Baudžiamoji byla Nr. 1-56-824/2014

(Proceso Nr. 1-69-1-00009-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.5;  2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.

(S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, kaltinamajai K. P., kaltinamosios gynėjai Irenai Gedžiuvienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-29 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė

kaltinamoji K. P. atiduota teismui kaltinant ją tuo, kad tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį policijos pareigūnams, siekdama neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo, vykdant įgaliojimus: 2014-01-12 apie 02:30 val., Kretingos raj., Geštautų k., kelio Šiauliai – Palanga 138 kilometre, K. P. važiavo kaip keleivė, neprisisegusi saugos diržų, E. P. vairuojamu automobiliu Opel Vectra, valst. R. (duomenys neskelbtini) kol šį KET pažeidimą pastebėjo minėtą automobilį sustabdę policijos pareigūnai – Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnieji patruliai R. V. ir I. J.. Siekdama išvengti administracinės atsakomybės už minėtą KET pažeidimą pagal LR ATPK 134 str. K. P. policijos tarnybiniame automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė R. V. ir I. J. susitarti ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, po to, nepaisydama pareigūnų įspėjimo, kad už kyšio davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, minėtame policijos tarnybiniame automobilyje ant porankio tarp priekinių sėdynių padėjo vieną 50 Lt vertės kupiūrą, tuo pat metu vėl prašydama nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tokiu būdu K. P. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdama jų neveikimo, vykdant įgaliojimus.

K. P. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2014-01-12 E. P. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnė, kuri pastebėjo, kad ji sėdėdama automobilio gale buvo neprisisegusi saugos diržo. Pareigūnė paprašė, kad ateitų į tarnybinį automobilį. Eidama su sutuoktiniu į policijos automobilį, matė, kaip pareigūnas R. V. buvo susistabdęs kitą automobilį. Tarnybiniame automobilyje buvo trise: ji, jos sutuoktinis ir pareigūnė. Pareigūnė informavo, kad už padarytą pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų. Ji buvo girdėjusi, kad pirmą kartą baudžiamam asmeniui yra skiriama pusę minimalios baudos, todėl paprašė pareigūnės, kad gal galėtų surašyti protokolą minimaliai baudai, t.y. 50 Lt. Pareigūnė atsakė – gerai. Pasakiusi, kad susimokės vietoje ir nieko bloga neįtardama padėjo 50 Lt. kaip baudą už padarytą pažeidimą. Kai padėjo pinigus, pareigūnė juos prispaudė su alkūne, jų pasiimti neliepė, nieko neaiškino, su ja nekalbėjo, paprašė išlipti iš automobilio. Pareigūnė jos neįspėjo, o ji nežinojo, kad vietoje negalima susimokėti baudos, baudos sumokėjimo tvarkos neišaiškino. Kad duodami pinigai 50 Lt sumoje yra kyšis, ji nesuprato, nes pareigūnė nurodžiusi, kad jos laukia bauda, kalbėjo apie administracinę atsakomybę. Pareigūnė neperspėjo, kad yra daromas įrašas, filmuoja, nesakė, kad pasiimtų pinigus. Pareigūnės papirkti nenorėjo. Paaiškino, kad anksčiau nebausta už administracinės teisės pažeidimus, todėl nežinojo baudos sumokėjimo tvarkos. Tačiau prieš 6 metus tokia situacija buvo atsitikusi jos sutuoktiniui ir tada ji girdėjo, kaip jam pareigūnas siūlė susimokėti baudą vietoje, arba per banką. Todėl ji, būdama nebaustas už KET pažeidimus, galvojo, kad ji ir gali susimokėti baudą vietoje, nes jos sutuoktiniui buvo siūloma tai padaryti. Ji sugrįžus į automobilį išgirdo kaip vairuotoja E. P. pasigedo savo dokumentų, todėl nuėjo paklausti gal pareigūnai pamiršo juos grąžinti. Grįžusi į automobilį E. P. pasakė, kad pareigūnas liepė jai ateiti į tarnybinį automobilį. Įsėdus dar kartą į policijos automobilį, pareigūnai su ja nekalbėjo. Todėl ji klausė, kodėl taip ilgai viskas užtruko. Jai buvo paaiškinta, kad yra ryšio trikdžiai. Po kurio laiko pareigūnė padavė jai pasirašyti protokolą ir pasakė, kad pinigus reikės sumokėti į banko sąskaitą ir tada ji nesuprato, kodėl jai vėl reikės mokėti pinigus. Policijos pareigūnas R. V. paaiškino, kad yra pildomi dokumentai dėl kyšio davimo. Privažiavus kitam tarnybiniam automobiliui, jai buvo paaiškinta, kad reikės vykti į policijos komisariatą parašyti pasiaiškinimą dėl kyšio davimo. Paklausus, kas jai gresia, atsakė, kad viskas bus supaprastinta tvarka. Tuomet ji suprato, kad gaus įspėjimą ir viskas. Kadangi ji nežinojo, kaip rašyti pasiaiškinimą, tai civiliais drabužiais apsirengusi pareigūnė jai padiktavo paaiškinimo tekstą, kuris nepatiko, tačiau ji naiviai patikėjo, kad taip turi būti. Pakviesta į policiją ir supažindinta su policijos pareigūnų apklausomis bei pranešimu apie įtarimą suprato, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už kyšio davimą. Teigė, kad duoti 50 Lt kyšį policininkui, kai bauda 50 Lt, būtų nelogiška. Pati turi aukštąjį išsilavinimą, eina vadovaujančias pareigas, tačiau kai policijos automobilyje rašė pasiaiškinimą, nebuvo jai išaiškintos teisės, nebuvo paaiškinta, kad ji turi teisę turėti gynėją, pažymėjo, kad buvo pasimetusi, nes pats įvykis užtruko, buvo nakties metas, norėjo greičiau grįžti namo.

