Civilinė byla Nr. e2-1037-577/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00654-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.11; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Henkoo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“ bankrotą tyčiniu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Aderna“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Henkoo kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti LUAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu.
2. Pareiškime nurodyta, kad UAB „Aderna“ 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pradėta UAB „Aderna“ bankroto procedūra ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB Henkoo. UAB „Aderna“ 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 53 313,02 Eur sumai ir nutarta bendrovę pripažinti likviduojama dėl bankroto.
3. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. bendrovei vadovavo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. – A. S.. 2022 m. liepos 19 d. A. S. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė vienašališką prašymą dėl jo kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo ir bendrovės veikla nebuvo vykdoma.
4. Nemokumo administratorė nurodo, kad A. S. dokumentų ir turto bendrovės akcininkui, o pradėjus bendrovės likvidavimo procedūrą – likvidatoriui, neperdavė. D. P. likvidatoriui taip pat nepateikė bendrovės finansinių dokumentų. UAB „Aderna“ paskutinius finansinių ataskaitų duomenis Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2021 metus. Dėl tyčinių bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo) – duomenų, dokumentacijos ir turto neperdavimo, nėra galimybės nustatyti bendrovės turto sudėties. UAB „Aderna“ vadovas, žinodamas, kad bendrovė nevykdo ir negali vykdyti savo prievolių, nesiėmė jokių priemonių, o priešingai – pateikė vienašališką prašymą VĮ Registrų centrui išregistruoti vadovo duomenis, tačiau dokumentų ir turto neperdavė, bendrovės turtą galimai išvaistė ar pasisavino, palikdamas bendrovę tik su įsipareigojimais kreditoriams, kurių dėl buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nėra galimybės patenkinti.
5. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2020 m. balandžio 16 d., didžioji dalis įsiskolinimų atsirado 2022 m. vasario – liepos mėnesiais. Nepaisant to, kad UAB „Aderna“ įsiskolinimai kreditoriams didėjo ir bendrovė nebevykdė turtinių prievolių, tuo metu bendrovei vadovavęs A. S. nemokumo proceso neinicijavo. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės trumpalaikį materialų turtą sudarė 23 867 Eur , iš jų 12 718 Eur atsargos; 6 117 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 5 031 Eur pinigai, tačiau dėl buvusio bendrovės vadovo tyčinio veikimo (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikslios turto sudėties ir nėra galimybės juo disponuoti.
6. Nemokomo administratorė teigia, kad bendrovė nemoki tapo dėl tikslingų bendrovės vadovų veiksmų, eliminuojant likvidų bendrovės turtą ir siekiant apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, todėl yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi BUAB „Aderna“ nemokumo administratorės UAB Henkoo pareiškimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu netenkino.
8. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Nemokumo administratore paskirta UAB Henkoo. 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai ir bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. UAB „Aderna“ vadovu buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. bendrovei vadovavo A. S..
9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog bendrovės vadovas netinkamai atliko savo pareigą – neperdavė nemokumo administratorei dokumentų ir turto iki pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau vien šios aplinkybės, nenurodžius ir neįrodžius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogą bendrovės valdymą, siekiant privesti bendrovę prie bankroto, nepakankamos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
10. Teismas pažymėjo, kad nors nemokumo administratorė teigia, jog bankrotas tyčinis, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp A. S. ar D. P. veiksmų jiems valdant bendrovę ir bendrovės bankroto. Nemokumo administratorė nurodė aplinkybes apie juridinio asmens kreditorių reikalavimų dydžius, tačiau nepateikė argumentų apie šių skolų dinamiką, t. y. kaip keitėsi įsiskolinimai A. S. ar D. P. valdymo laikotarpiu, nenurodė konkrečių A. S. ar D. P. veiksmų (pvz. atitinkamų sandorių sudarymo, siekiant sumažinti bendrovės turtą, tam tikrų veiksmų atlikimą, kurie lėmė įmonės nemokumą ir pan.). Atsiliepime į pareiškimą buvęs bendrovės vadovas A. S. nurodo, kad D. P. galimai atgaline data, nebūdamas bendrovės vadovu, sudarė nuomos sutartį, kurioje nustatytas beveik penkis kartus didesnis nuomos mokestis, nei ankstesnių metų sutartyse, o tai galėtų būti pagrindas spręsti dėl sandorio sudarymo siekiant sumažinti juridinio asmens turtą, tačiau nemokumo administratorė šios aplinkybės neįrodinėja, duomenų apie tai į bylą neteikia.
