Baudžiamoji byla Nr. 1-433-541/2023

Proceso Nr. 1-01-1-05300-2023-8

            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;  

1.2.25.4.1

(S)

        VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 6  d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vestai Tukačiauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,  

kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

R. K. 2023 m. vasario 11 d., apie 01.57 val., Širvintų r., kelio Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai 1.100 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,92 promilių neblaivumą. Tokiais savo veiksmais R. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog draugai pakvietė pasėdėti pas juos, atvažiavo, truputį išgėrė, nesuprato kas įvyko, sėdo už vairo. Nelabai pamena, kaip išvažiavo. Į griovį įvažiavo. Trise išgėrė 3 butelius degtinės per visą laiką ten sėdėdami. Nežino, kas ten jam susišvietė, bet dabar net miegoti normaliai negali, nes žino, kas dabar gresia, darbo gali netekti, nes jam darbas pagal grafiką anksti ryte prasideda. Pirmąkart jam taip įvyksta, jokių nuobaudų stengėsi neturėti ir neturėjo tiek metų. Nežino, kaip ir pateisint tą dalyką. Dėl alkoholio vartojimo neturi  problemų. Policijos pareigūnams paklausus, ar gėrė, prisipažino, konfliktų su pareigūnais nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai. Savo poelgį vertina blogai, nežino, gailisi. Jam pas gydytojus važinėt visur reikia, nežino, kaip čia bus su darbu. Jam koja buvo lūžus trijose vietose, dabar metalai sudėti ir laukia antros operacijos, išiminės tuos metalus, dabar pas gydytojus važinėja. Pastoviai gyvena nurodytu adresu, gyvena su tėvu. Palaiko sesers prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, žino, kad nepasikartos tai. Supranta, kokia atsakomybė sesei. Gali užtikrinti teismą, kad ateityje tikrai laikysis įstatymų ir jų nepažeis. Čia pirmas ir paskutinis kartas. Neturi priklausomybių nuo alkoholio, jau kiek metų dirba, su alkoholiu neturėjo problemų. Teisių praradimas jam labai didžiulė našta dėl vykimo į darbą, kuris yra Vilniuje, ir dėl važiavimo pas gydytojus. Bet čia aišku nieko nepakeisi. Pats kaltas, bet prašo sušvelninti tą laikotarpį teisių atėmimo, nes dabar, kiekvieną kartą jam pas daktarus važinėti reikėtų kažko prašyti, kad nuvežtų, tai labai dideli nepatogumai.

Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja R. G. nurodė, kad yra brolis ir sesuo, artimai bendrauja, į dieną daug kartų, nebent tuo atveju, jei dirba - užvažiuoja vakare po darbo. Jie prieš porą metų neteko motinos ir dabar jų ryšys išvis labai artimas, nes, nors nėra labai vyresnė, bet atstoja ir motiną gal jam, nes jeigu kas nutinka jam, kad ir ligoninėj kaip gulėjo - visada ji važiuoja, kad kažką nuvežt ar padėt ką reikia. Tiesiog yra, kaip ramstis jam, nes ji anksčiau išėjo iš namų, turi savo šeimą. Tas kai turi savo šeimą, tai tas suvokimas yra. Turi du vaikus, tiesiog rūpinasi broliu kaip vaikais savo. Šią situaciją vertina labai blogai, kai sužinojo, tai gavo didelį šoką. Brolis yra labai geras, labai sąžiningas, nuoširdus, visada atviras. Net tada, kai taip atsitiko, prašė draugų, kad jai nesakytų, nes žinojo, kad ji dėl to be galo susinervins, pergyvens, kad sunku bus jai. Broliui gali daryti įtaką, jis iš tikrųjų visada prašo jos ir patarimų, ir pagalbos. Tiesiog šiuo atveju, bijojo, kad ji ant jo rėks, bars, nes ji visada patarimus duoda jam, paauklėja, kitąkart apibara, bet jis vis tiek daro, kaip pataria ji jam. Nėra turėjusi jokių nusižengimų niekada. Sutinka sumokėti piniginį užstatą, ji iš tikrųjų broliu labai pasitiki, matė, kaip jis gailėjosi. Kai padarė tą įvykį, jis labai pergyveno, naktim nemiegodavo, ji iš tos baimės net važinėjo pas jį kuo dažniau, palaikė, tiesiog sakė jam, kad svarbu pasitaisyti, svarbu viskas būtų gerai. Ji tikrai netiki, kad jis nuvils dar kartą kaip dabar nuvylė. Jis tik ją ir tėtį turi ir jie visada vienas už kitą eina. Vieną brolį turi, žino, kad jis tikrai geras žmogus. Mano, kad brolis tikrai padarė išvadas, pasikeitė, matosi, net nemoka apsakyt, pasikeitė, visai kitoks dabar. Užstatą sumokėti sutinka. Gyvena netoli, pora kilometrų jiems vienam nuo kito. Dirba Širvintose.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorės vertinimu, šioje byloje yra visos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nurodytos baudžiamojo kodekso keturiasdešimtajame straipsnyje, todėl yra pagrindas taikyti šio straipsnio nuostatas.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. K. veiką galima laikyti atsitiktinio pobūdžio. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad praeitais metais kaltinamasis yra rimtai nukentėjęs, turėjo kojos traumą ir šiuo metu tos traumos pasekmės yra jaučiamos, pridėti į bylą dokumentai patvirtina, kad kaltinamojo darbingumas iki šių metų pabaigos yra 55 procentai. Tokiam amžiui, tokios išvaizdos atrodančiam tvirtam vyrui tai yra tikrai didelis netekimas ir prašytų teismo į tai atsižvelgti, tuo labiau, kad kaltinamasis dirba sostinėje, kiekvieną dieną vyksta į darbą. Teisių praradimas ilgesniam laikui kaltinamajam yra didelė nuobauda, kuri reiškia tam tikrus suvaržymus ir didelę netektį, tai pagal galimybę prašytų tą terminą sumažinti. Prašo teismo tenkinti laiduotojos prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prašau baudžiamąją bylą nutraukti ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitinka padalytą veiką ir atsižvelgti į kaltinamojo sveikatos stovį.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

2023 m. vasario 11 d. įtariamuoju apklaustas R. K. parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. apie 01.57 val. Širvintų r., kelio Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai 1.100 km, jis vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Alkoholinius gėrimus vartojo kažkur prieš tris valandas, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus. Šiuo metu daugiau nieko paaiškinti negali, kadangi yra neblaivus, parodymus duos vėliau (b. l. 89-92).

2023 m. vasario 13 d. įtariamuoju apklaustas R. K. parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2023 m. vasario 10 d. vakare jį draugai pakvietė į svečius į (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo vienas savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draugai buvo pakūrę pirtį. Jis su dviem draugais buvo pirtyje, garaže gėrė alkoholį. Kai jis atvažiavo, jau draugai buvo išgėrę nemažai alkoholio. Gėrė trise ir išgėrė dar 3 butelius po 0,5 l degtinės. Kada baigė gerti, jis jau nežino. Žino, kad jau draugai miegojo ir jis nutarė parvažiuoti į namus. Tarp draugų namo ir jo namo yra kažkur 2,5 km atstumas. Kodėl jis taip pasielgė, negali paaiškinti. Iki tol niekuomet girtas transporto priemonių nevairavo. Namo važiavo vienas. Kelinta tuo metu buvo valanda, nežino. Kaip važiavo, kaip į griovį įvažiavo ir kurioje vietoje įvažiavo į griovį, jis jau neprisimena. Jis net neprisimena, kaip atvyko policijos pareigūnai. Kada jis pūtė į alkotesterį, neprisimena. Todėl pasakyti, kiek promilių jis abu kartus išpūtė, negali. Iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą mato, kad yra įpūtęs 1,92 promilių. Tik prisimena jau, kad jis sėdi policijos tarnybiniame automobilyje ir mato, kaip tralas išveža jo automobilį. Pranešime apie įtarimą mato, kuo yra įtariamas ir prisipažįsta įvykdęs šį nusikaltimą. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs šį nusikaltimą (b. l. 99-101).