Kaltinamoji K. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja kaltę neigė ir davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 40-41, 43-45).

Liudytoja policijos pareigūnė I. J. parodė, kad 2014-01-12 tarnyboje patruliavo kartu R. V.. Ji ustabdė automobilį dokumentų patikrinimui, o R. V. pasiliko stovėti prie tarnybinio automobilio. Patikrinusi vairuotojos dokumentus, pastebėjo, kad gale sėdinti mergina buvo neprisisegusi saugos diržo. Prie automobilio išaiškino pažeidimo esmę ir numatytą administracinę atsakomybę, kad už pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 200 Lt. Po jos žodžių, liepė jai ateiti į tarnybinį automobilį administracinės teisės protokolo surašymui. Nors pakviesta protokolo surašymui buvo tik moteris, tačiau kartu pageidavo eiti ir jos vyras. Automobilyje ji prašė nerašyti protokolo, siūlė 50 Lt. Ją įspėjo, kad bandymas papirkti policijos pareigūnus užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir tuomet kaltinamoji pinigus pasiėmė atgal, tačiau po kiek laiko vėl juos padėjo ant porankio. Tuomet R. V. 50 litų kupiūrą prispaudė alkūne, o ji paprašė išlipti iš automobilio. R. V. iškvietė operatyvinę grupę, kad užfiksuotų kyšio davimo faktą. Dėl galimybės susimokėti vietoje nebuvo kalbama. Administracinis nurodymas buvo surašytas, kai kaltinamoji jau buvo išlipusi iš tarnybinio automobilio ir kai jau buvo iškviesta operatyvinė grupė. Laukiant operatyvinės grupės jie surašė tarnybinius pranešimus dėl įvykio.

Byloje esamiems įrodymams patikrinti perskaičius liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 10-11), liudytoja nurodė, kad nepamena ką aiškino ikiteisminio tyrimo metu ir surašyto protokolo ji neperskaitė (b. l. 88-92).

Liudytojas policijos pareigūnas R. V. parodė, kad 2014-01-12 patruliavo kartu su I. J.. Patrulė I. J. sustabdė automobilį ir kartu su kaltinamąja ir vyriškiu nuėjo į tarnybinį automobilį. Jis tuo metu buvo sustabdęs kitą automobilį. Atlikęs sustabdyto automobilio patikrinimą, jis nuėjo į tarnybinį automobilį. I. J. išaiškinus, kad už padarytą pažeidimą kaltinamajai gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaltinamoji paprašė nerašyti protokolo sakydama, kad gali atsiskaityti vietoje. Tuomet jai buvo paaiškinta, kad baudos mokamos banke ir kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamoji nesiūlė, tačiau padėjo pinigus tarp priekinių automobilio sėdynių ant porankio, kuriuos jis prispaudė ranka. Nepamena, ar kyšio davimo metu automobilyje buvo kaltinamosios sutuoktinis. Tuomet kaltinamoji buvo paprašyta išlipti iš automobilio, o jis iškvietė operatyvinę grupę. Po ko I. J. rašė tarnybinį pranešimą, o jis rašydamas tarnybinį pranešimą apie įvykį, naudojosi I. J. sutaryto tarnybinio pranešimo pavyzdžiu.