11. Teismas, įvertinęs bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų duomenis, nustatė, kad 2020 m. balandžio mėnesį UAB „Aderna“ jau nebegalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, pradėjo didėti skolos, o tai leidžia spręsti, kad 2020 m. balandžio mėnesį bendrovė tapo nemoki. Kokie konkretūs buvusių bendrovės vadovų A. S. ar D. P. neteisėti veiksmai lėmė bendrovės finansinės padėties pokyčius nemokumo administratorė nenurodė.
12. Teismas pažymėjo, kad nors A. S. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, tačiau jis nurodė, kad šiuo metu visus dokumentus yra surinkęs ir gali juos perduoti. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs A. S. ar D. P. veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi bendrovei ir kuriais buvo kryptingai bei nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį bendrovės bankrotą.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nesant JANĮ 70 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytų tyčinio bankroto sąlygų, nėra pagrindo BUAB „Aderna“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir dėl to atsakingais pripažinti A. S. ar D. P.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. BUAB „Aderna“ nemokumo administratorė UAB Henkoo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti BUAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškime BUAB „Aderna“ pripažinti bankrotą tyčiniu nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovės akcijas 2019 m. balandžio mėnesį nupirko G. B.. Tuo metu bendrovės vadove buvo K. B.. Bendrovės pardavėjai padėjo naujajam akcininkui G. B. parengti sprendimą atleisti K. B. iš pareigų ir naujuoju vadovu paskirti D. Ž. Bendrovės dokumentai buvo atiduoti D. Ž. ir jis juos turėjo pateikti Juridinių asmenų registrui. Paskyrus bendrovės likvidatorių ir gavus bendrovės dokumentus paaiškėjo, kad D. Ž. tikėtinai susitarė su buvusia bendrovės akcininke UAB „Buhalterinė apskaita LT“, jog vadovu būtų paskiras ne jis, o jo dukters sutuoktinis A. S. Taigi, D. Ž., nežinant vieninteliam bendrovės akcininkui, inicijavo kito bendrovės vadovo A. S. paskyrimą. D. Ž. nuteistas baudžiamojoje byloje, susijusioje su kita bendrove, taip pat patenkintas mokesčių administratoriaus ieškinys dėl žalos priteisimo. Nemokumo administratorė teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog D. Ž. inicijavo kitų asmenų paskyrimą bendrovės vadovais, siekdamas būti faktiniu bendrovės vadovu ir pasisavinti turtą, paslėpti bendrovės dokumentus.
14.2. 2021 m. gruodžio pabaigoje derinant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1-2021-12-31 (toliau – ir Nuomos sutartis) D. Ž. nurodė, kad bendrovės vadovu yra ne jis, o D. P. Akcininkui susisiekus su D. P., jis pasirašė Nuomos sutartį. 2023 m. sausio 2 d. paskyrus bendrovės likvidatorių ir gavus bendrovės dokumentus paaiškėjo, kad D. P. bendrovės vadovu paskirtas suklastojus vienintelio akcininko parašą 2020 m. gegužės 4 d. sprendime. Tai, kad D. P. nebedirbo bendrovėje paaiškėjo tik pasirašius Nuomos sutartį.
14.3. D. Ž. bendrovės akcininkui nurodė, kad D. P. dirbti neleidžia. D. P. nurodė, kad nepageidauja būti bendrovės vadovu ir į šias pareigas pasiūlė A S. Visuotinio akcininkų 2022 m. sausio 13 d. sprendimu D. P. nuo 2022 m. sausio 13 d. atšauktas iš vadovo pareigų ir naujuoju vadovu paskirtas A. S. Šiuo sprendimu D. P. įpareigotas perduoti bendrovės dokumentus ir turtą naujajam vadovui. Sprendimas išsiųstas D. Ž., A. S., D. P. ir bendrovės buhalterei.
14.4. Faktinis bendrovės vadovas D. Ž. ir A. S. yra susiję asmenys ir savo sąmoningais veiksmais siekė privesti ir privedė bendrovę prie bankroto tyčia. Bendrovės dokumentai yra pas D. Ž., L. Ž., buhalterę, A. S., D. P. ir jis juos teikė notarui akcijų pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti.
14.5. Bendrovė nemoki tapo dėl tyčinių ir kryptingų buvusių bendrovės vadovų A. S., D. Ž. ir D. P. neteisėtų veiksmų, eliminuojant iš bendrovės likvidų turtą ir taip siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
14.6. Bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, bet tyčiniai buvusio vadovo A. S. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų kreditoriams atsirado 2022 m. vasario – liepos mėnesiais, įsipareigojimai didėjo, bendrovė nevykdė prievolių, tačiau A. S. nesiėmė jokių priemonių šiai situacijai spręsti, bankroto proceso neinicijavo, bet priešingai, pateikė prašymą VĮ Registrų centrui išregistruoti bendrovės vadovo duomenis, dokumentų ir bendrovės turto akcininkui neperdavė. Bendrovės turtas galimai iššvaistytas, todėl kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti.
14.7. Bendrovė nemoki tapo dėl tyčinių buvusio vadovo veiksmų pasisavinant (iššvaistant) bendrovės turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl turto dingimo (pasisavinimo) ir (ar) galimo iššvaistymo nevertino.
15. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kruopščiai ir išsamiai aptarė ginčo šalių pateiktus argumentus.
15.2. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad buvęs BUAB „Aderna“ vadovas A. S. išvaistė (pasisavino) bendrovės turtą, o tai lėmė tyčinį bendrovės bankrotą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp suinteresuoto asmens veiksmų jam valdant bendrovę ir bendrovės bankroto. Suinteresuotas asmuo A. S. sąmoningai neatliko blogo juridinio asmens valdymo veiksmų, nesudarė sandorių, kurie pažeistų kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nesant esminio tyčinio bankroto elemento – bendrovės privedimo prie bankroto sąmoningais veiksmais – pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BUAB „Aderna“ bankroto tyčiniu.
15.3. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad esminė bendrovės nemokumo atsiradimo priežastis yra susijusi su Nuomos sutarties (ne)pratęsimu ir dėl to atsakingi BUAB „Aderna“ akcininkas G. B. ir jo sutuoktinė A. B. BUAB „Aderna“, kurios pagrindinė veikla buvo variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, šias paslaugas teikė patalpose esančiose (duomenys neskelbtini). Patalpos nuosavybės teise priklauso G. B. ir A. B.. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. už šias patalpas buvo mokamas 550 Eur nuomos mokestis ir 82,50 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), iš viso 632,60 Eur. Artėjant Nuomos sutarties termino pasibaigimui G. B. sutuoktinė A. B. pasiūlė pratęsti sutartį už gerokai didesnį nuomos mokestį – 2 670 Eur ir 471,18 Eur GPM, iš viso 3 141,18 Eur. Pagal pateiktą pasiūlymą nuomos mokestis būtų padidėjęs beveik penkis kartus. UAB „Aderna“ negeneravo tokių pajamų, kad galėtų mokėti nurodyto dydžio nuomos mokestį, A. S. atsisakė sudaryti nuomos sutartį. Be to, kaip vėliau paaiškėjo, šiose patalpose negalėjo būti vykdoma transporto priemonių remonto veikla. BUAB „Aderna“ dėl patalpų savininkų G. B. ir A. B. veiksmų, susijusių su nepagrįstai padidėjusiu nuomos mokesčiu, prarado galimybę vykdyti veiklą, buvo priimtas sprendimas palaipsniui nutraukti bendrovės veiklą: buvo parduodamas ilgalaikis turtas (tai padaryta siekiant padengti atsiradusias skolas), atleidžiami darbuotojai, jiems išmokant išeitines išmokas, atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Skolos kreditoriams buvo sumažintos ir UAB „Aderna“ realiai nebevykdė veiklos, todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į vienintelį akcininką G. B. dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų. Vieninteliam akcininkui atsisakius bendradarbiauti ir nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimą, A. S. buvo priverstas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl jo, kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo.
