Baudžiamoji byla Nr. 1S-327-870/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. lapkričio 5 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su To. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., Do. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1.                      2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su To. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir To. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. To. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 metų vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo gatvėje, susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., Do. Č., M. N., E. M. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2.                      Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., Do. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., Do. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir Do. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, Piliuonos gatvėje, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami To. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į Kauną, prie Masiulio g. 10, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir Do. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo - pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, atliekant kratą, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su To. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., Do. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su To. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., Ei. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., To. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1.                      2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., To. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su To. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66A, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., Ei. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000-4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius – bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., Ei. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius – bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., Ei. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., Ei. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Gplf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini) g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio Hagos mieste, (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) g. iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio – sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius – iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir To. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su To. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., Ei. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3.       Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su To. G., D. Č., A. G., E. M., Ed. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

3.1.                      2011 metų lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste To. G. nurodė A. Z., kad reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu To. G. su A. Z. nuvažiavo prie Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur To. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, kad A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui To. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir Ed. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., To. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d. sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, To. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir Ed. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), To. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po to nuvyko prie A. P. namų Kaune, (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., Ed. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „A“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir Ed. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d., apie 20.00-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, kad A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „A“, esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., Ed. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su Ed. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., Ed. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., Ed. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 euro) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 euro) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir Ed. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Kauną, Krantinės g., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė To. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su To. G., D. Č., A. G., E. M., Ed. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 euro vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės – grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4.       G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

4.1.                      Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d. Apygardos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys, t. y. duomenys, užfiksuoti liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. apklausos protokoluose, pagal Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose ir kt., leidžia manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neišnyko suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Be to, įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas G. J., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai nebus pasiekti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5.       Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo G. J. taikomą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5.1.                      Kaltinamojo gynėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, joje išdėstyti suėmimo termino pratęsimo motyvai neatitinka baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, yra formalaus pobūdžio. Kaltinamasis G. J. iki sulaikymo bei suėmimo dirbo UAB „B“ (duomenys pakeisti) ir turėjo legalias pajamas. G. J. vedęs, su sutuoktine S. J. turi du sūnus, nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo ir suėmimo gyveno su šeimos nariais. Be to, kaltinamasis palaiko glaudžius ryšius su kitoje santuokoje gimusiais dviem sūnumis, nors jie jau yra pilnamečiai. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad kaltinamąjį su Lietuva saisto itin tvirti socialiniai ryšiai. Nors teismas su išvardytomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis iš esmės sutiko, tačiau padarė išvadą, kad tie visuomeniniai ryšiai nėra pakankami, nes jie, neva, nesulaikė G. J. nuo nusikalstamos veiklos. Gynėjo teigimu, šiuo atveju teismas neatkreipė dėmesio, kad baudžiamojo proceso įstatymai praktiškai nenumato jokių kitų ar kažkuo ypatingų socialinių ryšių nei tie, kuriuos turi G. J.. Be to, šie ryšiai minimi ne nusikalstamų veikų prevencijos, bet tikėtino bėgimo ir slėpimosi kontekste. Akivaizdu, kad realiai egzistuojantys kaltinamojo ryšiai su šeima ir gyvenamąja vieta yra patikima garantija, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Tokio manymo nepaneigia ir nutartyje minima gresianti griežta bausmė už veikas, kurių padarymu kaltinamas G. J.. Be to, G. J. inkriminuojami nusikaltimai padaryti 2010–2011 metais. Jis šioje byloje nėra kaltinamas vertęsis nusikalstama veikla po tų trijų epizodų, dėl kurių yra teisiamas. Atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo šioje byloje nagrinėjamų veikų įvykdymo, puikiai besiklostantį resocializacijos procesą, vargu ar būtų pagrindas net ir pripažinus G. J. kaltu, skirti šiam griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis šias aplinkybes taip pat supranta, todėl kažin ar realu tikėtis, kad jis paliktų šeimą, nutrauktų visuomeninius saitus ir imtų slapstytis.

5.2.                      Gynėjas taip pat teigia, kad teismas, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kaltinamasis nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio nedirbo, neatsižvelgė į tai, kad 2009 metais G. J. buvo diagnozuota sunki onkologinė liga, o 2009 m. lapkričio 5 d. jam buvo pašalintas vienas plautis. Akivaizdu, kad tokia liga sergančio žmogaus darbinės galimybės buvo labai ribotos.