L. V. P. parodė, kad 2014-01-12 nakties metu sustabdė policija automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis. Dėl neprisegtų saugos diržų, juos pasikvietė į tarnybinį automobilį. Tuo pat metu pareigūnė paminėjo, kad už padarytą pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 200 Lt. K. atsisėdo į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės per vidurį, o jis šalia. K. P. pareigūnės paprašė sumažinti baudą. Iš pokalbio suprato, kad žmona nori, kad jai būtų skirta pusė minimalios baudos, todėl paėmė iš rankinės 50 Lt ir padėjo ant porankio. Suprato, kad ji nori susimokėti vietoje. Pareigūnė prispaudė padėtus pinigus alkūne ir liepė jiems išlipti. Tuo metu automobilyje buvo tik pareigūnė. Nuėjus į automobilį vairuotoja pastebėjo, kad neturi dokumento ir nuėjo prie pareigūnų automobilio jo pasiimti. Grįžusi pasakė, kad yra kviečiama K. Po kiek laiko į tarnybinį automobilį atėjo ir jis, bet pareigūnas jam liepė grįžti į automobilį. Atvykus dar vienam automobilis, jis klausė, kas vyksta, bet policijos pareigūnai liepė grįžti atgal į automobilį. K. sugrįžo po 15 min. Paaiškino, kad jis už KET pažeidimą paskutinį kartą baustas prieš šešerius metus, kai baudą buvo galimą susimokėti vietoje, todėl nežinojo, kad K. negalėjo policijos automobilyje susimokėti baudos.

Liudytoja E. P. parodė, kad su kaltinamąja yra tik pažįstamos ir tą vakarą buvo kartu šventėje. Apie 02.30 val. kelyje Šiauliai – Palanga, netoli posūkio į sodų bendriją „Ąžuolas“ jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnė. Pastaroji, tikrindama dokumentus, pamatė, kad gale sėdintys keleiviai nesegi saugos diržų. Pareigūnė paaiškino, kad už šį pažeidimą gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, V. ir K. pakvietė į policijos automobilį. Praėjus apie 20 min., jiems grįžtant į automobilį, matė, kai p tuo pat metu nuėjo į automobilį policijos pareigūnas, kuris iki tol buvo sustabdęs kitą automobilį. G. K. ir V., ji nuėjo prie policijos pareigūnų automobilio atsiimti savo automobilio dokumentų Jai policijos pareigūnas paliepė sėstis į automobilį. Automobilyje pareigūnas pasakė, kad jai gresia bauda už sagos diržų nesegėjimą. Tuomet ji pareigūnams pasakė, kad yra automobilio vairuotoja, o ne K. Policijos pareigūnai paliepė pakviesti K. į jų automobilį. Automobilyje, daiktų, pinigų tarp priekinių sėdynių nepastebėjo. Po kurio laiko atvažiavo policijos autobusiukas. Kodėl atvažiavo kiti pareigūnai, nežino. K. grįžusi į automobilį nieko nekomentavo, todėl apie įvykį nieko daugiau nežinojo.

Kaltinimai K. P. grindžiami ir:

Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK KPS tyrėjos V. Ž. tarnybiniu pranešimu apie kyšio davimo policijos pareigūnams įvykį 2014-01-12, 02 val. 30 min. kelyje Šiauliai – Palanga 138 km (b. l. 1).

Klaipėdos AVPK KPB KPK 2-ojo būrio vyresniosios patrulės I. J. ir KPB KPK 2-ojo būrio vyresniojo patrulio R. V. tarnybiniais pranešimais, kad 2014-01-12, 02.30 val. kelyje Šiauliai – Palanga 138 km, sustabdė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo moteris, kuri buvo neprisisegusi saugos diržo, nors automobilyje jie buvo įrengti. Moteris buvo pakviesta į tarnybinį automobilį surašyti ATP protokolą. Įsėdusi į tarnybinį automobilį moteris, prisistačiusi K. P., bandydama išvengti administracinės atsakomybės bandė susitarti ištraukusi iš savo rankinuko ir siūlydama 50 Lt. Įspėjus, jog už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė, P. pasakė, kad supranta tačiau ir toliau prašė  nerašyti protokolo ir susitarti. Apie gręsiančią atsakomybę P. buvo įspėta kelis kartus, bet ji ir toliau prašė susitarti ir tarp priekinių automobilio sėdynių, ant porankio padėjo 50 Lt kupiūrą (b. l. 9, 14).