2023 m. vasario 14 d. liudytoju apklaustas L. J. parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. apie 01.57 val., dirbant kartu su tyrėja G. J., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Širvintų r,. kelyje Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai yra nuo kelio į griovį įvažiavęs automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto kelio 1,100 km rado už kelio vingio į griovį įvažiavusį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis buvo įjungtas. Automobilyje sėdėjo tik vairuotojas. Kaip vėliau paaiškėjo - R. K.. R. K. paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) vienas, be keleivių, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į pakelės griovį. Vietoje matėsi, kad būta mėginta išvažiuoti, buvo gilios provėžos. Tačiau toje vietoje status griovys ir nepavyko išvažiuoti atbulam. Vairuotojas minėjo, kad jis prieš 3 valandas gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš automobilio, jis svirduliavo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo girtumas: pirmu pūtimu nustatytas 2,04 promilių girtumas, antruoju - 1,92 promilių. R. K. prisipažino vairavęs girtas automobilį. Vairuotojas R. K. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. Jo automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Už kokių 30 metrų nuo R. K. automobilio kelkraštyje Jauniūnų kryptimi stovėjo lengvasis automobilis, pro kurį policijos pareigūnams pravažiuojant, vairuotojas, praverdamas langą ir ranka mojuodamas, juos sustabdė. Jis sakė, kad tai jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie į griovį įvažiavusį automobilį. Šis vyras prisistatė K. S.. Jis sakė, kad nematė, kaip tas automobilis įvažiavo į griovį, automobilį jis pastebėjo jau griovyje ir šalia jo matė vaikščiojantį akivaizdžiai girtą vairuotoją, kuris svirduliavo į šonus. Pasak K. S., šis vyras pavaikščiojo aplink automobilį, vėl sėdo į automobilį už vairo, užvedė automobilį ir mėgino iš griovio išvažiuoti, bet dėl per stataus šlaito jam to padaryti nepavyko. Taip pat K. S. paminėjo, kad daugiau tame automobilyje ir šalia jo žmonių nebuvo (b. l. 51-55).

2023 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) vyriausiojo patrulio L. J. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2023 m. vasario 11 d. apie 01.57 val., dirbant tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinties numeris „V 4089“ su Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK tyrėja G. J., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Širvintų r., kelyje Jauniūnai - Alionys - Pąjuodžiai nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai 1.100 km, rado į griovį įvažiavusį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvestu varikliu. Viduje sėdėjo vairuotojas, R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs įvažiavo į pakelės griovį. Taip pat pasakė, kad važiavo vienas iš (duomenys neskelbtini), o alkoholinius gėrimus vartojo kažkur prieš tris valandas. Iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, R. K. buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,04 promilės neblaivumas, antru pūtimu buvo nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. Kadangi automobilis priklauso pačiam neblaiviam vairuotojui R. K. ir apgadintas nežymiai, o kelio statiniai buvo neapgadinti, todėl eismo įvykis buvo neformintas. R. K. su pažeidimu sutiko, kad vairavo neblaivus ir savo kaltės neneigė. Pabendravus su pranešėju K. S., jis paaiškino, kad vairavimo fakto nematė, o tik pastebėjo į pakelės griovį įvažiavusį automobilį ir šalia stovintį neblaivų galimai vairuotoją, kuris paskui vėl atsisėdo už automobilio „Audi A6“ vairo ir užsivedė automobilį, bet griovys buvo per daug status ir pats vairuotojas negalėjo išvažiuoti. Pasak pranešėjo, šalia automobilio iki policijos atvykimo daugiau jokių asmenų nebuvo. K. S. labai skubėjo ir iš įvykio vietos išvyko. Nuo apklausos atsisakė, teigdamas, kad nenori turėti reikalų su teismais. Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Verslo g. 7, Molėtai. Filmuota „Body“ (b. l. 10).

2023 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 01.57 val., Širvintų r., kelio Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai 1.100 km, R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai mažesniu iš dviejų pūtimų nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Pirmas pūtimas – 2,04 promilės (b. l. 1-4).

2023 m. vasario 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti šie R. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmeniui atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, ir R. K. 2023 m. vasario 11 d. pirmuoju tikrinimu 02.08 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 02.28 val. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. R. K. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašė (b. l. 11).

2023 m. vasario 11 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, kvituose užfiksuota, kad R. K. 2023 m. vasario 11 d. 02.08 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 02.28 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 12).