15.4. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nors jis nepasirašė Nuomos sutarties su beveik penkis kartus didesniu nuomos mokesčiu, tačiau pateiktus pareiškimą pripažinti bankrotą tyčiniu, paaiškėjo, jog vis tik 2021 m. gruodžio 31 d. sutartį vienerių metų terminui pasirašė buvęs direktorius D. P. Nemokumo administratorė atskirajame skunde faktinių aplinkybių, susijusių su D. P., sąmoningai neanalizuoja, nors šis asmuo bendrovės vadovu buvo nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Nuomos sutarties sandoris ir jo pagrindu atsiradęs A. B. 42 887,84 Eur finansinis reikalavimas, kuri yra didžiausias, kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir atitinkamai G. B. ir A. B. sąžiningumo. Pirma, BUAB „Aderna“ vardu šią sutartį pasirašė D. P., tačiau, kaip matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis realiai nuo 2020 metų antros pusės nedirbo (fiksuojamos pravaikštos) ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl to nesuprantama, kaip realiai jokių pareigų neatliekantis darbuotojas staiga sudaro Nuomos sutartį, kuri iš esmės pablogina bendrovės padėtį, o nemokumo administratorė bendrovei nenaudingo sandorio faktą ignoruoja. Jeigu vis tik, jeigu BUAB „Aderna“ 2021 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutartį sudarė, lieka neaišku, kodėl G. B. ir A. B. 2022 m. sausio 19 d. siuntė A. S. nuomos sutarties projektą ir su juo derėjosi dėl pasirašymo. Suinteresuoto asmens nuomone, Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data, nes įrašas apie Nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2023 m. kovo 21 d.
15.5. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip blogas bendrovės valdymas, tačiau priešingai – siekė, kad bendrovės finansinė situacija dar labiau nepablogėtų ir būtų atsiskaityta su visais kreditoriais pagal tikrai esančias skolas, t. y. siekė, kad patalpos, kuriuose bendrovė nuo veiklos įkūrimo teikė transporto priemonių remonto paslaugas, būtų nuomojamos už realią rinkos kainą, kurią būtų pajėgi mokėti, dėl to nesutiko su akcininko ir jos sutuoktinės pasiūlymu pasirašyti Nuomos sutartį bendrovei nenaudingomis sąlygomis.
15.6. Suinteresuotas teigia, kad šiuo atveju nėra JANĮ nustatytų tyčinio bankroto požymių, t. y. jis nebuvo sudaręs nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių. Visi sandoriai sudaryti tuo metu buvusiomis palankiausiomis sąlygomis, turtas nebuvo perleistas neatlygintinai ar atlikti kiti bendrovei nenaudingi veiksmai, susiję su jos turtu. A. S. neišvaistė (neeliminavo) bendrovės turto ir nepablogino bendrovės padėties. Bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens turtą nebuvo apribotos arba panaikintos.
15.7. Suinteresuotas asmuo A. S. neneigia, kad jį buvo kreiptasi dėl atitinkamos informacijos pateikimo, tačiau bendrovei apskaitos paslaugas teikęs asmuo buvo išvykęs, todėl pateikti duomenų negalėjo. Apie tai nurodyta 2023 m. sausio 10 d. elektroniniame laiške. Šiuo metu visi buhalteriniai ir kiti susiję dokumentai surinkti, todėl pareiškėjos atstovas bet kada gali su jais susipažinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „Aderna“ nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti šiuos naujus įrodymus : 2022 m. gegužės 20 d. UAB „Aderna“ vadovo atsakymą akcininkui; 2022 m. gegužės 23 d. UAB „Aderna“ akcininko prašymą; 2022 m. gegužės 25 d. elektroninį laišką; 2019 m. kovo 29 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. vienintelio akcininko sprendimus; 2022 m. sausio 13 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir duomenis apie jo išsiuntimą elektroniniu paštu; 2022 m. sausio 6–7 d. susirašinėjimą elektroninio ryšio priemonėmis; bendrovės finansines ataskaitas už 2020 metus; kreditorės A. B. raginimus padengti skolas ir perduoti dokumentus; D. Ž. pasiūlymus parduoti bendrovės akcijas ir elektroninį laišką. Apeliantė teigia, kad naujus rašytinius įrodymus gavo tik 2022 m. rugsėjo 26 d., todėl negalėjo jų pateikti anksčiau. Apeliantės vertinu, nauji įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, nedidelės apimties, todėl bylos nagrinėjimo neužvilks, o suinteresuoti asmenys dėl jų galės pasisakyti atsiliepimuose.
18. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime prašo naujų įrodymų nepriimti. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad nauji įrodymai pateikti pavėluotai, neturi įtakos šalių ginčo pripažinti bankrotą tyčiniu teisingam išsprendimui. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad jam kyla abejonių dėl dokumentų patikimumo ir autentiškumo.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Apeliantė naujais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti, kad faktinis bendrovės vadovas yra D. Ž., o A. S. bendrovės vadovu paskirtas klastoto vienintelio akcininko sprendimo pagrindu, įrodinėja D. Ž. neteisėtus veiksmus, privedant bendrovę prie tyčinio bankroto. Apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė įrodinėja aplinkybes, kurios nebuvo vertintos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, naujų įrodymų nepriima. Atitinkamai, nevertina jų atitikties procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, taip pat suinteresuoto asmens argumentų dėl įrodymų nepatikimumo ir autentiškumo.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Aderna“ įsteigta 2019 m. kovo 25 d. Bendrovei nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. vadovavo K. B., nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 28 d. – A. S., nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. bendrovės vadovas buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. A. S. Bendrovės akcininkas nuo 2019 m. balandžio 17 d. yra G. B..