2014-01-12 įvykio vietos apžiūros, kuri pradėta 03.05 val. ir baigta 03.25 val., protokole užfiksuota, kad policijos tarnybinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelio Šiauliai – Palanga 138 km, salone tarp vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, porankio buvo padėta perlenkta viena 50 Lt vertės kupiūra Nr. AJ7171148 (b. l. 3-4). Pinigai saugomi pakete Nr. 0089189 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijos kasoje (b. l. 3-4, 6, 7, 8).

K. P. 2014-01-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30AN-975985-14 už tai, kad ji 2014-01-12 02:30 val. Kretingos rajone kelyje Šiauliai-Palanga 138,00 kilometre, važiavo transporto priemonėje Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais, kaip keleivė, neužsisegusi saugos diržo, šiais veiksmais pažeidė KET 60 p. ir padarė LR ATPK 134 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 96). 2014-01-12 K. P. taip pat surašytas administracinis nurodymas, siūlant iki 2014-01-24 sumokėti 50 Lt, t.y. pusės LR LR ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos dydžio, baudą (b. l. 97).

Policijos tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įvyko tiriamas įvykis, įvykio garsas ir vaizdas neužfiksuoti, dėl vaizdo įrašymo įrenginio bloko viduje esančio kietojo disko gedimo (b. l. 5).

Ištyręs ir įvertinęs tokius byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji K. P. išteisintina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali K. P. inkriminuota 227 straipsnio 4 dalis. Papirkimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Iš šios nuostatos matyti, kad papirkimas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. gali būti realizuojamas keliomis veikomis: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį, arba kyšio davimu.

Šioje byloje K. P. buvo kaltinama už tai, kad ji Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priklausančiame automobilyje, valstybės tarnautojams - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos vyresniajai patrulei I. J. bei vyresniajam patruliui R. V., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. siekdama išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str., prašydama nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, ant porankio tarp priekinių sėdynių padėjo penkiasdešimties litų nominalo kupiūrą.

Pažymėtina, kad K. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., kuriame administracinė atsakomybė numatyta už naudojimosi saugos diržais, <...> tvarkos pažeidimo. Šio straipsnio sankcijoje įtvirtinta, kad už tokius pažeidimus asmuo baudžiamas bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Nors Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatyta didesnė administracinė nuobauda, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 2601 str. nuostatomis, šio kodekso 2591 str. nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos <...> numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu K. P. paaiškino, kad penkiasdešimties litų banknotą ant policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinio porankio ji padėjo ne kaip kyšį, o norėdama čia ir dabar sumokėti jai paskirtą penkiasdešimties litų baudą. Šios aplinkybės nepaneigė ir policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad pinigus policijos pareigūnams K. P. davė tik po to, kai jai buvo išaiškinta, kokia bauda gresia už jos veiksmais padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Policijos pareigūnė I. J., sustabdžiusi automobilį ir nustačiusi, kad automobilio keleivė K. P. juo važiavo neprisisegusi saugos diržų, atsižvelgdama į tai, kad K. P. per pastaruosius metus nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ATPK 2601 str. nuostatomis, nusprendė K. P. paskirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą lygią penkiasdešimčiai litų, tokią pačią pinigų sumą K. P. paliko policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, kurios palikimą policijos pareigūnai suvokė kaip kyšio davimą.