2022 m. lapkričio 21 d. patikros sertifikate Nr. 1752071 nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., alkotesteris tinkamas naudoti (b. l. 13).

2023 m. vasario 11 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, R. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14).

2023 m. vasario 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad Širvintų r., kelio Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai 1.100 km buvo apžiūrėta ir nufotografuota transporto priemonė - lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimai (b. l. 19-29).

2023 m. vasario 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į aikštelę, esančią Verslo g. 7, Molėtuose (b. l. 30).

2023 m. vasario 13 d. vairuotojų registro duomenimis, R. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2028 m. kovo 28 d. (b. l. 69).

2023 m. vasario 13 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A6“ (1999 pagaminimo metų) kaina su PVM - 1220 Eur (b. l. 31).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įrodymais. Tai, kad R. K. vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina liudytojo L. J. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi  nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, R. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. K. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, labai gailisi dėl savo veiksmų. Nusikaltimo metu turtinė žala nepadaryta. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. K. neteistas (b. l. 104-106), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 107-108). Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą. Kaltinamasis R. K. dirba (b. l. 109-110), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133). Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos R. K. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar  administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos. 

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo seserį R. G.. Teisiamojo posėdžio metu R. G. patvirtino, kad ji yra kaltinamojo sesuo, artimai bendrauja. Prieš porą metų jie neteko motinos ir dabar jų ryšys išvis labai artimas. Nors nėra labai vyresnė, bet atstoja ir motiną, Ji pati dirbanti, rūpinasi broliu kaip savo vaikais, smerkia jo poelgį, gali jam daryti teigiamą įtaką. Nurodė, jog pati neteista (b. l. 139), nebausta (b. l. 140), dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 141), ką patvirtina bylos duomenys. Broliu labai pasitiki ir tiki, kad brolis pasitaisys. Gyvena netoli nuo brolio. Broliui gali daryti įtaką, jis visada prašo jos ir patarimų, ir pagalbos. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką R. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. K. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų terminą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutrauktina. 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. R. K. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.   

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką, būdamas anksčiau neteistas (b. l. 104-106), vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo 2008 metų (b. l. 69), penkerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (107-108), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133), darbingumo lygis yra tik 55 proc. (b. l. 134), patyręs kojos traumą, dėl kurios turi nuolat vykti pas gydytojus stebėsenai ir konsultacijoms dėl operacijos, lengvinančią aplinkybę - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas turi pagrindo manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, vienkartinė ir kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant 1 (vieneriems) metams, t. y. uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. vasario 11 d. (b. l. 65-67). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. K. nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį sau priklausantį automobilį. Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 220 eurų (b. l. 31).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 11, 12, 13), t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas).  

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio, „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas – R. K. (b. l. 16). Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje vertina, kad kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas turi būti taikoma, todėl minėtas automobilis, konfiskuotinas.

Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-68), dokumentų paėmimas (b. l. 71-74). Jos paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Kaltinamojo automobiliui, „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotojas R. K. (b. l. 34-48) 2023 m. vasario 13 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, todėl teismas civilinio ieškinio klausimo nesprendžia.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „ARRO“ automobilių saugojimo aikštelę Verslo g. 7, Molėtai (b. l. 30) ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo 108,90 Eur ir 4,84 Eur saugojimo už vieną parą (b. l. 112-121), patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2023 m. vasario 14 d. nutarimo grąžinti daiktus (b. l. 46-48) šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. K. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai R. G., kad 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) užstatą ji turi įmokėti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, kodas 191449618, mokėjimo paskirtis - „užstatas“. Mokant paskirtyje nurodyti bylos numerį. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 

Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. vasario 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo automobiliui Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotojas R. K., 2023 m. vasario 11 d. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191688326, naudai priteisti proceso išlaidas, kurias sudaro 128,26 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 90 ct) transportavimo išlaidos ir saugojimo išlaidos (108,90 Eur už nuvežimą ir 4,84 Eur už vieną parą nuo 2023 m. vasario 11 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) iki 2023 m. vasario 14 d. (transporto priemonės grąžinimo).

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“. 

Išaiškinti R. K. ir R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja                                                                 Jolanta Vėgelienė