22. Bendrovės 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu UAB „Aderna“ pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Nuo šio nutarimo priėmimo bendrovės valdymo organai neteko įgaliojimų, nemokumo administratore paskirta UAB Henkoo.
23. Bendrovės 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai ir bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
24. BUAB „Aderna“ nemokumo administratorė 2023 m. birželio 8 d. pateikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šio prašymo netenkino.
Dėl tyčinio bankroto požymių
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
26. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Esminis tyčinio bankroto elementas yra bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Dėl to kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
28. Bendrovės nemokumo administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad bendrovė nemoki tapo dėl tyčinių ir kryptingų buvusių bendrovės vadovų A. S., D. Ž. ir D. P. neteisėtų veiksmų, eliminuojant iš bendrovės likvidų turtą ir taip siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai šių aplinkybių neįvertino.
29. Pagal JANĮ 15 straipsnio 2 dalį nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
31. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo (nutartis) pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.
32. Nustatyta, kad pareiškime pripažinti BUAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorė nebuvo nurodžiusi visiškai jokių aplinkybių dėl D. Ž., kaip faktinio vadovo, dalyvavimo bendrovės valdyme ir jo neteisėtų veiksmų privedant bendrovę prie tyčinio bankroto ir (ar) skiriant bendrovės vadovus. D. Ž. nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu ir apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime, nenagrinėja ir byloje nedalyvavusio asmens veiksmų (ne)teisėtumo nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
33. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien aplinkybė, jog nemokumo administratorei neperduoti dokumentai ir turtas, nenurodžius ir neįrodžius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogo juridinio asmens valdymo, siekiant privesti bendrovę prie bankroto, nėra pakankamos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
36. Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė kreipėsi į A. S. prašydama perduoti bendrovės dokumentus. Suinteresuotas A. S. kreipimosi ir dokumentų neperdavimo fakto neneigia. Paaiškina, kad bendrovės dokumentus turi bendrovei buhalterines paslaugas teikęs asmuo. Buhalterė buvo išvykusi, todėl dokumentų gavimas užtruko. Šiuo metu dokumentai yra surinkti ir gali būti perduoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nemokumo administratorė buvo informuota apie kliūtis perduoti dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad A. S. sąmoningai vengia perduoti bendrovės dokumentus ir (ar) su nemokumo administratore nebendradarbiauja.
37. Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad bendrovės dokumentų neperdavė ir anksčiau vadovo pareigas ėjęs D. P. (pareiškimo 1.8 punktas). Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad bendrovės dokumentus turi ir kiti, pareiškime nenurodyti asmenys, t. y. D. Ž., L. Ž. ir bendrovės buhalterė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė nurodytų asmenų, įskaitant D. P., būtų prašiusi perduoti jai bendrovės dokumentus (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės dokumentai slepiami ir (ar) sąmoningai neperduodami.
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tais atvejais, kai buvęs bendrovės vadovas nepagrįstai delsia perduoti juridinio asmens dokumentus, pirmiausiai yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis). JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius bei kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 524-381/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021). Nurodyta teisės norma taikoma ir vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780-910/2023).
39. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas A. S. tyčia pasisavino (išvaistė) bendrovės turtą, siekdamas neatsiskaityti su kreditoriais, nereagavo į kreditorės A. B. raginimą padengti bendrovės skolą, bendrovės finansinei padėčiai blogėjant nesiėmė priemonių šiai situacijai spręsti, bet pateikė prašymą vienašališką prašymą Juridinių asmenų registrui išregistruoti vadovo duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
40. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino nurodytus argumentus dėl tyčinio juridinio asmens turto išvaistymo, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais, ir pripažino šias aplinkybes neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritarti.