Policijos pareigūnė I. J. apklausiama teismo posėdyje (b. l. 88-92) parodė, kad sustabdžius automobilį ir nustačius, kad automobilio keleivė nesegi saugos diržų, K. P. prie automobilio, girdint automobilio vairuotojai E. P., liudytojui V. P., K. P. buvo paaiškinta, kad jai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už tai, kad ji pažeidė saugos diržais naudojimosi tvarką ir už tai jai bus paskirta bauda. Analogiškus parodymus davė ir kiti įvykio vietoje buvę liudytojai: automobilio vairuotoja: E. P. ir automobilio keleivis V. P. (b. l. 88-92, 99-100). Kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinojo, jog pirmą kartą nusižengusiam asmeniui bei būnant pirmiau nebaustai, o ji buvo nebausta, yra skiriama pusė minimalios baudos dydžio. Todėl ji padėjo automobilyje ant porankio penkiasdešimties litų kupiūrą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad K. P. palikti pinigai atitiko jai paskirtos baudos dydį. Tai nuosekliai savo parodymuose teigė K. P., to neneigė ir policijos pareigūnai, be to šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors policijos pareigūnai šios pinigų sumos palikimą tarnybiniame automobilyje suvokė kaip kyšio davimą, K. P. tyčios papirkti pareigūnus, palikdama tokią pinigų sumą, neturėjo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. įtvirtinto papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia.

Čia taip pat svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad kaip nurodė K. P., jos tikslas buvo susimokėti baudą vietoje ir sutaupyti laiko, nes buvo naktis, ir greičiau grįžti namo.

Taigi, nors K. P. veiksmus ir žodžius - padėjo pinigus ant policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinio porankio ir pasakė, kad nori susimokėti baudą vietoje ir prašė nerašyti protokolo – policijos pareigūnė suprato kaip kyšio davimą, teismo vertinimu, tai negali būti kvestionuojama kaip pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatytos veikos padarymą. Tyčios papirkti pareigūnus K. P. veikos subjektyviniuose požymiuose nenustatyta.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, K. P. kaltinama, iš esmės, remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais. Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė kaltinamosios parodymus atmesti, įvertinant juos, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyrius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, nurodė, kad vaizdo ir garso įrašas neišliko dėl įrangos gedimo (b. l. 5). Kaip matyti iš policijos pareigūnų I. J. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų įvykio aplinkybių, jo sekos, rašymo stiliaus, gramatikos, šie tarnybiniai pranešimai identiški vienas kitam. Liudytojas R. V. teismo posėdyje apklausiamas nurodė, kad tarnybinį pranešimą rašė ant policijos pareigūnės I. J. parašyto pavyzdžio kai ką pakoreguodamas. Iš tarnybinių pranešimų (b.l .9 ir 14) matyti, kad jų turinys visiškai identiškas. (K. P. nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad policijos pareigūno tuo metu kai ji norėjo susimokėti už padarytą pažeidimą piniginę baudą, R. V. tarnybiniame automobilyje nebuvo, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. P., kuri teigė mačiusi, kaip tuo metu, kai K. P. buvo pakviesta į policijos pareigūnės tarnybinį automobilį, policijos pareigūnas buvo susistabdęs kitą automobilį ir į savo tarnybinį automobilį sugrįžo tik tuomet kai K. P. ir jos sutuoktinis jau buvo išlipę iš policijos automobilio. Liudytoja E. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžus keleiviams į automobilį ji pasigedo automobilio dokumentų ir tuomet nuėjo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kur buvo paprašyta į jį įsėsti ir policijos pareigūnas pasakė, kad jai gresia bauda už diržus. Ji suprato, kad pareigūnas suklydo dėl jos ir tuomet ji paaiškino, kad ji yra automobilio vairuotoja, o keleivė, nesegėjusi diržų yra automobilyje (b. l. 99-100). Tai, kad liudytoja E. P. buvo priėjusi prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio patvirtino ir policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu, nepaneigė aplinkybės, kad liudytoja E. P. buvo tarnybiniame automobilyje (b. l. 88-92). Analizuojant R. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jie taip pat identiški liudytojos policijos pareigūnės I. J. parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad daugelio įvykio aplinkybių jis negali konkrečiai nurodyti, kadangi ne jis pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl jų neužfiksavo ir nepamena.

