Civilinė byla Nr. 2-4574-734/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37929-2013-5

                                                     Procesinio sprendimo kategorija 73.2.8; 116.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Ryčiui Lelešiui,

atsakovo atstovams Ingai Puzinienei, Vygandui Lenkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys R. Y., A. C. Y., teismas, priimdamas sprendimą

n u s t a t ė:

ieškovo atstovas teismo posėžio metu palaikė ieškinio reikalavimus (1 t. b.l. 1-8) ir teismo prašė priteisti iš atsakovo 30513,11 EUR draudimo išmokos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas nurodė, kad 2008-06-06 tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė kredito gavėjams R. Y. ir A. C. Y. 156974,05 EUR kreditą būstui pirkti ir jo remontui atlikti, o tretieji asmenys įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Tretieji asmenys 2008-06-09 nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo turto už 460 000 Lt kainą, kurį 2008-06-17 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė bankui. 2008-06-20 atsakovas su trečiaisiais asmenimis sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas ieškovo naudai apdraudė 137569,50 EUR kredito grąžinimą, draudimo sutartyje nurodyta turto vertė – 500 000 Lt. 2008-06-25 ieškovas tretiesiems asmenims išmokėjo 130903,95 EUR kredito dalį, o 2008-07-04 ir 2008-07-15 mokėjimais ieškovas išmokėjo papildomą 12 168,34 EUR dalį, iš viso – 143 072,29 EUR kredito. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir tretieji asmenys 2008-08-12 pasirašė Susitarimą Nr. 1 Dėl draudimo sutarties pakeitimo, kuria apdrausta draudimo suma buvo padidinta iki 151326,46 EUR negrąžintos kredito sumos, taip pat iki 550 000 Lt padidinta turto rinkos vertė, todėl 2008-08-13 ieškovas išmokėjo papildomą 8254,17 EUR kredito dalį, iš viso ieškovas suteikė 151326,46 EUR kreditą. 2008-09-11 tretieji asmenys ir atsakovas pasirašė Susitarimą Nr. 2 Dėl Draudimo sutarties pakeitimo, kuria apdrausta Draudimo suma padidinta iki 156974,05 EUR negrąžintos kredito sumos, taip pat iki 600 000 Lt padidinta Turto rinkos vertė, taigi, ieškovas šių dokumentų pagrindu 2008-09-12 išmokėjo papildomą 5647,59 EUR kredito dalį, iš viso ieškovas suteikė 156974,05 EUR kredito. 2008-09-18 ieškovas ir tretieji asmenys sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)-1 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta dėl papildomo 26065,80 EUR kredito suteikimo. Kredito gavėjai Bankui pateikė su atsakovu 2008-09-24 pasirašytą Susitarimą Nr. 3 dėl Draudimo sutarties pakeitimo, kuria draudimo suma padidinta iki 165083,41 EUR kredito sumos, todėl ieškovas 2008-09-25 išmokėjo papildomą 8109,36 EUR kredito dalį, iš viso išmokėta 165083,41 EUR kredito. Šio kredito grąžinimas Draudimo sutartimi apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad tretiesiems asmenims pageidaujant gauti likusią 17956,15 EUR neišmokėtą kredito dalį bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsisakius didinti draudimo sumą, ieškovas su trečiaisiais asmenimis susitarė, kad šios kredito dalies grąžinimas turi būti garantuotas papildomomis užtikrinimo priemonėmis. Šiuo tikslu šalys 2008-12-17 sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)-2 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta, kad kredito grąžinimas užtikrinamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, hipoteka, bei Aisčio ir Dangio Tarasevičių laidavimais. Kredito gavėjams pateikus papildomas užtikrinimo priemones, ieškovas 2008-12-24 išmokėjo papildomą neapdraustą 17956,15 EUR kredito dalį. Tretieji asmenys netinkamai vykdė kredito sutartį, ją pažeidė, todėl, siekiant išvengti Kredito sutarties nutraukimo ir pašalinti Kredito sutarties pažeidimą, užtikrintą Draudimo sutartimi, ieškovas ir atsakovas 2009-08-03 sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Draudimo sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovui 12212,96 EUR draudimo išmoką, įvykdydamas Kredito sutartyje kredito gavėjų prisiimtus įsipareigojimus iki 2010-06-15. Kredito gavėjų prašymu buvo parduotas bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir už papildomo turto pardavimą gautas lėšas kredito gavėjai panaudojo 2010-06-29 prieš terminą sumokėdami Bankui 19786,90 EUR. Sumažėjus kredito likučiui ieškovas ir tretieji asmenys 2010-07-23 sudarė susitarimą NR. (duomenys neskelbtini)-4, kuriame įtvirtinta, kad likusi negrąžinta kredito suma yra 158433,67 EUR, kuriai galiojo Draudimo sutartis su visais pakeitimais ir nustayta 165083,41 EUR Draudimo suma. Kredito gavėjams toliau nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2012-04-23 pranešimais nustatė papildomą terminą iki 2012-05-24 pašalinti Kredito sutarties pažeidimą bei įspėjo apie Kredito sutarties nutraukimą, tačiau kredito gavėjai pažeidimų nepašalino, todėl 2012-05-24 Kredito sutartis buvo nutraukta. 2012-06-25 ieškovas pranešė atsakovui apie kredito sutarties nutraukimą prieš terminą ir pateikė paraišką 153491,44 EUR dydžio draudimo išmokai gauti. Ieškovo teigimu, atsakovas delsė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir tik 2012-11-15 priėmė sprendimą išmokėti ieškovui sumažintą 122978,33 EUR draudimo išmoką, draudimo išmokos mažinimą atsakovas grindė UAB „Finance property“ atlikta remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaita, taip pat nurodė, jog tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie kredito panaudojimą pagal tikslinę pakirtį, todėl atsakovo vertinimu, ne pagal paskirtį buvo panaudota 30473,31 EUR dydžio kredito dalis ir 39,51 Lt palūkanų. Ieškovas su atsakovo argumentais nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl negrąžintos kredito sumos priteisimo.