Civilinė byla Nr. e2-1664-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00222-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens individualios įmonės „STIKSAS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmesti kreditorių prašymai panaikinti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą ir trečiojo asmens individualios įmonės „STIKSAS“ savarankiškus reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ (toliau – BUAB „Žemkasa“) 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimo“.
2. Nurodė, kad nutarimas išrinkti BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetą iš šešių narių suformuluotas neteisingai ir prieštarauja kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių daugumos valiai bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 1 daliai. Balsuodami atskirai, kreditoriai pasisakė dėl 5 narių, o ne dėl 6 narių išrinkimo, kaip teigia BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė. Kreditorių komitetas turėjo būti išrinktas iš 5 narių – individualios įmonės (toliau – IĮ) „STIKSAS“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Dolomitas“ ir I. K. Nemokumo administratorė, neatsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties išaiškinimą, kad kreditorių susirinkimas turi svarstyti 4 komiteto narių kandidatūras, pasiūlė iš naujo svarstyti 5 komiteto narių kandidatūras.
3. VSDFV Klaipėdos skyriaus vertinimu, skundžiamas nutarimas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei BUAB „Žemkasa“ kreditorių, balsavusių už kreditorių komitetą iš 5 narių, teises ir teisėtus interesus.
4. Kreditorė IĮ „STIKSAS“ prašė įtraukti ją trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir palaikė VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą. Kreditorė nurodė, kad dėl kreditorių komiteto sudėties iš 5 narių buvo nuspręsta dar 2019 m. gruodžio 27 d., tokią pat valią išreiškė kreditorių susirinkime 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kandidatūrų į komiteto narius, dėl kurių buvo balsuojama, skaičius negalėjo pakeisti kreditorių susirinkimo nustatyto maksimalaus kreditorių komiteto narių kiekio. Vien faktas, kad kreditoriai balsavo dėl visų pasiūlytų kandidatūrų, taip pat nereiškia, kad galėjo pasikeisti kreditorių valia dėl kreditorių komiteto narių kiekio. Kreditorė IĮ „STIKSAS“ taip pat nurodė, kad jei BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai ir tai bus konstatuota nagrinėjamoje byloje, šio kreditorių komiteto 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai pripažintini neteisėtais. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė nesutiko su VSDFV Klaipėdos skyriaus skundu. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl 6 narių kreditorių komiteto išrinkimo nepažeidžia nei įmonės, nei kreditorių interesų. Kreditorių komiteto rinkimo, jo sudėties ir skaičiaus nustatymas yra priskiriamas tik kreditorių susirinkimo kompetencijai, tai šiuo atveju 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu ir buvo įgyvendinta, į kreditorių komitetą išrinkus 6 kreditorių komiteto narius. Balsuojant dėl visų 6 kreditorių komiteto narių kandidatūrų, visi 6 kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti laikantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 1 dalies reglamentavimo. AS Luminor bank surinko JANĮ įtvirtintą reikalingą kiekį balsų nutarimui dėl jo išrinkimo į kreditorių komitetą priimti ir atitinkamai buvo teisėtai bei pagrįstai išrinktas į kreditorių komitetą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą ir trečiojo asmens IĮ „STIKSAS“ savarankiškus reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo valia buvo nustatyta kreditorių komiteto sudėtis. JANĮ nėra numatyta, kad teismas turi pagrindo daryti įtaką kreditorių komiteto sudėčiai, išskyrus imperatyvią nuostatą, kad šį komitetą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo IĮ „STIKSAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nenustačius absoliučių negaliojimo pagrindų – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu ir BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas neišsprendė IĮ „STIKSAS“ pareiškimo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais priėmimo klausimo. Teismui neišsprendus pareiškimo priėmimo klausimo, šis pareiškimas nebuvo išsiųstas susipažinti kitiems procese dalyvavusiems asmenims, jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus.
8.2. Teismas neišsprendė ir IĮ „STIKSAS“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.3. Skundžiamoje nutartyje faktiškai nėra pasisakyta dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus skundo ir IĮ „STIKSAS“ argumentų, apsiribota bendro pobūdžio deklaratyviais sakiniais apie kreditorių susirinkimo valią nustatyti kreditorių komiteto sudėtį, todėl skundžiama nutartis laikytina be motyvų.
8.4. BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkime priimant nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui I. K.-R. surašant susirinkimo protokolą buvo pažeista balsavimo ir nutarimu priėmimo tvarka. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai nutarė atmesti nemokumo administratorės pasiūlymą išrinkti kreditorių komitetą iš šešių narių ir nutarė rinkti kreditorių komitetą iš penkių narių. Jei kandidatų į kreditorių komitetą yra daugiau nei vietų šiame komitete, kandidatu patekimo į kreditorių komitetą rezultatus turi apspręsti ne tai, dėl kelių kandidatūrų yra balsuojama, o tai, kurie iš kandidatų surinko daugiausiai balsų. Jei BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai ir tai bus konstatuota nagrinėjamoje byloje, šio kreditorių komiteto priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.
