Civilinė byla Nr. 2A-599-431/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.6.; 33.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. P., J. B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. P. ir J. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VĮ „Registrų centras“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – G. D., UAB „Svetingumas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovės prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 2) panaikinti 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punktą dėl pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nustatomo ploto – 1505,19 kv. m dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5; 3) panaikinti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktus pakeitimus, kuriais buvo įregistruotas sumažintas žemės sklypo plotas – 940 kv. m; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti ieškovėms bendrą 1108 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypą joms nuosavybės teise priklausančiam gyvenamam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planą. Nurodė, jog pagal 1993 m. kovo 25 d. sudarytas prikimo-pardavimo sutartis ieškovės nuosavybės teisėmis įsigijo butus Nr. 1 ir Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog namas stovi ant 1108 kv. m žemės sklypo. 1993 m. inventorinės bylos plane matyti, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas priskirtas namui, adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pažeidžia ieškovių teises, nes juo be jokio teisinio pagrindo sumažintas žemės sklypo dydis nuo 1108 kv. m iki 940 kv. m., žemės sklypo riba eina per ieškovėms priklausančius sandėliukus. Ieškovėms turi būti suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas tinkamas ieškovėms nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planą, t. y. 1108 kv. m. Minėtas 1993 m. sausio 20 d. planas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo pakeistas – sumažintas iki 940 kv. m 1995 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra dokumento ar nuorodos kokiu teisiniu pagrindu buvo padaryta sklypo dydžio korekcija, t. y. kodėl sklypo dydis sumažintas, todėl naujai suformuotos namų valdos ribos ir įregistruoti pakitimai yra neteisėti ir naikintini. Ieškovių namų valda buvo sumažinta be jokio teisinio pagrindo, o greta esančio sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas padidintas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiu 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“, nors tuo metu galiojo 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad greta ieškovėms suformuoto žemės sklypo yra 1994 metais suformuotas ir įregistruotas sklypas, (duomenys neskelbtini). Būtent į jį buvo atsižvelgiama formuojant sklypą ieškovėms, todėl suformuoti ieškovių prašomo dydžio sklypo nėra galimybių. Prašydamos didesnio sklypo ieškovės prieštarauja pačios sau, nes iš ieškovės V. P. ir trečiojo asmens G. D. pasirašyto notariškai patvirtinto susitarimo matyti, jog buvo siekiama iš valstybės nusipirkti būtent 940 kv. m žemės sklypą. Dėl tokio dydžio žemės sklypo įsigijimo pateikti prašymai ir tokio dydžio žemės sklypo grafinis planas parengtas ieškovės V. P. prašymu. 1994 metais atliekant ieškovių faktiškai naudojamo sklypo matavimus, suformuoto sklypo riba nėjo per ieškovių sandėliukus, todėl laikytina, jog sandėliukai buvo perstatyti vėliau ir dėl to ieškovės nesąžiningai siekia įsigyti didesnį žemės sklypą. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ nesutiko su ieškinio 3 reikalavimu dėl Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktų pakeitimų, kuriais buvo įregistruotas sumažintas žemės sklypo plotas – 940 kv. m, panaikinimo. Kitus reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad duomenų apie kokių nors institucijų sprendimais ginčo namų valdai skirtą žemės sklypo plotą archyvinėje byloje nėra. Pačiai ieškovei V. P. prašant 1995 m. vasario 18 d. buvo atlikti žemės sklypo matavimai ir užfiksuotas šio žemės sklypo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas – 940 kv. m. Atliekant matavimus galiojo Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos patvirtinta Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodika, pagal kurią matuojant žemės sklypą buvo nurodomi faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų matmenys. Pažymėjo, jog archyvinėje byloje yra pačios ieškovės V. P. parengtas 1995 m. vasario 17 d. grafinis žemės sklypo planas, kuriame žemės sklypo dydis yra 940 kv. m, ginčijami pakeitimai yra padaryti kitą dieną – 1995 m. vasario 18 d., tai įrodo, jog be pačios ieškovės valios ir prašymo tokie pakeitimai nebūtų buvę atlikti.
