Administracinė byla Nr. I-1245-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00854-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 38, 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atstovui R. P., atsakovui R. G., 2013 m. lapkričio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – pareiškėjas ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 540 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktas, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.
Nurodo, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes VĮ Registrų centro duomenimis Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai).
Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 540,00 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir išsiuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Rinkliavų centro duomenų bazėje turimą adresą. Pažymi, kad Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovui. Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovas privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t.y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos. Pabrėžia, kad atsakovas nesikreipė ir nepasinaudojo savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 2 punktu patvirtinto aprašo nustatyta Vietinės rinkliavos lengvatų tvarka ir dėl lengvatos suteikimo nesikreipė bei nepateikė pareiškėjui duomenų, įrodančių jo teisę į lengvatą.
Teigia, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį numatyta, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jos vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.
Pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atstovas R. P. skundą prašo tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, jog atsakovo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovas vietinę rinkliavą privalo sumokėti už prašyme nurodytą laikotarpį.
Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, jog 2011 metais jis buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jokio sprendimo, kad jis yra neatleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, negavo, todėl manė, jog nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jis yra atleistas. Pripažįsta gavęs 2012 m. pabaigoje priminimą sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau manė, jog šis priminima atsiųstas klaidingai.
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, 2 punktas, pakeistų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 19 punktas). Nuostatų 22 – 32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pavesta suformuoti pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (Nuostatų 22-26 punktai).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9-10) patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis plotas 71,37 kv.m., nuosavybės teise nuo 2006 m. birželio 15 d. priklauso atsakovui. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog 2011 m. jis buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir prašymą pagrindžiančius dokumentus. Negavęs neigiamo atsakymo manė, jog yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokesčio, todėl į 2012 m. lapkričio 19 d. priminimą nereagavo, manydamas, jog priminimas buvo atsiųstas dėl klaidos.
Tačiau pareiškėjo atstovas teigia, jog pareiškėjo 2011 m. prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo Rinkliavų centre nerastas, todėl daro išvadą, kad toks prašymas nebuvo pateiktas.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2.2 punkte nurodyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta lengvata, BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: 4.1) prašymą; 4.2) AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; 4.3) UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; 4.4) Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda išlaikyta ir atitinka galiojančių Palangos miesto savivaldybės statinių naudojimo ir tinkamos priežiūros taisyklių reikalavimus; 4.5) Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus išduotą dokumentą, kad nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Aprašo 6 punkte numatyta, kad pateikus visus nurodytus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, nurodyta 2.1 ir 2.2 punktuose, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad šis sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d.
Pareiškėjo atstovas 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje pateikė atsakovo Rinkliavų centrui pateiktas AB „lesto“ ir UAB „Klaipėdos vandenys“ pažymas (b. l. 32-33). Iš byloje esančios AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 17 d. pažymos apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 17 d. elektros apskaitos prietaiso nėra. Apmokėjimai už elektros energiją nebuvo vykdomi, o elektros energija nebuvo vartojama (b.l. 30). Iš UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (11.6) IS-507 matyti, jog geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis su R. G. adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta. UAB „Palangos vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų neteikia (b.l. 31). Iš šių duomenų akivaizdu, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šių pažymų išėmimo (t.y. 2011 m. gegužės mėn.) gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo eksploatuojamas. Pažymėtina, jog AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 17 d. pažyma ir UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. balandžio 29 d. pažyma buvo išimtos 2011 metų viduryje, t.y. jų išėmimo laikas leidžia daryti išvadą, jog šių pažymų išėmimo ir jų pateikimo Rinkliavų centrui tikslas buvo vietinės rinkliavos lengvatos gavimas. Nors pareiškėjo atstovas teigia, jog Rinkliavų centre nerastas atsakovo prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo, tačiau ta faktinė aplinkybė, jog dokumentus, suteikiančius teisę į lengvatos taikymą atsakovas buvo pateikęs pareiškėjui, o pastarasis minėtus dokumentus pateikė teismui, leidžia daryti išvadą, jog dokumentus (pažymas) ir prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo atsakovas 2011 m. buvo pateikęs Rinkliavų centrui, tačiau atsakovas jokio sprendimo nepriėmė. Pagal Aprašo 6 punktą, pateikus visus nurodytus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, nurodyta 2.1 ir 2.2 punktuose, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nuo 2011 metų birželio mėnesio (nustačius, kad gegužės mėnesį atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo) turėjo būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pateiktų AB „Lesto“ ir UAB „Klaipėdos vanduo“ pažymų turinys (kad prie gyvenamojo namo elektros apskaitos prietaiso nėra, o UAB „Palangos vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų neteikia) leidžia daryti išvadą, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), iki minėtų pažymų pateikimo dienos nebuvo iš viso eksploatuojamas. Nors Aprašo 6 punktas nurodo, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, nurodyta 2.1 ir 2.2 punktuose, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d., tačiau remiantis byloje pateiktomis 2011 metų pažymomis bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad už laikotarpį iki AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 17 d. pažymos ir UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. balandžio 29 d. pažymos išėmimo iš atsakovo taip pat nėra pagrindo priteisti vietinę rinkliavą, kadangi minėtose pažymose konstatuotas akivaizdus faktas, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo eksploatuojamas iki 2011 metų vidurio, o pagal Aprašo 6 punktą lengvata taikoma iki tų metų gruodžio 31 d. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Atsakovui 2012 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b.l. 8), tačiau atsakovas nesielgė rūpestingai ir į šį priminimą nereagavo, nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos įmokos už 2012 metus. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašo 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidauja, kad jam būtų suteikta lengvata, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Rinkliavų centrui pateikia prašymą dėl lengvatos suteikimo ir kitus privalomus dokumentus. Atsakovas Rinkliavų centrui prašymą dėl lengvatos suteikimo pateikė tik 2013 m. spalio 22 d. (b.l. 36), tačiau Rinkliavų centras 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (4.6.)-753-C23-1605 jo prašymo netenkino nurodydamas, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas iki einamųjų metų kovo 31 d. (b.l. 43-44). Atsisakymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo Nr. (3.35)-C29-260 (b.l. 7) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu už 2012 metus yra 180,00 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamasis namas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamasis namas – pastatas ir blokuoti vieno buto gyvenamieji namai – pastatai (kotedžai) nustatytą metinę rinkliavą – 180 Lt metams. Remiantis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 180,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 180,00 Lt (šimtą aštuoniasdešimt litų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė