Civilinė byla Nr. 2-271-446/2012

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00165-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

78.2.1.; 116.1.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2012 m. gegužės 4 d.

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Linai Normantaitei, 

dalyvaujant ieškovei S. K.,     

jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

atsakovui R. B.,

jo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. B. dukrai R. B., gimusiai 2008 m. vasario 18 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės ir 2400 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., mokamo materialinio tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę ir priteisti iš atsakovo jai visas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovas ieškinį pripažįsta dalinai, dukters išlaikymui sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo sumokėti nesutinka.   

              Tretysis asmuo ieškinį palaiko.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Ieškovė nurodė, kad ji viena augina dukrą, su atsakovu susituokę nebuvo. Iki 2011 m.  kovo mėnesio atsakovas, padėdamas nudirbti ūkio darbus, bent šiek tiek prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nuo 2011 m. kovo mėnesio atsakovas faktiškai jokios paramos jos šeimai nebeteikia, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ji su dukra gyvena pas savo tėvus, jiems priklausančiame name, turi nuosavos žemės, maistui užsiaugina daržovių, augina gyvulius. Ji niekur nedirba ir įsidarbinti negali, nes dukra serga epilepsija, dėl ko reikalinga ypatinga vaiko priežiūra, pastovus vaistų vartojimas. Ji pajamų gauna tik iš asmeninio ūkio, kartais parduoda pieną, užaugina ir parduoda galvijų prieauglį. Jai padeda jos tėvai. Gyvena tėvų namuose, kaime, namas apšildomas krosnimi, maistas gaminamas dujinėje viryklėje, visa tai ir už jos ir vaiko sunaudojamą elektros energiją apmoka jos tėvai. Kadangi jos dukra serga sunkia liga, todėl jai reikalingas ne tik geras maistas, bet ir maisto papildai, vitaminai. Dažni apsilankymai pas gydytojus, kelionės į sanatoriją, vaiko raidos centrą reikalauja papildomų išlaidų. Vaikui augant didėja poreikiai. Jos paskaičiavimu vaiko išlaikymui, kad jis gautų tinkamą ir kokybišką maistą, reikiamus vitaminus, vaistus, galima būtų nupirkti žaislų, rūbų, per mėnesį reikia mažiausiai 600 Lt. Kadangi atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko auginimo, jai vienai sunku išlaikyti dukrą, todėl prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį.

Atsakovas paaiškino, kad jis dirba tik 4 valandas per dieną ir uždirba pusė minimalios algos, todėl ieškovės prašomo išlaikymo negali teikti dukrai. Specialybės jis nėra įgijęs, sunkaus fizinio darbo  dirbti negali, nes turi problemų su nugaros skausmais. Dukters išlaikymui jis sutiktų mokėti tik po 200 Lt. Įsiskolinimą sutiktų mokėti tik nuo 2011 m. rudens, nes iki to laiko lankydavosi ieškovės tėvų namuose, padėjo atlikti ūkio darbus, yra davęs pinigų ieškovei, tačiau kokią sumą, neprisimena, nupirkęs dukrai saldainių, pyrago.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, todėl turi būti patenkintas pilnumoje.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 4) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2008 m. vasario 18 d. gimė dukra R. B., kuri, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (b.l. 5), gyvena su mama. 

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.  Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą dukrai Ramunei, nenuginčijo ir nepaneigė ieškovės tvirtinimo, kad atsakovas gera valia išlaikymo dukrai neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Nepilnametė šalių dukra Ramunė gyvena su ieškove, kuri dukrai suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos ja rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba  ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyta 600 Lt suma, reikalinga jos vaiko išlaikymui, nenuginčyta. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Ieškovė nurodė, kad savo dukters maistui ji išleidžianti 200 Lt per mėnesį, nes dalį maisto produktų užsiauginanti savo asmeniniame ūkyje. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta 200 Lt suma, skirtina jos vaiko maistui, yra netgi pernelyg maža. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Iš neįgalumo lygio pažymos (b.l. 8), medicinos dokumentų išrašų (b.l. 47-50) matyti, kad ieškovės dukra turi sveikatos sutrikimų, dėl ko ji lankosi gydymo įstaigose, sanatorijose, todėl akivaizdu, kad jai skirtinų vitaminų poreikis, sveikatos priežiūros išlaidos yra didesnės nei visiškai sveikam vaikui. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės dukters tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jos aprūpinimui rūbais ir žaislais, kad ji būtų saugi ir normaliai augtų, būtina jai skirti 400 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytas sumas, reikalingas ir būtinas, jo manymu, vaikui išlaikyti.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktos žemės sklypo dovanojimo sutarties (b.l. 52), gyvulių apskaitos žurnalo (b.l. 54), galvijų pasų (b.l. 55-57) matyti, kad ji niekur nedirba, nuolatinių pajamų neturi, tačiau turi nuosavos žemės, augina galvijus, pajamų gauna iš asmeninio ūkio. Atsakovas – jaunas, darbingas, gyvena vienas (b.l. 22), kitų išlaikytinių neturi. Iš S. M. ūkio pažymų (b.l. 25, 26) matyti, kad atsakovas ūkininko ūkyje dirba nepilną darbo dieną, jo darbo užmokestis – pusė minimalios algos. Iš nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų duomenų išrašų (b.l. ) matyti, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi. Tokiu būdu, darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, neišlaikytų jos, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat dukters gimimo ja rūpinasi, ją augina ir auklėja tik ieškovė ir jos tėvai. Atsakovas nurodydamas, kad jis gali teikti tik 200 Lt kas mėnesį savo vaikui, iš esmės jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepagrindė tokio išlaikymo būtinumo ir galimybių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturintis, kas leidžia daryti išvadą, jog jis turėtų teikti didesnę dalį nei pusė ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo sumos, t.y. ne 300 Lt, o 350 Lt kas mėnesį, ir ši suma neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų  proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Ieškovė prašo priteisti  išlaikymą dukrai iš atsakovo nuo 2012 m. kovo 1 d. Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, todėl išlaikymas šioje byloje priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2012 m. kovo 6 d., o ne nuo kovo 1 d., kaip to prašo ieškovė. Šalių vaikas gimė 2008 m. vasario 8 d. (b.l. 4), tą dieną jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192 str., 3.201 str.) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti išlaikymą iš tėvo, tačiau jo negavo. Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos, nuo kurios iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo praėję trys metai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, mėnesio išmoką skaičiuojant po 200 Lt, kas sudaro 2400 Lt. Atsakovas nors ir teigė prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, tačiau nurodyti teikto išlaikymo dydžio negalėjo, įrodymų nepateikė.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas. 

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes atsakovas atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo (b.l. 34-35) (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį tenkinti pilnumoje.   

              Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai R. B., gimusiai 2008 m. vasario 18 d., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų nuo 2012 m. kovo 6 d. iki vaiko pilnametystės.

              Priteisti iš R. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. dukrai R. B. 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) litų.

              Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdys vaiko motina S. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

              Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

              Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                           Vilma Raščiuvienė