Trečiasis asmuo UAB „Svetingumas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovės, praplėsdamos savo statinį, bando apginti savo neva pažeistas teises ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovėms buvo suformuotas 940 kv. m žemės sklypas dar 1994 metais, apie tai joms buvo gerai žinoma ir vien tai sudaro pagrindą taikyti ieškinio senatį visiems ieškinio reikalavimams. Ieškovių sandėliukai buvo perstatyti, fasadinė siena išnešta į priekį. Todėl suformuoto sklypo riba kerta sandėliukų sieną. Trečiojo asmens naudojamas žemes sklypas negali būti sumažintas, jis reikalingas komercinei veiklai vykdyti, atvažiuoja stambiagabaritinės mašinos, sumažinus sklypą jos neturės kur apsisukti. Ieškovės neišnaudojo visų galimybių ginčui išspręsti, nuo pat pradžių buvo planuota jų sandėliukus perkelti, bet tokio reikalavimo ieškinyje nėra. Ieškovės galėtų perkelti savo sandėliukus ir trečiasis asmuo netgi sutiktų leisti ieškovėms prisijungti prie savo kanalizacijos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovėms iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Lt. Priteisė trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2125 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovių 5875 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V „dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punkto ir 1997 m. kovo 26 d. UAB „Svetingumas“ prašymo pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ 1997 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 380 buvo išnuomotas 1505,19 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su ieškovėms suformuotu 940 kv. m sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Archyvinė sklypo (duomenys neskelbtini), Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad šis sklypas 1108 kv. m dydžio buvo registruotas dar 1989 m. gegužės 15 d. 1995 m. vasario 18 d. įregistruotas sklypo dydis 940 kv. m. Tokio – 940 kv. m sklypo dydžio namų valdos ieškovės siekė ir laikė jį teisingu paduodamos prašymus dėl valstybinės žemės išpirkimo ir sumokant už tokio dydžio žemės sklypą įmokas, kol nesužinojo, jog tokio dydžio žemės sklypas nėra pakankamas ūkiniams pastatams prie gyvenamojo namo eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdą išpirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobūdžio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003). Šalys byloje patvirtino, jog jokių administracinių sprendimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydžio nustatymo (sklypo suformavimo) nėra išlikę, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovių teisę į didesnę namų valdą ir gretimo sklypo ribų panaikinimui. Vienas iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo tikslų yra fizinių ir juridinių asmenų interesų derinimas dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ išnuomoto sklypo ribų panaikinimas, nesant administracinio akto dėl didesnės namų valdos ieškovėms suteikimo, neatitiktų pastarojo teritorijų planavimo tikslo, nes suteiktų ieškovėms nepagrįsto pranašumo.
Ekspertas nustatė ir nurodė, jog sandėliukai buvo pertvarkomi du kartus, pirmą kartą nugriaunant priestatą 2l1p ir antrą pastačius priestatą; pertvarkymo darbai buvo atlikti iki 2007 m. sausio 30, tai yra iki VĮ „Registrų centras“ atliktų naujų pastatų kadastrinių matavimų. Sklypo formavimo metu 1994 m. lapkričio 16 d. ribos buvo paženklintos natūroje strypais inž. A. J., pagal pažymą dėl sklypų nužymėjimo ir atlikta vietovės topografinė nuotrauka. Topografinėje nuotraukoje sandėliukai yra pavaizduoti tokie, kokie yra VĮ „Registrų centras“ 1995 m. vasario 18 d. derintame plane, todėl galima daryti išvadą, kad sklypo formavimo momentu, sklypo suformuoto adresu (duomenys neskelbtini) bendra riba su sklypu adresu (duomenys neskelbtini) nekirto ūkio pastato (2I1p) ir minėtas persidengimas atsirado po 1994 m. lapkričio 16 d., dėl sandėliukų pertvarkymo. Pagal 1989 m. gegužės 15 d. patikslintus duomenis ir įrašą namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 sandėliukų išmatavimai yra vienoki, o pagal 1993 m. sausio 20 d. koreguotus duomenis namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 sandėliukų išmatavimai yra kiti, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ 1995 m. vasario 18 d. derintą planą sandėliukų duomenys atitinka 1989 m. gegužės 15 d. planą, tik be priestatėlio 2l1p. Todėl ekspertui kelia abejonių namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 1993 m. sausio 20 d. įrašo apie sandėliuko perstatymo data, nes tai datai nėra parengto statinių planelio, o tik 1989 m. gegužės 15 d. plano korekcija, be reikiamo pakeitimo patvirtinimo parašu ir antspaudu. Teismo posėdžio metu ekspertui buvo parodytas ieškovės V. P. buto (duomenys neskelbtini) inventorinėje byloje esantis 1993 m. sausio 20 d. planas su ūkinių pastatų pasikeitusiais išmatavimais. Ekspertas pripažino, jog atsakydamas į klausimus šiuo planeliu nesirėmė (nors šis planelis buvo byloje), tačiau pažymėjo, jog tai, kad tokio planelio nėra sklypo inventorinėje byloje, taip pat kelia abejonių. Teismas atmetė ieškovių prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nes ekspertas nenurodė, jog tokio plano buvimas pakeistų jo pateiktą išvadą. Nei ekspertas, nei teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovas, nei kiti byloje dalyvavę asmenys, negalėjo paaiškinti aplinkybės, dėl ko tokio planelio nėra pagrindinėje sklypo (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje Nr. 7593, kurios pagrindu buvo rengta buto (duomenys neskelbtini) inventorinė byla. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nepavyko nustatyti, kodėl sklypo (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje Nr. 7593 įrašai apie sandėliukų išmatavimų pakitimus, padaryti 1993 m. sausio 20 d., nėra pasirašyti ir patvirtinti atitinkamos institucijos antspaudu. Tuo tarpu iš 1994 m. lapkričio 16 d. pažymos dėl ribų nužymėjimo natūroje strypais, iš 1994 metų topo nuotraukos ir 1994 metų sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos schemos matyti, jog 1994 metais ūkiniai pastatai, priklausantys pastatui (duomenys neskelbtini), nekirto ribos su gretimu sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 1995 m. vasario 18 d. kadastriniai sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai neatitiko tuometinės faktinės situacijos, atitinkamai nenustatyta jokių pagrindų jų panaikinimui, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad vienoje vietoje statiniai kerta sklypo ribą 1,42 m, kitoje - 0,36 m. Dėl aplinkybės, jog ginčijamu administraciniu teisės aktu suformuoto žemės sklypo riba eina per sklype esančius statinius tarp šalių ginčo nėra, UAB „Orkanas“ parengtas žemės sklypo planas, iš kurio matosi statinių įsikišimas už sklypo ribų byloje ginčijamas nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. patvirtino, jog buvo daromas sandėliuko remontas, nes reikėjo keisti jo stogą. Tačiau, nors sandėliukų perstatymo darbai buvo tikrinami vietoje valstybės institucijų, savavališkos statybos, pažeidžiančios įstatymų reikalavimus, faktas nėra nustatytas. Įrodymų apie tai, kad su sandėliukais buvo atlikti perstatymo darbai, kuriems buvo būtinas leidimas byloje taip pat nėra. Žemės sklypo riba negali būti nustatyta per nekilnojamojo turto objektą, todėl nesant įrodymų apie ieškovių neteisėtą sandėliukų perstatymą, nekonstatavus to administracine tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal jau minėtą įstatyminį reglamentavimą privalėjo organizuoti detaliojo plano rengimą arba spręsti ieškovių sandėliukų iškėlimo klausimą. Ginčijamas administracinis aktas suformavo žemės sklypą, kurio riba eina per nekilnojamojo turto objektus, todėl teismas sprendė, jog jis parengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir naikintinas, o ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės po sužinojimo apie pažeistas savo teises ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms apginti, į tai, kad aplinkybės apie tai, kad joms suformuoto žemės sklypo riba eina per jų ūkinius pastatus ir dėl to 940 kv. m sklypas yra joms per mažas paaiškėjo tik 2009 metais, bei į tai, kad teisingų kadastrinių matavimų užtikrinimas ir tinkamai suformuotų sklypų ribų nustatymas yra viešas interesas, kuris turi būti ginamas nepaisant ieškinio senaties praleidimo, sprendė, jog yra pagrindas praleistus terminus atnaujinti ir šiuo pagrindu ieškininių reikalavimų neatmesti.
Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę, byloje vykusių posėdžių ir atliktų procesinių veiksmų skaičių teismas sprendė, kad advokato išlaidos yra pagrįstos, o visos trečiojo asmens patirtos 8500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistina 5875 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 2937,50 Lt iš kiekvienos), o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 2125 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovių reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti. Netenkinus apeliacinio skundo, prašo maksimaliai sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 30-39 suformavo žemės sklypą, kurio riba eina per nekilnojamojo turto objektus, todėl laikytina, kad jis parengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir naikintinas. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo riba negali būti nustatyta per nekilnojamojo turto objektą, todėl nesant įrodymų apie ieškovių neteisėtą sandėliukų perstatymą, nekonstatavus to administracine tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo organizuoti detaliojo plano rengimą arba spręsti ieškovių sandėliuko iškėlimo klausimą. Pažymėtina, kad 940 kv.m. sklypo (duomenys neskelbtini), planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvitintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kurių 32.1.2.2.2 ir 76.1.5 punktuose nustatyta, kad sklypo plane pažymėtos sklypo ribos turi atitikti gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas, o bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro. Greta ieškovių sklypo yra Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V 1.2 p. suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1505,19 kv.m. sklypas (duomenys neskelbtini), kurio bendros ribos yra būtent tokios, kokios nurodytos ieškovių pateiktame UAB “Orkanas” 2008 m. gruodžio 1 d. parengtame žemės sklypo plane. Būtent į minėtą sklypą ir buvo atsižvelgta formuojant sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl Miesto plėtros departamento užsakymu parengtas sklypo (duomenys neskelbtini) planas visiškai atitinka minėtas nuostatas.
