Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-497/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31373-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

nuteistosios V. S. gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteista:

         pagal BK 178 straipsnio 4 dalį –30 parų arešto bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 25 parų arešto bausme.

      Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį V. S. paskirta subendrinta bausmė – 42 paros arešto, kuri vadovaujantis BK 64 1 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 28 paros arešto.

      Byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir „UAB Palink“ naudai iš V. S. priteista 200 eurų, turtinei žalai atlyginti.

 Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1.                      V. S. 2019 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 14 val. 41 min. iki 14 val. 49 min., iš UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“, esančios Kovo 11 – osios g. 39B, Grigiškėse, Vilniuje, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: loterijos bilietus: - 10 vienetų loterijos bilietų „Įspūdingi pinigai“, kurių bendra vertė 100 eurų, - 10 vienetų loterijos bilietų „Sėkmės 7“, kurių bendra vertė 100 (vienas šimtas) eurų, tuo UAB „Palink“ padarė bendrą 200 eurų turtinę žalą.

2.                      Taip pat ji 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.00 val., prekybos centre „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilnius, parduotuvės „H&M“, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: šukas, kurių vertė 5,99 eurų, segtukus, kurių vertė 9,99 eurų, kūno dulksną, kurios vertė 2,99 eurų, kvepalus „Above the clouds“, kurių vertė 14,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 14,99 eurų, moteriškas kelnes „Skinny & Denim“, kurių vertė 39,99 eurų, moteriškas kelnes „T. S.“, kurių vertė 49,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 19,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 24,99 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėta ir sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.                      Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo pakeisti jai paskirtą arešto bausmę į švelnesnę arba jos vykdymą atidėti. Nurodo, kad turi su skrandžiu susijusių sveikatos problemų dėl kurių jai būtina laikytis dietos, tačiau pataisos įstaigoje ji negalės nusipirkti reikiamų produktų, kadangi atliekant arešto bausmę galimybė apsipirkti parduotuvėje nėra numatyta. Nuteistoji taip pat nurodo, kad būdama laisvėje ji susirastų darbą ir galėtų atlyginti jai priteistą sumą, kadangi atlikusi bausmę ji tokios galimybės neturės. Nuteistosios teigimu tiek jai, tiek visuomenei būtų naudingiausia jog jai skirtas areštas būtų pakeistas į viešųjų darbų bausmę.

4.                      Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.                      Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantė skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, skundu prašoma sušvelninti bausmę, jos vykdymą atidėti arba skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus.

7.                      Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. S. bausmės rūšis ir trukmė nustatyta tinkamai, teisinio pagrindo atidėti jos vykdymą byloje nėra.

8.                      Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.

9.                      Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas V. S. bausmę laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis, tame tarpe ir apeliantės prašomus viešuosius darbus, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. S. skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį –areštą. Tokį teismo sprendimą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės: iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. S. buvo teista 6 kartus iš kurių penkis už analogiško pobūdžio BK 178 straipsnyje numatytas veikas. Iš priimtų nuosprendžių matyti, kad jai skiriamas areštas ir net laisvės atėmimas bausmei keliamų tikslų nepasiekia. V. S. buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau byloje esantys duomenys (1 tomas, b.l. 124) rodo, kad apeliantė nesugebėjo laikytis jai skirtų apribojimų ir įpareigojimų ir bausmės vykdymas jai buvo panaikintas praėjus trims mėnesiams nuo nuosprendžio paskelbimo. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant V. S. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį, o tuo labiau apeliantės prašomą švelniausią –viešuosius darbus.

10.                      V. S. teigia, kad būdama laisvėje ji susirastų darbą ir galėtų atlyginti padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo ir teismo metu ji nurodė, kad nusikalstamas veikas darė siekdama gauti lėšų pragyvenimui. VSDF „Sodra“ duomenimis (1 t., b.l. 144) ji niekada nėra dirbusi, tai leidžia daryti išvadą, kad būdas lėšų gauti legaliu būtų V. S. nėra tinkamas ir priimtinas. Negalima paaiškinti ir skundo argumentu, kad atlikus bausmę ir išėjus į laisvę, galimybės atlyginti žalą ji jau neturės. V. S. turi vienodas galimybes atlyginti žalą tiek prieš bausmės atlikimą, tiek po jo. Priklausomybės ligų centro duomenimis (1 t., b.l. 149) taip pat nustatyta, kad V. S. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą abejoti apeliantės deklaruojamu tvirtu siekiu ir galimybe dirbti ir atlyginti jos veiksmais padarytą žalą.

11.                      Kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad V. S. paskirto arešto trukmė – 28 paros, yra aiškiai per griežta. Teismas nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad buvo nustatyta ne tik V. S. atsakomybę lengvinanti bet ir sunkinanti aplinkybė, taip pat vertino anksčiau kolegijos aptartas, V. S. charakterizuojančias aplinkybes. Vertinant nustatytą bausmės trukmę šių aplinkybių kontekste, pagrindo teigti, kad ji būtų per griežta, neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir V. S. asmenybei, nėra.

12.                      Skundu taip pat prašoma svarstyti galimybę atidėti apeliantei paskirtos arešto bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą <...> To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tai viena iš pagrindinių bausmės vykdymo instituto taikymo sąlygų. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Anksčiau aptartos aplinkybės, o būtent apeliantės teistumų skaičius ir sistemingumas, o taip pat ir tai, kad jai jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas, neleidžia tikėtis, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo, be to V. S. neatitinka ir BK 75 straipsnyje numatytos sąlygos, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui nuteistam pirmą kartą arešto bausme, kadangi apeliantei ši bausmės rūšis jau buvo taikoma ne vieną kartą.

13.                      Pažymėtina ir tai, kad apeliantė šios pirmojoje instancijoje nagrinėjimo metu jau buvo suimta už kitų analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jos atžvilgiu buvo priimti dar du nuosprendžiai, kuriais jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors šie nuosprendžiai neįsiteisėję ir kolegija nesiremia jai spręsdamas dėl paskirtos bausmės teisingumo, tačiau ši aplinkybė sustiprina kolegijos daromą išvadą apie bausmės tikslų pasiekimo negalimumą V. S. netaikant realaus bausmės atlikimo.

14.                      Apeliantė prašymą atidėti paskirtos bausmės vykdymą grindė ir sveikatos būkle, nurodė, kad ji neturės galimybės laikytis jai būtinos dietos. Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad V. S. suėmimo taikymo kitame ikiteisminiame tyrime metu buvo patalpinta į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau išsamesnių duomenų apie jai nustatytus susirgimus, bet to, kad ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. S. sveikatos būklė neleidžia jai atlikti skirtos bausmės.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15.                      Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 4 d. pažyma ( 2 t., b.l. 108) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina 93.06 Eur suma už V. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

16.                      BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, su prašymu parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatę Eleną Žilėnienę, kuri Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta V. S. gynėja (2 t., b.l. 100,101).

17.                      Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios kolegijos nuomone nesuderinamas su jos teise į gynybą. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. niekur nedirba, duomenų apie nuteistosios turimą turtą nėra, šiuo metu yra suimta, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas taip pat neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. 

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios V. S. netenkinti.

Teisėjai         Audrius Cininas

        Daiva Kazlauskienė

        Jurgita Mačionytė