5.3.                      Pasak gynėjo, visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kardomosioms priemonėms keliami tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius kaltinamajam švelnesnes už suėmimą procesines prievartos priemones. Be to, sprendimas dėl nutartyje nurodytų priežasčių tęsti suėmimo terminą nesiderina su tarptautinėje jurisprudencijoje vyraujančiais pavyzdžiais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje laikoma, kad slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą, pasak EŽTT, negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. 2016 m. sausio 5 d. sprendime byloje Suveges prie Vengriją EŽTT pažymėjo, kad suėmimas neturi būti taikomas remiantis stereotipinėmis formuluotėmis, jis turi atspindėti besivystančią situaciją, kiekvienu atveju turi būti tikrinama, ar suėmimo pagrindai vis dar yra pakankami, nusveriantys pareiškėjo teisę į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per protingą laiką arba paleidimą iš suėmimo dar neišnagrinėjus bylos.

5.4.                      Kaltinamojo gynėjo teigimu, neįtikinantis ir teismo motyvas toliau tęsti G. J. suėmimą, neva, esant pagrįstam manymui, kad pastarasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismas nutartyje pažymėjo, kad kaltinamasis, būdamas nepilnametis, buvo teistas už chuliganizmą, tačiau šiuo metu G. J. jau yra keturiasdešimt ketverių metų amžiaus. Nors G. J. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, tačiau realiai atlikti šios bausmės jam nereikėjo, nes bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu. Bausmės vykdymo atidėjimo laikas pasibaigęs, todėl šiuo metu G. J. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu. Nors teismas pripažino, kad išnykęs teistumas nesukuria teisiškai reikšmingų padarinių, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė priešingai.

5.5.                      Gynėjas nurodo, kad teismas išvadą, jog egzistuoja BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, taip pat grindė žiauriu kaltinime aprašytų nusikalstamų veikų įvykdymo būdu, šaunamųjų ginklų panaudojimu ir tai, kad veikos padarytos organizuota grupe. Susidaro įspūdis, kad teismas, norėdamas bet kokiomis priemonėmis pateisinti daugiau kaip dvejus su puse metų besitęsiantį suėmimą, pasitelkė argumentus, aktualius kvalifikuojant nusikalstamas veikas, bet ne sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Tuo tarpu G. J. galiojančio teistumo neturi, iki sulaikymo dirbo ir turėjo lėšų pragyvenimui. Baudžiamojoje byloje nėra nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų parodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis ketina daryti naujus nusikaltimus.

5.6.                      Pasak gynėjo, neįtikina ir teismo motyvas tęsti suėmimo terminą dėl to, kad G. J. atžvilgiu toliau yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo ir neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Sprendimas iš to tyrimo atskirti tyrimą, kuris po to tapo šia baudžiamąja byla, rodo, kad ji nėra tampriai susijusi su likusiu ikiteisminiu tyrimu. Beje, tame tyrime G. J. nepaskirta jokia kardomoji priemonė, o šioje byloje nesprendžiami klausimai nei dėl nusikalstamo susivienijimo, nei dėl disponavimo labai dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais.

5.7.                      Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo esmė yra ta, kad asmuo nustatytą laikotarpį sulaikomas ir izoliuojamas nuo visuomenės, nusiunčiant jį į įkalinimo įstaigą. Taigi savo esme suėmimas yra artimas laisvės atėmimo bausmei, todėl teismas, taikydamas šią priemonę, turi griežtai laikytis BPK reikalavimų ir kiekvienu atveju būti išmintingas bei įvertinti poreikį taikyti būtent suėmimą, o ne kurią nors kitą ar kelias kitas procesines prievartos priemones. Gynėjo nuomone, šiuo atveju apygardos teismo išvada, jog tik suėmimas gali garantuoti, kad bus pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai, nepagrįsta.

6.       Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Teismo argumentai ir išvados

7.       Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.

8.       Kaip matyti iš kaltinamojo G. J. gynėjo skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo išvados dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomųjų priemonių taikymui, su kuria teisėjų kolegija nesutikti taip pat neturi pagrindo. Esminiai kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti G. J. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę, yra tai, kad šiuo atveju suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas bei suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, konstatuoti tik formaliai, neįvertinus faktinių bylos duomenų. Teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo G. J. gynėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