2) Parengtas ieškovių sklypo planas buvo pateiktas kadatstro tvarkytojui, kuris atlikęs žemės sklypo patikrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76 p. nustatyta tvarka, išankstinei patikrai pateiktame sklypo plane uždėjo spaudą ir padarė žymą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tai patvirtina, kad parengtas žemės sklypo planas atitinka Nuostatų 76 p. reikalavimus. Teismas atmetė ieškovių reikalavimą dėl Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V 1.2 punkto panaikinimo. Taigi greta esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribos nėra nuginčytos. Todėl net ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-39 problema dėl ieškovėms ir savivaldybei priklausančio ūkinio pastato nebūtų išspręsta, nes vis tiek jį kirstų sklypo (duomenys neskelbtini) riba.
3) Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 5 d. raštu buvo siūloma, po to kai ieškovių sklypas ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikti minėtų sklypų amalgamaciją, tai yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimą pagal Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Teismas taip pat neįvertino byloje atliktos ekspertizės išvados bei kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad ūkinis pastatas ieškovių buvo pertvarkomas (praplėstas) ir kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba su ieškovių sklypu nekirto šio ūkinio pastato. Ieškovės nepateikė duomenų, kad sandėliukai buvo pertvarkomi teisėtai, todėl darytina išvada, jog jie buvo perstatomi savavališkai.
4) Teismas nepagrįstai iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 2125 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių, ši byla negali būti laikoma išimtine. Byloje buvo sprendžiamas tik teisės normų taikymo klausimas, nebuvo kilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema. UAB „Svetingumas“ dokumentuose nėra nurodytos faktinės atstovo darbo ir laiko sąnaudos, todėl laikytina nepagrįsta ir prašoma priteisti išlaidų suma.
Apeliaciniu skundu ieškovės V. P. ir J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 1994-11-10 Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V panaikinimo, remdamasis ne tuo metu galiojusiais įstatymais, o neaprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje, kurioje situacija iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl atmeta ieškovių argumentus dėl jų nurodytų įstatymų taikymo. Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkis Nr. 2316V buvo priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1.1 punktų reikalavimus, pagal kuriuos faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas, pagal kurias faktiškai privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagal pirkimo sutartis buvo įsigyti butai su bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name bei dalis ūkinio pastato, kurie buvo 1108 kv.m. žemės sklype. Taip pat nustatyta, kad prieš pardavimą 1989-05-15 pastatams buvo suformuotas ir įregistruotas 1108 kv.m. dydžio žemės sklypas, kuris 1993-01-20 buvo pažymėtas namų valdos techninės apskaitos (inventorinės) bylos plane. Tuo tarpu trečiajam asmeniui UAB “Svetingumas” ginčijamu administraciniu aktu buvo nustatytas ir suformuotas žemės sklypas, neatsižvelgus į tuo metu ieškovių namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir įregistruotą žemės sklypo dydį ir į trečiojo asmens žemės sklypo techninės apskaitos bylos duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo konfigūracija ir dydis buvo kitokie, negu suformuotas žemės sklypas. Todėl teismas nepagrįstai netaikė teisės aktų, kuriuos privalėjo taikyti ginčui išspręsti, ir priėmė neteisėtą sprendimą.
2) Sprendime teismas pats sau prieštarauja ir priima viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismas nenustatė, kad ieškovėms priklausantys pastatai būtų iš esmės rekonstruoti ir pakito jų konfigūracija. Taip pat teismas konstatavo ir šalys neginčijo to fakto, kad šiuo metu ieškovėms suformuoto žemės sklypo riba kerta ieškovėms priklausančius pastatus. Todėl akivaizdu, kad 1995-02-18 atlikti matavimai neatitiko faktinės situacijos, nes jau tuo metu, galiojant 1994-11-10 Vilniaus miesto valdybos potvarkiui Nr. 2316V, sklypų riba ėjo per ieškovėms nuosavybės teise priklausantį statinį. Todėl teismo nurodyti argumentai, kad pagal 1994 metų planus matyti, jog žemės sklypo riba nekirto ieškovių pastatų, neturi nieko bendro su vėliau atliktais matavimais, kurie buvo atlikti neteisingai. Panaikinus tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymą Nr. 30-39, liko galioti 1995-02-18 netinkamai atliktų inventorinės bylos matavimų duomenys, kuriuose pažymėta viena iš ribų kerta ieškovėms priklausančius pastatus. Tiek Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2316V, tiek 1995-02-18 inventorinės bylos duomenų ir plano pakeitimais, ieškovių sklypo ribos perkeltos, o plotas sumažintas be jokio teisinio pagrindo. Ieškovių žemės sklypo ribos buvo pakeistos, neatsižvelgiant į jame esančius ieškovių pastatus, todėl naujai suformuotos namų valdos ribos ir įregistruoti jos pakeitimai yra neteisėti.
