Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-20][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-88-335-2017].docx
Bylos nr.: 2YT-88-335/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Molëtø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Valdymas
Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Daiktinė teisė
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2YT-88-335/2017

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00008-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)

(S)

 

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 13 d.

Molėtai

 

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Astai Kanapienienei,

dalyvaujant pareiškėjoms A. V., R. J. ir jų atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. S., A. S., A. A.,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjos A. V. ir R. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina E. A. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą lA1m, su ūkio pastatais 2Jl/m, 3Jl/m ir 4Jl/m, (duomenys neskelbtini), ir abi pareiškėjos priėmė 2000 m. balandžio 5 d. mirusios motinos E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusios turtą valdyti.

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų motina E. A. pagal 1992 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 830, įsigijo iš Kijėlių kolūkio gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos sumokėjo visą nustatytą kainą, ką patvirtina įkainojimo aktas, pirkimo - pardavimo sutartis ir mokėjimo kvitas. Jai mirus, jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nebuvo įregistruotos. Motina turėjo penkis vaikus: R. A. (dabar — J.), A. A. (dabar – V.), B. A. (dabar – S.), A. S. ir A. S. (dabar -A.). Mirus motinai, A. S. ir A. S. buvo nepilnamečiai, jiems buvo paskirta laikina globa, o globėjomis paskirtos pareiškėjos: R. J. A. S., o A. V. – A. S. laikinosiomis globėjomis. Sesuo B. S. gyveno atskirai. Po palikėjos mirties nei vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos, būdamos pilnametės turėjo rūpintis ne tik globojamais nepilnamečiais broliu ir seserimi, bet ir valdyti likusį motinos turtą, juo rūpintis ir išlaikyti kaip savo turtą. A. S. ir sesuo A. S. kaip nepilnamečiai tuo laiku paveldėjimo teisių neįgyvendino, nes negalėjo savarankiškai pradėti valdyti ir prižiūrėti turtą, atlikti kokių nors veiksmų bei faktiniu valdymu priimti motinos palikimą, tad likusiu turtu rūpinosi pareiškėjos. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu realizuoti jų abiejų kaip įpėdinių teises į motinos palikimą. Jų teigimu B. S. neturėjo jokių pretenzijų, kad pareiškėjos priėmė mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu, į notarą nesikreipė, jokių aktyvių veiksmų turtui faktiškai valdyti nesiėmė ir jo valdyti nepradėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė papildomai paaiškino, kad suinteresuotam asmeniui B. S. apie bylos nagrinėjimą yra žinoma, su ja buvo susisiekta telefonu, prieštaravimų nepareiškė.

Suinteresuoti asmenys A. S. ir A. A. pateikė teismui atsiliepimus ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jame išdėstytų faktinių aplinkybių neginčija ir informavo, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 43-44).

Suinteresuotas asmuo B. S. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškimas tenkintinas.

Tam, kad pareiškėjos galėtų priimti ir įregistruoti priimtą palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina E. A. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą lA1m, su ūkio pastatais 2Jl/m, 3Jl/m ir 4Jl/m, (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos po jos mirties priėmė palikimą.

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina E. A. (b. l. 7, 9, 12). Po jos mirties liko turtas - gyvenamasis namas lA1m, su ūkio pastatais 2Jl/m, 3Jl/m ir 4Jl/m, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 27-28, 29-30, 31, 32-38). Nors E. A. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nebuvo įregistruotos (b. l. 26), tačiau byloje esantys dokumentai – 1992-06-05 Sutartis Nr. 830, Gyvenamojo namo įkainojimo aktas Nr. 4, taupomojo banko pranešimas 1992-05-27, namų valdos techninės apskaitos byla ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Luokesos seniūnijos 2016-09-21 raštas Nr. 4D-101, patvirtina, jog palikėja nuo 1991 metų nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro 2016-03-02 pažymos Nr. 18, po E. A. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 6).

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pačių pareiškėjų paaiškinimai, suinteresuotų asmenų atsiliepimai patvirtina, kad abi pareiškėjos po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusios turtą faktiškai valdyti –rūpinosi namais, juos tvarkė, prižiūrėjo, naudojo paliktą turtą, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkės.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jos laikomos priėmusiomis palikimą (LR CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjoms teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą lA1m, su ūkio pastatais 2Jl/m, 3Jl/m ir 4Jl/m, (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                       Roma Rimkienė