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus (2 t b.l. 8-21), kuriame nurodė, kad 2008-06-06 kredito gavėjai R. Y. ir A. C. Y. ir ieškovas sudarė Kredito sutartį Nr. 08-06258-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią bankas suteikė tretiesiems asmenims 183039,56 EUR kreditą buto pirkimui ir remontui. Aukščiau nurodyto kredito 165083,41 EUR dalies grąžinimą bankui tretieji asmenys 2008-06-20 apdraudė atsakovo bendrovėje, draudimo liudijimo su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais Nr. (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys nevykdė kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, tai yra nustatytais terminais negrąžino kredito ir tinkamai nemokėjo palūkanų, todėl bankas 2012-05-24 nutraukė kreditavimo sutartį ir 2012-06-25 su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas nurodo, kad atlikdamas draužiamojo įvykio tyrimą, 2012-07-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą ir draudėjus, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius kredito dalies, skirtos remonto darbams, panaudojimą pagal kredito sutartyje nustatytą paskirtį. 2012-07-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomų dokumentų pateikimo bankas nurodė, kad dokumentai, įrodantys kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimą pagal paskirtį buvo pateikti bendrovei kartu su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti, o nurodyti/išskirti, kokia kredito lėšų suma buvo skirta remontui, negali ir paprašė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2012-09-14 atsakovas iš banko gavo pataisytą Pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti, kadangi 2012-06-29 gautame banko 2012-06-25 Pranešime apie draudžiamąjį įvykį ir paraiškoje draudimo išmokai gauti buvo klaidingai nurodyta draudimo suma, t. y. vietoje 165083,41 EUR draudimo sumos buvo nurodyta 137569,50 EUR draudimo suma. Bankui nepateikiant juridinę galią turinčių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kredito dalies, skirtos remontui (apdailai), panaudojimą, pagal Kredito ir Draudimo sutartyse nustatyta tikslinę paskirtį, atsakovas, siekdamas išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti kredito panaudojimo tikslingumą, kreipėsi į UAB „Finance property“ ir apie tai 2012-10-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo banką ir būsto kredito gavėjus (draudėjus). 2012-11-05 atsakovas gavo remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto darbų sąmatos dydis, jas skaičiuojant 2008 m. birželio mėnesio kainomis, yra 94860 Lt, įskaitant socialinio draudimo mokestį,  kuris yra 5073,48 Lt, pelno mokestį, kuris yra 5954,78 Lt bei PVM, kuris yra 14470,11 Lt. 2012-11-15 atsakovas priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad laikoma, jog panaudota pagal paskirtį suma remontui yra 20088,52 EUR (69361,63 Lt), o likusi kredito dalis panaudota ne pagal paskirtį, kadangi nėra duomenų apie PVM, GPM ir socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Ieškovas su tokiu draudimo išmokos išmokėjimo dydžiu nesutiko, tačiau atsakovas, išnagrinėjęs 2013-03-29 raštą – pretenziją Nr. SR/13-11983, nusprendė, jog sprendimo dėl išmokos dydžio nekeis. Atsakovas teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys R. Y. ir A. C. Y. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį tretiesiems asmenims pranešta tinkamai (2 t. b.l. 182-183), todėl byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 247 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2008-06-06 ieškovo ir trečiųjų asmenų sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią AB „Swedbank suteikė kredito gavėjams R. Y. ir A. C. Y. 183039,56 EUR kreditą būstui pirkti ir jo remontui atlikti, o tretieji amenys įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (1 t. b. l. 52-121).  2008-06-20 atsakovas su trečiaisiais asmenimis sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD043195 su vėlesniais jos pakeitimais, pagal kurią buvo apdrausta 165083,41 EUR trečiųjų asmenų prievolė ieškovui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (1 t. b.l. 146, 151, 152). Kaip matyti iš Draudimo poliso UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklės Nr. 004 yra neatsiejama draudimo poliso dalis (1 t. b.l. 146). Kadangi tretieji asmenys pradėjo nebevykdyti piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, ieškovas 2012-05-25 nutraukė Kredito sutartį prieš terminą (1 t. b.l. 184) ir 2012-06-25 pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai yra 153292,71 EUR negrąžinto kredito būsto pirkimui, 198,73 EUR nesumokėtų palūkanų, 10,92 EUR delspinigių (1 t. b.l. 186). Atsakovas pareikalavo pateikti  dokumentus (mokėjimo nurodymus, medžiagų pirkimų čekius, darbų atlikimo sutartis ar kt.), įrodančius  kredito dalies, skirtos būsto remontui panaudojimą pagal paskirtį bei išskirti suteikto kredito ir negrąžinto kredito dalis skirtas pirkimui ir remontui, bei nesumokėtas palūkanas (1 t. b.l. 187). Ieškovas 2012-07-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad tretiesiems asmenims buvo išduota bendra kredito suma, todėl negali nurodyti atskiros kredito dalies, kuri buvo skirta buto pirkimui, ir kredito dalies, kuri buvo skirta buto apdailai. Be to, ieškovas nurodė, kad kartu su 2012-06-25 pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ieškovas atsakovui pateikė dokumentus, įrodančius kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimą pagal paskirtį, tai yra remonto darbų sąmatą, 2008-09-08 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo pavedimą kredito gavėjui, mokėjimo pavedimą būsto pardavėjui, sąskaitos išrašą (1 t. b.l. 188). 2012-11-15 atsakovas priėmė sprendimą iš viso išmokėti 122978,33 EUR, tai yra 122819,10 EUR negrąžinto kredito sumos ir 159,22 EUR nesumokėtų palūkanų, likusioje dalyje įvykis pripažintas nedraudiminiu (1 t. b.l. 190-191).

CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2005-06-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuri buvo pakeista 2008-01-31 susitarimu Nr. 3 (1 t. b.l. 217-224, 2 t. b.l. 59-67). Atsakovas nurodė, kad ieškovas neatliko, jam  bendradarbiavimo sutarties 13 punkte įtvirtintos pareigos kontroliuoti, ar atsakovo apdrausti būsto kreditai naudojami pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį. Įvykis pripažintas nedraudiminiu, nes nei ieškovas nei tretieji asmenys nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių  kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti. Šis atsakovo argumentas atmestinas.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – Taisyklės) 8.1. punkte nurodyta, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje, o 9 punkte numatyta, kad draudimo išmoka dėl  nedraudiminio įvykio nemokama tiek, kiek ji susijusi su šiuo įvykiu (1 t. b.l. 147).

2005-06-01 Bendradarbiavimo sutarties, kuri buvo pakeista 2008-01-31 susitarimu Nr. 3, 13 punktas nustato, jog kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, yra laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti. Taigi, šalių yra sutarta, jog ieškovas gali pateikti bet kokius dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal paskirtį, todėl tinkamu įrodymu, patvirtinančiu kredito lėšų panaudojimą pagal paskirtį gali būti tiek 2008-06-19 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 9-22), tiek 2008-08-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 23-29), tiek 2008-09-10 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 30-33). Bendradarbiavimo sutarties 5 priede yra nustatyti atsakovo reikalavimai draudėjui ir būsto kreditui (2 t. b.l. 68-73). Minėto priedo 2.4. punktu šalys sutarė kad būsto vertė –licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje nustatyta būsto, žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto rinkos vertė. Esant tokiam susitarimui, darytina išvada, kad 2008-06-19 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tretiesiems asmenims priklausančio turto rinkos vertė nurodyta 500000 Lt (1 t. b.l. 9-22), 2008-08-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tretiesiems asmenims priklausančio turto rinkos vertė nurodyta 550000 Lt (1 t. b.l. 23-29), 2008-09-10 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tretiesiems asmenims priklausančio turto rinkos vertė nurodyta 600000 Lt (1 t. b.l. 31-33) yra tinkami įrodymai, patvirtinantys būsto rinkos vertę. Minėtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos priimtos realiai apžiūrėjus tretiesiems asmenims priklausantį turtą. 2008-06-19 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vertinamas butas apžiūros ir vertinimo dieną buvo neįrengtas (dalinė apdaila), tuo tarpu 2008-09-10 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vertinamas butas apžiūros ir vertinimo dieną buvo įrengtas ir naudojamas. Kadangi nekilnojamojo turto vertė padidėjo per labai trumpą laiką, todėl darytina išvada, jog būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir remonto darbams atlikti, o tai leidžia teigti, kad ieškovas tinkamai vykdė 2005-06-01 Bendradarbiavimo sutarties, kuri buvo pakeista 2008-01-31 susitarimu Nr. 3, 13 punkte jam nustatytą pareigą  kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį.