9. Atsiliepime į trečiojo asmens IĮ „STIKSAS“ atskirąjį skundą pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyrius sutinka su atskiruoju skundu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Skundžiamoje nutartyje teismas, atmesdamas VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą ir IĮ „STIKSAS“ pareikštą savarankišką reikalavimą, nepateikė jokių motyvų dėl nesutikimo su skunduose išdėstytais argumentais.
9.2. Kandidatūrų į komiteto narius, dėl kurių buvo balsuojama, skaičius niekaip negalėjo pakeisti kreditorių susirinkimo nustatyto maksimalaus kreditorių komiteto narių kiekio (penkių).
10. Atsiliepime į trečiojo asmens IĮ „STIKSAS“ atskirąjį skundą BUAB „Žemkasa“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Įvertinus civilinės bylos šalis, nurodytas EPP kortelėje, akivaizdu, jog apeliantė yra byloje trečiasis asmuo. Be to, skundžiamoje nutartyje ne tik aptartas apeliantės pareikštas prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, tačiau skundžiama nutartimi ir išspręstas jos pareikštas savarankiškas reikalavimas.
10.2. Klausimas, susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik kad nebuvo, tačiau ir negalėjo būti sprendžiamas skundžiama nutartimi, atitinkamai, argumentai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra susiję su civilinės bylos ginčo dalyku ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą skundžiamą nutartį.
10.3. JANI suformuluota, kad formaliu pagrindu kreditorių priimti nutarimai nėra naikintini, o tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus, tiek apeliantės skundus atmetė.
10.4. 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusiame kreditorių susirinkime kreditoriams balsuojant dėl visų 6 kreditorių komiteto narių kandidatūrų, nutarimai buvo priimti, t. y. šeši kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti laikantis JANI 51 straipsnio 1 dalies reglamentavimo – kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už j į balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
10.5. BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorės vertinimu, vėlesnių nutarimų priėmimas išrinkti šešis komiteto narius galėjo pakeisti ir pakeitė ankstesnį nutarimą dėl kreditorių komiteto sudėties iš penkių narių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir esminių proceso pažeidimų
12. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas neatsakė į apeliantės ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams. Reikalavimus teismo nutarties turiniui nustato CPK 291 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo nutarties dalis, t. y. motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai nėra itin išsamūs, tačiau tai savaime nelemia skundžiamos nutarties pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir gana lakoniškas, bet iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien dėl jo motyvų neišsamumo, jeigu tokias procesinio dokumento spragas gali užpildyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju skundžiamos teismo nutarties surašymo (motyvavimo) trūkumus ištaiso apeliacinės instancijos teismas. Tuo labiau, kaip matyti iš toliau nurodomų motyvų, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą dėl ginčo esmės, o teismo motyvai, nors ir lakoniški, yra esminiai šiam ginčui išspręsti.
16. Taigi nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų: apeliantės neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali būti pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar joje kilęs klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas šiuo atveju apskritai nėra susijęs su skundžiamos nutarties ir teismo veiksmų atitiktimi procesinės teisės normoms. Apeliantės abejonės dėl jos procesinės padėties taip pat yra deklaratyvios – iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad jos pareikštas savarankiškas reikalavimas buvo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas ir atmestas. Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismas turėjo klausimą dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo išspręsti priimdamas rezoliuciją arba nutartį, tačiau to nepadarė, vien ši formali procesinė klaida pati savaime nelemia vertinimo, kad egzistuoja pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti. Šalys, kurios pageidavo pasisakyti dėl apeliantės pateiktų savarankiškų reikalavimų, juos galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Kadangi tokių nėra gauta, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas formaliu ir neesminiu, todėl skundžiama nutartis negali būti panaikinta vien šiuo pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu ir BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvyko BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai sprendė dėl kreditorių komiteto rinkimo. BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 7 nustatyta, kad kreditoriai, priimdami sprendimus trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu, pirmiausia sutiko su nemokumo administratorės pasiūlymu rinkti kreditorių komitetą („už“ - 87,54 proc., „prieš“ – nėra). Antruoju balsavimu buvo sprendžiama dėl nemokumo administratorės pasiūlymo išrinkti kreditorių komitetą iš šešių narių ir kreditorių pasiūlymo rinkti kreditorių komitetą iš penkių narių. Kreditorių pasiūlymas rinkti kreditorių komitetą iš penkių narių buvo priimtas („už“ – 45,10 proc., „prieš“ – nebuvo, nebalsavo – 42,44 proc.)