3) Teismas negalėjo byloje vadovautis ekspertizės išvada, kadangi ekspertas nurodė, jog nesirėmė ir nesivadovavo vienu iš pagrindinių ieškovių pateiktu įrodymu byloje – 1993-01-20 parengtu namų valdos inventoriniu planu. Šis planas byloje buvo, nors ekspertas nurodė, kad jo byloje nerado. Tokia eksperto išvada yra nevisapusiška, todėl netiksli. Teismas atmetė ieškovių prašymą paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, todėl pažeidė CPK 219 str., 12 ir 17 str. reikalavimus.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria jų reikalavimai buvo patenkinti. Nurodo, kad teismas nustatė, jog pagal parengtą ieškovių žemės sklypo planą žemės sklypo riba eina per ieškovėms priklausantį ūkinį pastatą. Šį faktą pripažįsta ir atsakovas, todėl akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai, jog formuojant žemės sklypą buvo vadovautasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 74 ir 76 punktų reikalavimais, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat buvo nustatyta, kad formuojant ieškovių žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ žemės sklypo techninės apskaitos bylos duomenis, kurioje žemės sklypo konfigūracija ir dydis taip pat buvo kitokie nei jiems suformuotas žemės sklypas. Rengiant gretimo žemės sklypo planą, šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos netiksliai, neatitiko faktinės situacijos, nes viena iš ginčo ribų kirto ieškovėms priklausantį pastatą, todėl greta esančio žemės sklypo ribos taip pat buvo suformuluotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovių skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, tai yra panaikinti Vilniaus miesto 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovių reikalavimas. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkiu Nr. 2316V sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti matuojant faktiškai naudojamą plotą. Ieškovės remiasi nekilnojamojo turto kadastro ir registro inventorinėje byloje Nr. 7593 esančiu 1993-01-20 planeliu, kuriame nurodomas 1108 kv.m. sklypo dydis. Tačiau šis planelis buvo panaikintas 1995-02-18 atlikus žemės sklypo matavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdą išpirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobūdžio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (LAT 2003-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003). Kadangi ieškovė nepateikė jokių administracinių sprendimų dėl žemės sklypo dydžio nustatymo (suformavimo) ir byloje nėra jokių duomenų, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovėms teisę į didesnę namų valdą bei gretimo sklypo ribų panaikinimui.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas VĮ „Registrų centras“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovių reikalavimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 1995-02-18 byloje, kuriais buvo užfiksuotas po pastatais naudojamas žemės sklypo plotas – 940 kv.m. Atliktų kadastrinių matavimų metu (tuo metu vadintos pastatų techninės inventorizacijos) galiojusių einamųjų pakitimų žymėjimą namų valdų inventorizaciniuose dokumentuose reglamentavusių Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų II skyriaus 25, 26, 45, 48 ir 58 punktai numatė, kad matuojant žemės sklypą nurodomi faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų matmenys. Jokių dokumentų, patvirtinančių, jog 1995-02-18 ieškovės faktiškai naudojosi didesnio ploto žemės sklypu byloje nėra, jų nepateikė bei šio fakto neįrodė ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ūkio pastato rekonstrukcija bei jos užfiksavimas visiškai nesusijęs ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neįtakojo namų valdos inventorizavimo metu atliekamo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų ir ploto fiksavimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl naudojimui tinkamo namų valdos žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės yra dviejų gyvenamojo namo butų su ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), savininkės (t. III, b.l. 25-27). Pagal notaro patvirtintą 1995 m. kovo 21 d. susitarimą ieškovė V. P. ir trečiasis asmuo G. D. (buvusi buto savininkė), būdamos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, įsigijo 940 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio 382 kv.m. – įsigijo ieškovė, o 291 kv.m. įsigijo trečiasis asmuo (t. I, b.l. 10), už kurį sumokėjo nustatytą mokestį (t. I, b.l. 11-14). Grafiniam priede prie susitarimo pirkti žemės sklypą nurodytas bendras sklypo plotas – 940 kv.m., abi pirkėjos šį priedą yra pasirašiusios (t. I, b.l. 16). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-12 įsakymu Nr. 30-39 dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo nustatė žemės sklypo plotą – 940 kv.m., ribas Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-15 (t. II, b.l. 42).
Vilniaus miesto valdyba 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2 punktu nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 1505,19 kv.m. dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5. Minėtas 0,1505 ha žemės sklypas, dabar esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir nuo 1997-11-13 yra išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ iki 2096-11-13 (t. II, b.l. 66-57).
