Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-4930-629-2014].docx
Bylos nr.: I-4930-629/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-4930-629/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07823-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

J. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. 1. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1D-10721(11); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 006,73 Lt, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo paskirta 655,78 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn., dėl to, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, jam buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas sumažinta pensija. Pareiškėjo nuomone, jis į VRM dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi nepraleidęs teisės aktais nustatytų terminų, tačiau VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą.

Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. 1. 10) prašė bylą nutraukti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytinas ne 3 metų, bet 6 mėnesių terminas kreiptis į tesimą ir šį terminą pareiškėjas yra praleidęs. Taip pat nurodė, kad skundžiamas VRM sprendimas pareiškėjo teisių nepažeidžia ir negali būti apskundimo dalyku.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. 1. 20, 22).

Skundas tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo, išmokėjimo pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2011 m. liepos 12 d. VRM sprendimu Nr. 11SP-3142 (b. l. 12) buvo paskirta 655,78 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tačiau nuo 2011 m. liepos mėnesio pareiškėjui mokama mažesnė pensija nei paskirtoji (b. l. 16). Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka tik su pensijos ribojimu pagal Laikinojo įstatymo 5 str., taikytu jam nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

2013 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 5 str. neteisėtai neišmokėta pensijos dalį (b. l. 13–14).

VRM skundžiamu 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1D-10721(11), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą, t. y. nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 15).

Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, kaip kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, išmokėjimą.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo susidariusią nepriemoką 2012 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 11PP(P)-7099 (b. l. 16) patvirtina, kad pareiškėjui J. P. minėtu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo buvo neišmokėta 2 006,73 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. VRM minėtos nepriemokos dydžio neginčija, tačiau, VRM nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažymėtina, kad 3 metų terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėn. tik nuo 2013 m. sausio 1 d., tuo tarpu pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. sumažinta pensija buvo mokama 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn., todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo santykiams taikytinas būtent neteisėto pareiškėjo pensijos mažinimo laikotarpiu galiojęs 3 metų terminas kreiptis į teismą.

Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis, buvo mažinama nuo 2012 m. sausio mėn. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, taigi darytina išvada, jog pareiškėjas apie pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažintą pensiją sužinojo 2012 m. vasario mėn., tuo tarpu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gruodžio 12 d. (b. l. 7), t. y. nepraėjus 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs termino tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Pažymėtina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, sudaranti 2 006,73 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM sprendimą, kuriuo minėta institucija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, VRM atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo dėl to, kad skundas pensiją mokančiai institucijai buvo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą 6 mėnesių terminą. Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ginčams dėl valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo spręsti pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurias asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai galimai yra pažeisti, iš pradžių turi kreiptis į pensiją mokančią instituciją, o tik po to į teismą, reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė VRM ginčijamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Skundžiamą sprendimą teismas iš esmės vertina kaip pensiją mokančios institucijos atsisakymą išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką. Minėta, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, todėl VRM atsisakymas išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatoms, todėl naikintinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui J. P. 2 006,73 Lt (du tūkstančius šešis litus ir septyniasdešimt tris centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1D-10721(11).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                           Milda Vainienė

 

Arūnas Kaminskas

 

Jolita Rasiukevičienė