Baudžiamoji byla Nr. 1-1785-1009/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46945-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46945-18, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)", teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-10-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant  1 metų laisvės apribojimo bausmę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

M. M. kaltinamas tuo, kad 2018-09-28, apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėlėje, tyčia vienos rankos pirštais sugriebė buvusiai sugyventinei R. S. už veido ir rankos pirštu užkabino dešinę akį, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-09-28 vakare išgėręs nuėjo pas buvusią sugyventinę R. S., norėjo pasiimti likusių daiktų. Jie kartu negyvena apie 4 mėnesius, jokio bendro ūkio kartu neveda. Bendrų vaikų neturi. Bendrais pinigais nesinaudoja. Pas R. S. atsinešė alaus ir kartu gėrė. Jiems begeriant jai paskambino jos draugas. Jam užėjo pyktis ir kilusio konflikto metu ją pastūmė bei nesusivaldęs savo rankos pirštais sugriebė R. už veido ir užkabino akį. Supranta, kad R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Buvo neblaivus kaip ir ji, blaivus to būtų nedaręs. Savo kaltę pripažįsta pilnai (b. l. 58-59).

Kaltinimas be visiško M. M. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis. 

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji su M. M. kartu negyvena apie 2 mėnesius. Prieš tai su juo gyveno apie 1,5 metų. 2018-09-28, apie 18.00 val., M. M. atėjo pas ją į namus, nes norėjo pasiimti likusius daiktus. M. atėjo išgėręs ir dar atsinešė alaus. Jie abu alų gėrė lauko virtuvėlėje. Begeriant jai paskambino draugas. M. supykęs pastūmė ją nuo lovos. Ji nugriuvo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Tuomet jai atsikėlus, jis vienos rankos pirštais sugriebė jai už veido ir užkabino dešinę akį. M. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 30-31, 36).

2018-09-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir 2018-09-28 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas asmens sužalojimas, patinimas po akimi. R. S. paaiškino, kad M. M. sudavė vieną kartą ranka į veidą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 8, 11-14).

Iš 2018-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (b. l. 16-21).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš R. S., atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis 2018-09-28, apie 20 val. 30 min., tyčia vienos rankos pirštais sugriebė R. S. už veido ir rankos pirštu užkabino dešinę akį, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 91-95).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 65-70), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 80-81), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l . 84), dirba (b. l. 85).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, M. M. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui 

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14  straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                           Sigita Kazlauskienė