra išspręstas 2013-03-01 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovės yra priteistas išlaikymas vaikams po 130,33 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Ginčų šiuo klausimu byloje nėra, todėl šis klausimas šioje byloje papildomai nespręstinas.
Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai
Santuokoje, tačiau jau gyvenant skyrium, atsakovas už iš banko pasiskolintus pinigus įsigijo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiskolintas lėšas jis grąžino iš savo asmeninių lėšų. Ginčo dėl šio turto padalijimo nėra, todėl jis priteistinas atsakovo asmeninėn atsakomybėn.
Išlaikymo šalys sau viena iš kitos nereikalauja, nes pajėgūs išlaikyti save patys.
Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) o ieškovui paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)
Dėl neturtinės žalos
CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į santuokos iširimo priežastis, spręstina, jog atsakovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo sutuoktinės elgesio. Ieškovė išėjo iš namų ir paliko atsakovą su dviem mažamečiais vaikais, jau 7 metus atsakovas praktiškai vienas rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir išlaiko, todėl tikėtina, kad ieškovė palikdama šeimą, sukėlė atsakovo nurodytus dvasinius išgyvenimus – depresiją, nerimą dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, nerimą dėl gebėjimo atstoti vaikams abu tėvus, dėl galimybės aprūpinti vaikus reikiamais daiktais ir šie išgyvenimai tęsėsi gana ilgą laiką, todėl tikėtina, kad atsakovas turėjo dėti dideles pastangas siekiant išgyventi šį laikotarpį. Todėl spręstina, kad atsakovo reikalavimas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas ( CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka ( CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkina atsakovo priešieškinį, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos ir visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b.l. 30) ir patyrė 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą, iš viso 230 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.
Vadovaujantis LR CPK 270-271, 282 str.,
n u s p r ę s t a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti D. M. ir A. M. santuoką, įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 20 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 40) dėl D. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę –(duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., gim. 2003-12-08, ir A. M., gim. 2006-05-17, gyvenamąją vietą su atsakovu A. M. jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėn A. M. nuosavybėn.
Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovo A. M. naudai 1000 Eur neturtinę žalą.
Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovo A. M. naudai 230 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irina Serafin