Bylos nagrinėjimo metu, teismas pagal trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ prašymą 2010-06-09 nutartimi skyrė ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar pasikeitė (duomenys neskelbtini) esančių sandėliukų pastato konfigūracija ir išdėstymas, nuo jų statybos iki 2010 m; ar Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformuoto Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-39, bendra riba kerta ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (211p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadose nurodyta, kad, atlikus patikslintus tiksliuosius sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nustatyta, kad sandėliukai dengia sklypą prie ribos 1-2, sandėliuko kampas Nr.14, 1,42 m, o ribą 2-3, sandėliuko kampas Nr. 15, 0,36 m (t. III, b.l. 114). Pirmos instancijos teismas, remdamasis šia eksperto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad ieškovėms priklausantis ūkinis pastatas kerta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. 30-39 suformuoto žemės sklypo ribą, todėl pripažino, kad ginčijamas teisės aktas parengtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir yra naikintinas. Tačiau skundžiamu sprendimu buvo atmestas ieškovių reikalavimas panaikinti 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punktą, kuriuo buvo nustatytas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto dydis bei pažymėtos ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad, net ir panaikinus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-39, problema dėl ieškovėms priklausančio ūkinio pastato nebūtų išspręsta, nes vis tiek ji kirstų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėtų aktų, nustatančių dviejų besiribojančių sklypų dydį ir ribas, galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas kartu. Kadangi pripažinus, kad vienas iš jų yra neteisėtas dėl to, kad nustatytas ribas kerta sklype esantis statinys, taip pat neteisėtu ir naikintinu tampa ir kitas teisės aktas, formuojantis gretimo sklypo ribas, kurias taip pat kerta kitam žemės sklypui priklausantis statinys. Tokiu atveju, pirmiausia turi būti įvertintas statinio, kuris stovi ant suformuotų sklypų ribų, statybos, rekonstravimo, matavimo ir įregistravimo teisėtumas bei tikslumas.
Aukščiau minėtoje eksperto išvadoje taip pat buvo konstatuota, jog sandėliukai buvo perstatyti ir jų konfigūracija keitėsi, pertvarkymo darbai galėjo būti atlikti nuo 1994-11-16 iki 2007-01-30. Sklypo formavimo momentu 1994-11-16 ribos buvo paženklintos natūroje strypais inžinieriaus A. J. pagal pažymą dėl sklypų nužymėjimo ir atliktą vietovės topografinę nuotrauką, kurioje sandėliukai yra pavaizduoti tokie, kokie yra VĮ „Registrų centras“ 1995-02-18 plane, todėl galima daryti išvadą, kad sklypo formavimo momentu, sklypas suformuotas adresu (duomenys neskelbtini) bendra riba su sklypu (duomenys neskelbtini) nekirto ūkinio pastato ir pagal dabartinius turimus duomenis, kad minėtas persidengimas atsirado po 1994-11-16, dėl sandėliukų pertvarkymo (t. III, b.l. 114).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 218 eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; kt.).
Aukščiau minėto Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2.1 punktas nustatė, kad trečiojo asmens naudojamos teritorijos prie pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 154,29 kv.m. dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje žaliomis linijomis ir skaičiais 2, 3, 6-8 (laikinai žemės nuomos sutarčiai sudaryti – dešimčiai metų arba kol bus išspręstas gyventojų sandėliukų ir tualeto iškėlimo iš šio žemės sklypo klausimas) (t. I, b.l. 27-28). Remdamasi šiuo potvarkiu Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997-12-09 įsakymu Nr. 2121-01 UAB „Svetingumas“ išnuomojo 154 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka 10 metų arba kol bus išspręstas gyventojų sandėliuko ir tualeto iškėlimo klausimas, (t. I, b.l. 26). Dar iki minėtų aktų priėmimo, UAB „Svetingumas“ ir V. P. su G. D. 1994-10-27 buvo sudarę susitarimą, pagal kurį VĮ „Svetingumas“ įsipareigojo netrukdyti naudotis (duomenys neskelbtini) gyventojams valgyklos „Ekspresas“ teritorijoje esančiais sandėliukais ir tualetu, iki bus pastatyti nauji statiniai už valgyklos „Ekspresas“ ribų (t. I, b.l. 61). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-05-26 raštas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-05-10 raštas patvirtina, kad ieškovėms priklausantis ūkinis pastatas buvo UAB „Svetingumas“ išnuomotame 154 kv.m. ploto valstybinės žemės sklype ir buvo numatyta jį nugriauti (t. I, b.l. 35-28).