21. Apeliantė teigia, kad kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą kreditorių komitetą formuoti iš 5 narių, kreditorių susirinkime nebebuvo galimybės spręsti ir balsuoti dėl 6 narių kreditorių komiteto narių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante ir pažymi, kad JANĮ nenustato draudimo kreditorių surinkimui persvarstyti ar pakeisti ankstesnių kreditorių susirinkimo nutarimų pakeitimo klausimus. Įstatymas tiesiogiai nustatė, kad kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas (JANĮ 53 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, kreditorių susirinkimas savo anksčiau priimtą sprendimą gali ir koreguoti (pvz. pasitraukus komiteto nariui ir kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei siekia įteigti apeliantė, trečiasis balsavimas dėl kreditorių komiteto narių buvo kompleksinis: buvo balsuojama dėl kiekvienos nemokumo administratorės pasiūlytos kreditorių komiteto nario pozicijos (1–6) atskirai. Kaip matyti iš protokolo duomenų, kurių apeliantė neginčija, visoms šešioms kreditorių komiteto pozicijoms buvo išrinkti nariai kreditorių balsų dauguma.
23. Priešingai, nei nurodo apeliantė, kuri siekia perkelti atsakomybę nemokumo administratorei, po antrojo balsavimo procesą toliau turėjo nuosekliai valdyti būtent kreditoriai, kurie pasiūlė alternatyvą nemokumo administratorės pasiūlymui antrajame balsavime trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus. Tačiau šiuo atveju trečiajame balsavime kreditoriai buvo pasyvūs ir neįvertino savo ankstesnio balsavimo rezultatų pasekmių, nes pagal jiems iš anksto pateiktą balsavimo biuletenį šeštojo kreditorių komiteto nario apskritai pašalinti nebuvo galima – šeštasis narys pagal nemokumo administratorės pasiūlymą turėjo būti darbuotojų atstovas kreditorių komitete (JANĮ 53 straipsnio 5 dalis).
24. Taigi šiuo atveju kreditoriai, turėdami reikiamą balsų daugumą, turėjo ne tik balsuoti dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus antrajame balsavime trečiuoju darbotvarkės klausimu, bet nuosekliai išlaikyti savo poziciją ir pasiūlyti alternatyvą nemokumo administratoriaus pasiūlymui trečiajam balsavimui. Toks alternatyvus pasiūlymas rodytų ne tik kreditorių daugumos sutarimą dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus, kuris yra tik vienas iš suderintos valios elementų, reikalingų nutarimui priimti, bet ir dėl konkrečių jo narių, kuris yra likusi suderintos valios dalis, reikalinga nutarimui priimti.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant kreditorių sutarimo dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus, sutarimo dėl konkrečių jo narių nebuvo ir tai lėmė, kad trečiuoju balsavimu buvo sugrįžta prie nemokumo administratorės pasiūlymo ir išrinktas kreditorių komitetas iš 6 narių. Priešingai nei teigia apeliantė, nemokumo administratorė neturėjo pagrindo kitaip interpretuoti trečiojo balsavimo rezultatų, nes alternatyvaus pasiūlymo su kandidatūromis trečiajam balsavimui kreditoriai nepateikė. Bet kokie pakeikimai (išrinkto kreditoriaus pašalinimas iš kreditorių komiteto narių) būtų balsavimo rezultatų modifikavimas, o tokios teisės JANĮ nemokumo administratorei nesuteikia.
26. Narių reitingavimas, kurį iš esmės akcentuoja apeliantė, būtų galimas tik tuo atveju, jeigu kiekvienas kreditorius būtų nurodęs konkrečius narius į kreditorių komitetą. Šiuo atveju nei reitingavimo, nei pašalinimo negalėjo būti dėl balsavimo formos – kreditoriai balsavo už arba prieš konkretų kreditorių į konkrečią kreditorių komiteto nario vietą. Viena iš galimų alternatyvų (kreditoriams patiems nepasiūlius patikslinto pagal antrojo balsavimo rezultatus pasiūlymo) galėjo būti kreditoriams sutarti balsuoti prieš vieną konkretų pasiūlytą kreditorių komiteto narių, tai taip pat lemtų 5 narių išrinkimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia galimybe taip pat pasinaudota nebuvo.
27. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nors ir labai lakoniškai, bet iš esmės teisingai konstatavo, kad kreditorių komiteto sudarymo klausimą sprendžia tik kreditorių susirinkimas ir teismas pastarojo sprendimus gali panaikinti tik įstatyme nustatytais pagrindais, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliantės reikalavimas panaikinti ir naujai išrinkto kreditorių komiteto nutarimus yra išvestinis iš teisėtai ir pagrįstai atmesto jau aptarto reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė neesminių klaidų taikydamas procesinės teisės normas, tačiau iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
29. BUAB „Žemkasa“ prašo priteisti iš apeliantės solidariai 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (2020 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį sumokėjimą už paslaugas). Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, BUAB „Žemkasa“ įgijo teisę į apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
30. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų 559,40 Eur dydį (Rekomendacijų 8.16 punktas), sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį ir priteisti iš kreditorės IĮ „STIKSAS“ nurodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą BUAB „Žemkasa“ (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš individualios įmonės „STIKSAS“ (juridinio asmens kodas 157606335) likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ (juridinio asmens kodas 300134536) 559,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėja Aldona Tilindienė