41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad A. S. tyčia pasisavino (išvaistė) bendrovės turtą ir (ar) kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Apeliantės argumentai dėl tyčinių ir kryptingų veiksmų, siekiant eliminuoti juridinio asmens turtą, abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti, apeliantė neįrodinėjo, kad A. S. bendrovės turtą perleido neatlygintinai, pernelyg mažomis kainomis ir (ar) sudarė bendrovei nenaudingus (žalingus) sandorius. Apeliantė pareiškime nurodė bendrovės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimo dydžius, tačiau nepateikė argumentų dėl įsiskolinimo atsiradimo aplinkybių, prievolių pokyčio, skirtingų bendrovės vadovų vadovavimo laikotarpiu, nenurodė konkrečių A. S. veiksmų, lėmusių prievolių atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog bendrovė turi prievolių, kurių negali nepatenkinti, savaime nereiškia, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis ir dėl to atsakingi bendrovei vadovavę asmenys.
42. Ta aplinkybė, kad A. S. pasitraukė iš vadovo pareigų, pateikdamas prašymą Juridinių asmenų registrui išregistruoti vadovo duomenis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tyčinio juridinio asmens bankroto.
43. Apeliantė taip pat teigia, kad bendrovė nemoki tapo ir dėl tyčinių D. P. neteisėtų veiksmų, eliminuojant bendrovės turtą, tačiau nei pareiškime, nei atskirajame skunde iš esmės jokių aplinkybių dėl D. P. vadovavimo laikotarpio ir jo veiksmų, kurios būtų galima sieti su juridinio asmens turto išvaistymu (pasisavinimu), nenurodė.
44. Pagal apeliantės pateiktus duomenis patvirtintų juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 53 313,02 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutartį su G. B. ir A. B. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu susidarė 42 887,84 Eur bendrovės įsiskolinimas, pasirašė D. P. Tai didžiausias bendrovės finansinis įsipareigojimas. A. S. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Nuomos sutartis nenaudinga bendrovei, nes nuomos mokestis padidėjo keletą kartų, lyginant su ankstesniais metais. A. S. taip pat pateikė duomenis, kad analogiškos nuomos sutarties projektas, parengtas 2022 m. sausio 14 d. ir pasirašytas nuomotojų, 2022 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu buvo atsiųstas pasirašyti A. S., kaip bendrovės vadovui, todėl mano, jog D. P. Nuomos sutartį pasirašė atgaline data, nebebūdamas bendrovės vadovu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės galėtų būti pagrindas spręsti dėl sandorio sudarymo siekiant sumažinti bendrovės turtą, tačiau nemokumo administratorė šių aplinkybių neįrodinėja.
45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė ir neįrodė A. S. ir (ar) D. P. veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi bendrovei ir kuriais buvo kryptingai bei nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį bendrovės bankrotą (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo UAB „Aderna“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pripažinus BUAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu dėl delsimo perduoti bendrovės dokumentus, nesant duomenų apie sąmoningą ir tyčinį šios pareigos netinkamą vykdymą ir neišnaudojus visų galimybių dokumentams gauti, nebus pasiekti bankroto pripažinimo tyčiniu tikslai. Tyčinio bankroto institutas taip pat negali būti taikomas konfliktinėms situacijoms, kylančioms tarp bendrovės dalyvio ir buvusių valdymo organų, spręsti.
46. Tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo (bankroto) teisės institutas. Bankroto pripažinimas tyčiniu iš esmės konkrečių materialinių pasekmių kreditoriams nesukelia, tik supaprastina bylinėjimosi procesą reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo pasibaigus bankroto procesui (sumažina civilinės atsakomybės įrodinėjimo apimtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020). Bankroto proceso metu kreditoriams suteikiama teisė reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).
47. Taigi, kreditoriai teisę reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams dėl konkrečios žalos atlyginimo turi nepriklausomai nuo bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto nepripažinimas tyčiniu taip pat neriboja nemokumo administratoriaus teisės reikšti reikalavimą buvusiems bendrovės valdymo organams dėl žalos atlyginimo ir (ar) ginti bendrovės teises kitų institutų pagrindu. Taigi, bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria ir pažeistų teisių gynimo neriboja.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens tyčinį bankrotą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
49. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
51. Suinteresuotas asmuo A. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašo priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-4137) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis.
52. Suinteresuoto asmens A. S. prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų 800,04 Eur dydį (2 000,01 Eur (užpraėjusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai; Rekomendacijų 8.16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui A. S. iš apeliantės LUAB „Aderna“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteisima 800,04 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800,04 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 04 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“ (juridinio asmens kodas 305088555) administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Teisėja Jadvyga Mardosevič