Tik pasibaigus minėto 154 kv.m. ploto žemės sklypo nuomai, Vilniaus apskrities viršininkas 2008-09-25 įsakymu Nr. 2.3.-12222-(01) pripažino 1997-12-09 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 415 N01/98-14907 pasibaigusia ir priskyrė 154 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą laisvos valstybinės žemės fondui (t. II, b.l. 26). Iki tol, bylos nagrinėjimo metu, ieškovių atstovas teikė atsakovui pasiūlymus dėl galimos taikos sutarties sudarymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2007-08-28 posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo pagal sklypo naudotojų G. D. ir V. P. advokato pasiūlymą suformuoti faktiškai naudojamo ploto sklypą, vietoj ginčo dalies priskiriant tokį pat plotą iš laisvos žemės, į kurį būtų galima perkelti sandėliukus. Posėdžio metu buvo rekomenduota pritarti su sąlyga, jog sklypo savininkai atsisakys pretenzijų į kitame žemės sklype esančius sandėliukus, išregistruos juos iš Nekilnojamojo turto registro ir perkels į naujai formuojamą žemės sklypą (t. I, b.l. 157).
Aukščiau nurodyti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad jau nuo 1994-10-27 tarp bylos šalių egzistavo susitarimas dėl ūkinio pastato nugriovimo ar perkėlimo, tačiau iš susitarimo bei ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkio teksto neaišku, kam turėjo tekti ši pareiga. Tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2007-08-28 posėdžio protokole buvo aiškiai nurodyta, jog ūkinį pastatą nugriauti ar perkelti privalo formuojamo sklypo savininkai, tai yra ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.
Po ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-03-05 raštu ieškovių atstovui siūlė, atsižvelgiant į tai, kad bendra suformuota sklypo (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini) riba kerta ūkinį pastatą, po to, kai sklypas (duomenys neskelbtini) ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikti minėtų sklypų amalgamaciją pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį (t. II, b.l. 65). Taigi, iš esmės visą ieškovių sklypo formavimo laiką buvo žinoma, jog ūkinis pastatas kerta nustatytas abiejų žemės sklypų ribas.
Iki ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo, kelis kartus buvo tikrinamas ūkinio pastato atliekamų rekonstrukcijų teisėtumas: 2004 m. ir 2006 m. (t. I, b.l. 116; 117). Tačiau nebuvo nustatyta nei nelegalios statybos, nei aplinkybių, jog kiemo statiniai būtų praplėsti. Konstatuotas tik pastato pločio po patikslintų kadastrinių matavimų skirtumas – 6 cm, kuris galėjo susidaryti dėl 2006 m. atliko ūkinio pastato remontą, permūrijant naują sieną buvusios sienos vietoje (t. I, b.l. 119; t. III, b.l. 28).
Teismo posėdžio, vykusio 2012-10-24, metu (t IV, b.l. 36-47) ieškovės nesutiko su eksperto išvados dalimi dėl ūkinio pastato perstatymo bei VĮ „Registrų centras“ 1995-02-18 įregistruotų duomenų tikslumo, kadangi jis nesivadovavo ir nevertino civilinėje byloje pateiktu ir buto (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje (t. I, b. l. 15, inventorinės bylos originalas priedas prie bylos Nr. 2) esančiu 1993 m. sausio 20 d. planu. Ekspertas V. K. pripažino, jog atsakydamas į klausimus šiuo planeliu nesirėmė (nors šis planelis buvo byloje – t. I, b. l. 15). Taip pat paaiškino, kad jeigu turėtų 1993 m. planelį su jame nurodytais ploto matmenimis, gal ir pasikeistų ekspertizė. Patvirtino, kad 1994 m. atliktų matavimų riboženklių nėra išlikę, bet pagal suformavimą atrodo, kad viskas buvo gerai padaryta (t. IV, b.l. 43). Todėl ieškovų atstovas prašė išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ UAB „Svetingumas“ inventorinę bylą ir skirti pakartotinę ekspertizę, nes ekspertas neturėjo visų dokumentų, kai atliko ekspertizę (t. IV, b.l. 44), tačiau pirmos instancijos teismas šiuos prašymus atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilusį ginčą dėl aukščiau nurodytos eksperto išvados dalies, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik šia išvada ir nevertino visos aukščiau nurodytų įrodymų visumos. Eksperto išvados dalies dėl ūkinio pastato perstatymo bei VĮ „Registrų centras“ 1995-02-18 įregistruotų duomenų tikslumo neišsamumą patvirtina tai, kad jis nesirėmė vienu iš civilinėje byloje bei buto (duomenys neskelbtini) inventorinėje byloje esančiu dokumentu. Nei ekspertas, nei kiti teismo posėdyje dalyvavę asmenys nepasisakė apie galimą minėto dokumento neteisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja minėta eksperto išvados dalimi. Taip pat pripažintina, kad skirti pakartotinę ekspertizę buvo netikslinga, kadangi kitų byloje esančių dokumentų, patvirtinančių sklypų formavimo eigą, visuma leidžia daryti išvadą, jog ūkinio pastato dalis galėjo kirsti numatomus suformuoti žemės sklypus dar iki Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V priėmimo, kadangi dar 1994-10-27 susitarimu šalys numatė ūkinio pastato perkėlimą. Tačiau iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo šis ketinimas nebuvo įgyvendintas. Byloje nėra jokių duomenų apie ūkinio pastato griovimo ar jo perkėlimo plano parengimą, privalomų atlikti statybos darbų ir medžiagų sąmatos sudarymą, apie galimą finansinės naštos tarp bylos šalių pasidalinimą ar susitarimą dėl kompensavimo. Todėl teismas negali vertinti ieškovių galimybių įgyvendinti numatytą ūkinio pastato nugriovimą ar perkėlimą realumą. Atsakovas 2009-03-05 raštu siūlė ieškovėms atlikti sklypų amalgamaciją, tačiau nepateikė numatomo plano kaip bus pakeistos žemės sklypų ribos, ar ieškovėms tokiu atveju išliks pareiga perkelti ūkinį pastatą. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti atsakovo pasiūlymo priimtinumo visoms ginčo šalims ir jo realaus įvykdytinumo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-12 įsakymas Nr. 30-39, kadangi juo buvo pažeistos Žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytos žemės sklypo ribų formavimo taisyklės, nes suformuoto sklypo riba kirto nekilnojamo turto objektą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo argumentus, pripažintina, kad ieškovių apeliacinio skundo dalis yra tenkintina ir panaikintinas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2 punktas, kadangi juo suformuoto gretimo sklypo riba taip pat kerta ieškovėms priklausantį ūkinį pastatą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdą išpirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobūdžio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003). Ieškovės reikalauja joms suformuoti 1108 kv.m. ploto žemės sklypą, kuris už joms paskirtąjį 940 kv.m. plotą būtų didesnis net 168 kv.m, kai tuo tarpu ūkinis pastatas netinkamai suformuotų sklypų ribas kerta tik 1,42 m ir 0,36 m. Taigi pripažintina, kad ieškovės reikalauja neproporcingai didelio žemės sklypo, kurio dydžio nepatvirtina joks administracinis aktas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti ieškovėms bendrą 1108 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypą.
Apeliacinės instancijos teismas netikrina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atsisakymo panaikinti Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktus pakeitimus pagrįstumo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 punktus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir valstybės institucijos sprendimas, ir teismo sprendimas ar nutartis. Todėl, teismo sprendimu panaikinus valstybės institucijos individualius aktus, šiuo atveju – Vilniaus valdybos potvarkį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, turės būti priimti nauji individualūs teisės aktai dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kurie ir bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įrašams registre keisti įstatymo nustatyta tvarka.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių reikalavimą dėl 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punkto panaikinimo. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti ieškovių skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, panaikinant 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punktą.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 400 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė skundžiamo sprendimo dalį ir patenkino dar vieną ieškovių reikalavimą, joms iš atsakovo priteistinas 200 Lt žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo byloje sumokėjo 2500 Lt už ekspertizės atlikimą ir 6000 Lt už advokato pagalbą. Byloje trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į ieškinį, atstovas dalyvavo 15 teismo posėdžių.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo rengimą dydis bylos nagrinėjimo metu, iki 2013-01-01 esant nustatytai 800,00 Lt minimaliai mėnesiniai algai, buvo 2400,00 Lt, o pagal 8.18 punktą už atstovavimo teisme valandą – 120,00 Lt. Taigi, maksimali trečiojo asmens atstovavimo kaina yra 3300 Lt (2400 Lt už atsiliepimo rengimą ir 900 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui priteistina tik 3300 Lt suma už advokato pagalbą, taigi iš viso 5800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisės taikymo prasme byla nepripažintina sudėtinga Tačiau įrodinėjimo procesas buvo sudėtingas, bylos nagrinėjimas truko nuo 2007-01-02 iki 2012-11-13, tai yra daugiau nei penkerius metus, ieškovių atstovas buvo aktyvus ir teikdavo atsakovui pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau paties atsakovo elgesys proceso metu buvo pasyvus. Todėl trečiojo asmens 3300 Lt išlaidos už advokato pagalbą laikytinos pagrįstomis.
Trečiojo asmens patirtos 5800 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistina 2900 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 1450 Lt iš kiekvienos), o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 2900 Lt.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 259,88 Lt proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovių ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos t. y. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 129,94 Lt, iš ieškovių po 64,97 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės už apeliacinį skundą sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai yra patenkintas trečdalis reikalavimų, joms pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles iš atsakovo priteistina 96 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovių reikalavimai dėl 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punkto panaikinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punktą.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovėms V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 200,00 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“, j.a.k. 2235563, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 2900,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovių V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2900,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus litų 0 ct), po 1450,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt litų 0 ct) iš kiekvienos.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 129,94 Lt, o iš ieškovių po 64,97 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovėms V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 96,00 Lt (devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Teisėjai Laima Gerasičkinienė
Henrichas Jaglinskis
Dainius Rinkevičius