Iš policijos pareigūnų I. J. ir R. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 9, 14) matyti, jog juose nieko apie tai, kad pokalbis su K. P. buvo įrašinėjamas, neužsimenama. Tuo tarpu liudytoja policijos pareigūnė I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepamena ar įspėjo K. P., kad daromas garso ir vaizdo įrašas, o liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena ar įspėjo kaltinamąją, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, manė, kad tai galėjo padaryti I. J. (b. l. 90, 91). Šiuo atveju svarbu tai, kad policijos pareigūnų suvokimu, K. P. užsiminus apie galimą kyšio davimą pareigūnams už jų neteisėtą neveikimą, policijos pareigūnai nesiėmė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006-02-03 pateiktoje atmintinėje dėl policijos įstaigų pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju nurodytų prevencinių priemonių ir neįspėjo K. P., kad bet kokios užuominos, prašymai ar pasiūlymai dėl kyšio užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokiu būdu, tinkamai neatlikdami savo pareigos dėl prevencinių priemonių taikymo, suprasdami, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, pareigūnai turi imtis priemonių užkirsti kelią tokios veikos padarymui, o ne patys skatinti jos atlikimą, turint tikslą vėliau su asmeniu susidoroti patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn. Teismas laiko nepaneigtu, jog duotoje situacijoje K. P. būtų susilaikiusi nuo bet kokių siūlymų pareigūnams, jei policijos pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, elgęsi aiškiai, kategoriškai ir nedviprasmiškai, įspėję ir sudrausminę ją, o ne savo neveikimu ir netiesioginiu K. P. veiksmų toleravimu skatinę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo susijaudinusią ir pasimetusią K. P. toliau elgtis neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamosios kaltumo turi būti traktuojamos jos naudai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta neginčijamų įrodymų dėl K. P. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurių patikimumu teismas turi pagrindo abejoti dėl jų pirminių įvykio aplinkybių nurodymo ir užfiksavimo tarnybiniuose pranešimuose, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausos protokoluose nurodytų aplinkybių, kai liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji neskaitė liudytojo apklausos protokolo, negalėjimo visų aplinkybių patvirtinti teisiamajame posėdyje liudytojui R. V. ir jų esminėse aplinkybėse skirtingumo, t.y. policijos pareigūnų parodymais, kurie kaltinamosios veiksmus suvokė kaip kyšio davimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad padėdama policijos pareigūnų automobilyje 50 Lt kupiūrą, K. P. siekė pareigūnus papirkti.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir išanalizuotas aplinkybes dėl policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu užfiksuotų parodymų, bei teisiamojo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnų duotų parodymų, nustatytos aplinkybės leidžia abejoti ar liudytojas R. V. buvo automobilyje pinigų davimo metu. Teismas nenustatė liudytojos E. P. suinteresuotumo duoti melagingus parodymus, todėl juos atmesti kaip neteisingus neturi pagrindo, be to juos patvirtina liudytojas V. P., o taip pat ir pati kaltinamoji bei iš dalies ir liudytojai I. J. ir R. V.. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą daryti išvadą, jog byloje yra nepašalintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų išvadų dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 4 dalis) buvimo K. P. veiksmuose nėra galima daryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).

Be to teismo vertinimu nustatyta, aplinkybė, kad K. P. praeityje būdama bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus tik kartą, t.y. 2006-06-02, negalėjo žinoti administracinės nuobaudos mokėjimo tvarkos, taip pat nepagrindžia jos kaltės padarius jos ginčijamą nusikalstamą veiką, kadangi asmuo, net ir turintis aukštąjį išsilavinimą, neprivalo žinoti Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinto Baudos kvito blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigoje aprašo, nustatančio administracinės nuobaudos mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai kas paminėta bei į tai, kad automobilyje, kuriame K. P. paliko 50 Lt buvo neveikianti garso ir vaizdo įranga (5 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo netikėti K. P. teiginiu, kad 50 Lt ant porankio ji padėjo ne kaip kyšį, o norėdama iš karto sumokėti jai paskirtą penkiasdešimties litų baudą.

Esant tokioms aplinkybėms, t. y. K. P. veikoje nesant subjektyvinės pusės požymio – tyčios papirkti pareigūnus, nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str.  5 d. 1 p.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.).

          Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m.  gruodžio 29 d. nutarimai).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimai neišvykti K. P. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kadangi teismas padarė išvadą, kad K. P. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, todėl kaip baudžiamoji nusižengimo priemonė iš K. P. paimta 50 Lt kupiūra Nr. AJ7171148, grąžintina K. P..

Vadovaudamasis BPK 302 str., 303 str. 5 d. 1 p. teismas

n u s p r e n d ė

K. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę K. P. rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Iš K. P. konfiskuotą 50 Lt kupiūrą Nr. AJ7171148 saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato buhalterijoje – grąžinti K. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Diana Navickienė