Pagal CK 6.944 straipsnio 1 dalį prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti, todėl prieš pasirašydamas 2008-08-12 draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl būsto kredito draudimo sutarties pakeitimo (1 t. b.l. 151) ir 2008-09-11 draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl būsto kredito draudimo sutarties pakeitimo (1 t. b.l. 152), kuriuose nurodyta didesnė įkeičiamo turto rinkos vertė, atsakovas galėjo paskirti ekspertizę remonto darbų vertei nustatyti, tačiau to nepadarė, todėl veikė savo rizika, todėl negali remtis aplinkybe, jog kredito lėšos nebuvo panaudotos remonto darbams atlikti.

LR Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. įtvirtinta, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmokos dalį. Dėl to ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 30513,11 EUR draudimo išmoka (CK 6.256 str., 6.258 str., 6.261 str., 6.987 – 6.1018 str.).

Atsakovo argumentai, kad ieškovas, atlikdamas užskaitas, neatskyrė apdrausto ir neapdrausto kredito dalis, ir, kad įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimas turėjo įtakos ieškovo pareikštam reikalavimui dėl draudimo išmokos dydžio priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas 2010-06-08 raštu sutiko, kad kredito gavėja R. Y. parduotų AB „Swedbank“ įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo buvo garantuota nedrausta kredito dalis, ginčo šalys susitarė kaip bus panaudotos gautos lėšos nedrausto kredito dalies ir draustos kredito dalies dengimui (1 t. b.l.180). Taip pat iš šio atsakovo rašto turinio darytina išvada, jog, pardavus įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, likusių lėšų (po jų paskirstymo tarp apdrausto ir nedrausto kredito) paskirstymą nurodė pats atsakovas, tai yra 3 punkte „bankas grąžins pagal 2009-08-03 sudarytą mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) permokėtas draudimo išmokas“ – citatos pabaiga, o 4 ir 5 punktuose aptartas likusių lėšų panaudojimas pagal kredito sutartis sudarytas R. Y. ir  A. C. Y.. Iš aukčiau paminėto rašto turinio darytina išvada, jog neapdrausto kredito dalis buvo padengta pardavus įkeistą turtą, todėl šio kredito dalis  neįtakoja paskaičiuotos reikalaujamos priteisti draudimo išmokos pagal apdraustą kredito dalį. Taip pat pažymėtina, jog iškilus ginčui dėl draudiminio įvykio, atsakovas iš viso nekėlė klausimo, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja draudimo išmoką, neatskirdamas apdrausto ir neapdrausto kredito dalis, šį klausimą iškėlė tik baigiant nagrinėti bylą iš esmės, tačiau jokių įrodymų dėl šių nurodytų aplinkybių nepateikė, o baigiamuosiuose pasisakymuose nurodyti paskaičiavimai laikytini atsakovo nuomone.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog jis yra įsteigtas ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 ,,Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“, tai yra jis yra viešas juridinis asmuo ir jam galėtų būti taikoma LR CK 6.210 str. 1 d. numatyta 5 procentų dydžio procesinių palūkanų norma, tačiau, kadangi ieškovas iš atsakovo prašo priteisti didesnes procesines palūkanas, kurių iš viešo juridinio asmens priteisti negalima, todėl šį reikalavimą prašo atmesti, nes teismas negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų ir pats taikyti įstatymo nustatytą palūkanų normą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vertindamas aptariamą reikalavimą, pažymi, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ yra įsteigta ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 ,,Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“. Bendrovės steigėja ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija, todėl atsakovas laikytinas viešu juridiniu asmeniu (CK 2.34 str. 2 d.), kuris turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl taikytinas ne 6 procentų metinių palūkanų dydis, o 5 procentų metinių palūkanų dydis (CK 6.210 str. 1 d.) ir tai nėra . ieškinio reikalavimo ribų peržengimas, kaip nurodo atsakovas, o yra ieškovo reikalavimo tenkinimas iš dalies. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos 2330 Lt bylinėjimosi išlaidos (1 t.b.l. 231) (LR CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo priteistinos 45,80 Lt išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str., 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, 30513,11 EUR negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30513,11 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2330 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Swedbank“, į.k. 112029651.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į.k. 110076079, 45,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, banko kodas 73000, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas  apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

:

Teisėja                                                                                                               Raimonda Vansevičienė