9.       Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, pratęsdamas G. J. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad pastarasis turi šeimą, išlaikytinių bei nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas kaltinamojo socialinius ir ekonominius ryšius vertino kaip reikšmingus, tačiau konstatavo, kad jie nėra pakankami G. J., kuris kaltinamas padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas, įskaitant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, pabėgimo rizikai paneigti. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą, o šiuo atveju tokį manymą pagrindžia duomenys apie G. J. turimus ryšius užsienyje bei jo galimą vaidmenį nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe. Be to, kaltinamojo socialiniai ryšiai, kaip, beje, ir turimos sveikatos problemos, nesulaikė jo nuo galimo inkriminuojamų nusikaltimų, kuriais, be kita ko, kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir laisvę, padarymo. Taigi, priešingai nei skunde teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas, konstatuotadamas, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nėra išnykęs, įvertino ne tik G. J. gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, ryšius užsienyje. Kaltinamojo G. J. gynėjas teisus teigdamas, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja kokių nors išskirtinių socialinių ryšių. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl aptariamo suėmimo pagrindo buvimo, privalo vertinti ne tik kaltinamojo socialinius ryšius, bet įstatyme numatytų aplinkybių visumą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai, kad teismas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamasis ar jo gynėjas, nereiškia, kad teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad paleistas į laisvę kaltinamasis G. J. gali slapstytis nuo teismo, nėra pagrįsta, padaryta neįsigilinus į bylos aplinkybes.

10.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. J. inkriminuojamos net devynios nusikalstamos veikos, įskaitant sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, be to, jam veikiant kaip šių nusikalstamų veikų organizatoriui. Apygardos teismas, konstatuodamas, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas, taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal kaltinime aprašytas G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, be to, susijusios su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. G. J. inkriminuojami nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, buvo įvykdyti organizuotos grupės, be to, padaryti galimai turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės yra reikšmingos ne tik sprendžiant dėl veikų kvalifikavimo, kaip kad teigiama gynėjo skunde. Teismų praktikoje asmeniui reiškiamų įtarimų ar kaltinimų turinys (inkriminuojamų veikų pobūdis, pavojingumas, asmens vaidmuo padarant nusikalstamas veikas) vertinamas ir nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus suėmimo taikymo pagrindus.

11.       Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad praeityje G. J. jau buvo teistas už chuliganizmą (1961 m. BK) ir turto prievartavimą, pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas itin jauno amžiaus, o šiuo metu jam inkriminuojamos daug pavojingesnės ir sunkesnės veikos už praeityje įvykdytus nusikaltimus. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, jog ankstesni G. J. teistumai teisinių padarinių šioje byloje nesukelia, nes yra išnykę, tačiau į juos atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, kuris, vertinant visumoje su pirmiau aptartais duomenimis, charakterizuoja kaltinamąjį kaip polinkį nusikalsti turinčią asmenybę. Be to, šiuo metu dar atliekamame ikiteisminiame tyrime, iš kurio buvo atskirtas tyrimas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų, G. J. pareikšti įtarimai organizavus ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, suburtą labai sunkiems, sunkiems ir apysunkiams nusikaltimams žmogaus gyvybei ir sveikatai daryti, neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, užsiimti jų kontrabanda. Nors šioje byloje ir šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiama dėl G. J. kaltės padarius šiuos nusikaltimus, tačiau tokie įtarimai taip pat iš dalies apibūdina kaltinamąjį kaip linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegija nekvestionuoja gynėjo skundo argumento dėl ribotų kaltinamojo galimybių dirbti 2010–2017 metų laikotarpiu, susijusių su jam diagnozuota onkologine liga, visgi vien tai nepaneigia teismo, įvertinus ankstesnį G. J. teistumą už turtinio pobūdžio nusikaltimą, šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų veikų pobūdį, o taip pat minėtame kitame ikiteisminiam tyrime jam pareikštus įtarimus, padarytos išvados, kad vienas iš G. J. pragyvenimo šaltinių galėjo būti iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos piniginės lėšos. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą apygardos teismas taip pat pagrindė faktiniais bylos duomenimis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad kaltinamasis G. J., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12.       Kaltinamajam G. J. suėmimas taikomas pakankamai ilgai, nuo 2018 m. balandžio 17 d., tačiau suėmimo terminas BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidžia. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, tačiau, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat duomenis apie jo turimus ryšius užsienyje, darytina išvada, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo vertinti suėmimo taikymo trukmę kaip pernelyg ilgą. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Byloje nagrinėjamas daugetas galimai organizuotos grupės padarytų nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikšti septyniolikai asmenų, atlikta daug procesinių veiksmų, baudžiamosios bylos medžiagą šiuo metu sudaro 74 bylos tomai. Pažymėtina, kad ir EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, jog baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. J. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas šiuo atveju yra pateisinamas tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, o taip pat EŽTT praktikos prasme.

13.       Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, naikinti ją dėl gynėjo skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Virginija Liudvinavičienė

                                        Ernesta Montvidienė

                                        Algimantas Valantinas