Byla Nr.A2.6-11674-271/2014

Proceso .Nr.4-68-3-11181-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2., 45.4.7.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

Vilnius, 2014 m. gruodžio 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,

sekretoriaujant A.Nikitinai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui A. V., suinteresuotam asmeniui J. M. (2014 m. spalio 15 d. teismo posėdyje),

vertėjai R.Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo   administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal  Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str., 1241 str. 7 d.,

n u s t a t ė :

V. T. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 00.10 val. nakties  Vilniuje, Dzūkų gt. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors tokia teisė iš jo buvo atimta. Atvykus policijos pareigūnams atsisakė tikrintis (vengė) blaivumą. Nepateikė policijos darbuotojams automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo automobilio civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14, 16 p.p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str., 1241 str. 7 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu paaiškino, kad prieš tą nakties įvykį vakare jis buvo pas kolegą R. G., kur vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 litro  degtinės bei alaus. Po to grįžo  prie savo namo Dzūkų gt. (duomenys neskelbtini), kur sutiko dvi jam nepažįstamas moteris, jaunesnę iš jų anksčiau yra matęs prie namo, tačiau jokių konfliktų su jomis niekada neturėjo. Tą naktį jos jam kažką pasakė, jis atsakė ir įvyko žodinis konfliktas, kuris baigėsi tuo, kad jos skambino ir kvietė policijos pareigūnus. Taigi, jis neneigia, kad buvo neblaivus, tačiau  jokio automobilio Mitsubishi nevairavo, neturėjo užvedimo raktelių, todėl negalėtų patekti  į  automobilio vidų, užvesti variklio ar jungti šviesas. Automobilis  stovėjo priparkuotas aikštelėje prie namo ir nejudėjo. Daro išvadą, kad  moterys nutarė jam tokiu būdu atkeršyti už įvykusį žodinį konfliktą ir apkaltinti veiksmais, kurių jis neatliko. Su šia mašina jis aplamai nevažinėja, ji tiesiog stovi jo namo kieme, o vairuoja ją brolis (O.), kuomet jie vyksta į darbą. Raktelis nuo užvedimo spynos šio automobilio yra tik vienas, jis tą dieną  buvo pas brolį. Automobilio Mitsubishi jis nevairuoja, su šia mašina nevažinėja, dokumentų neturi. Šio automobilio savininkas yra J. M., kuris leido naudotis juo nuomos pagrindu. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie įsitikino, kad  kišenėse neturi nei raktų nuo automobilio, nei dokumentų. Nuvežė jį į komisariatą. Kadangi jis  nevairavo, nesutiko pasitikrinti  blaivumą, nes nematė tam pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo negavo, negali suprasti, kodėl pareigūnai tvirtina, jog toks dokumentas jam buvo įteiktas ir kad jis atsisakė protokole pasiaiškinti bei jį pasirašyti.

Suinteresuotas asmuo J. M. parodė, kad  automobilis „Mitsubishi“ priklauso jam. Nevažinėjo, todėl išnuomojo automobilį V. T., 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesį. Dėl automobilio nuomos kalbėjo su V. T. ir jo broliu O.. Abu žadėjo sumokėti už nuomą. Nežinojo, kad  V. neturi teisės vairuoti. Kur  šiuo metu yra automobilis,  nežino.

Liudytoja D.R. S. parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau V. T. iki tos nakties  įvykio nepažinojo ir jokių konfliktų su juo neturėjo. Tą naktį  grįžo trise iš komandiruotės prie jos  gyvenamojo namo. Bendradarbę atvyko su automobiliu pasiimti vyras ir ji išvažiavo, o ji liko kieme su dukra A. M., kadangi pastarajai iškilo problema - negalėjo išvažiuoti automobiliu iš kiemo, kadangi  kelią užstatė automobilis, kurio variklis veikė, žibintų šviesos degė. Už vairo sėdėjo vyriškis, kurį atpažįsta  salėje - V. T.. Priėjo prie automobilio, pasibeldė į langą, vairuotojas išlipo ir tuomet paaiškėjo, kad jis yra neblaivus. Pagal profesiją ji yra psichiatrė su dideliu darbo stažu, todėl pagal visus požymius daro išvadą, jog V. T. galima nustatyti vidutinį girtumo laipsnį. Jis išlipo iš mašinos, filmavo jas telefonu, kalbėjo nebūtus dalykus apie patriotizmą, kyšius. Sakė jam, kad kvies policiją. Dukra paskambino pagalbos, tuo metu pamatė, kad vairuotojas V. T. važiuoja ir stato automobilį aikštelėje prie namo. Atvyko pirmas policijos ekipažas, vairuotojas atsisakė pūsti, pateikti dokumentus. Tuomet atvažiavo antras policijos ekipažas. Iš namo išbėgo jaunas vyriškis, kaimynas šaukė ant V. T., kad jis ne pirmą kartą važinėja girtas. Paliko dukrą toliau aiškintis ir pasišalino.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu davė analogiškus liudytojai D.R. S. (liudytojos  motina) parodymus, nurodė, kad ji negalėjo  išvažiuoti iš kiemo, nes vairuotojas (atpažįsta V. T.) automobiliu užstatė jai kelią. Jis buvo neblaivus. Skambino numeriu 112, prašė pagalbos, aiškino situaciją, tuo metu matė, kad vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo apie 15-20 metrų, pastatė aikštelėje prie namo automobilį. Atvykus policijos pareigūnams vairuotojas neigė vairavimo faktą, pareigūnai siūlė jam pasitikrinti blaivumą, tačiau vairuotojas atsikalbinėjo, aiškindamas, kodėl jis turi  pusti ir nepūtė į alkotesterį.

Liudytojas V. T. parodė, kad dirba policijoje. Naktį buvo gautas  pranešimas vykti į įvykio vietą, kur  sulaikytas neblaivus vairuotojas. Kartu su bendradarbiu A. R. nuvyko prie namo, kur  rado pilietį (liudytojas atpažįsta V. T.). Jis buvo  neblaivus, agresyviai nusiteikęs, nepasakė nei savo duomenų, nepateikė jokių dokumentų, nepripažino vairavimo fakto, rėkavo, muistėsi. Jautėsi alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Bandė filmuoti, tačiau pastoviai iš rankų jam  iškrisdavo telefonas. Įvykio vietoje buvo dvi moterys, kurios aiškino, jog jis vairavo automobilį, buvo parodytas ir kieme stovintis automobilis. Pateikti automobilio raktus, dokumentus jis atsisakė. Automobilis buvo užrakintas. Tikrintis blaivumą jis taip pat atsisakė, nors jie aiškino jam tokio atsisakymo pasekmes. Kadangi reikėjo aiškintis dėl jo tapatybės, iškvietė kitą ekipažą ir vairuotojas buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą. Ten jis vėl atsisakė tikrinti blaivumą.

Liudytojas A. R., policijos pareigūnas, davė analogiškus liudytojui V. T. parodymus, nurodė, kad  administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas pažeidėjui buvo įteiktas komisariate. Atpažįsta V. T.. Įvykio vietoje jis buvo aiškiai neblaivus, priešiškai nusiteikęs. Liudytojos nurodė, kad jis vairavo. Pasitikrinti blaivumą jis atsisakė. Dokumentų nepateikė.

Liudytojas O. T. (V. T. brolis) parodė, kad automobilis Mitsubishi stovėjo Dzūkų gt. (duomenys neskelbtini), kur gyvena brolis, namo kieme. Automobilis  priklauso J. M., kuris leido juo naudotis. Už naudojimą  mokėjo V. Raktas nuo užvedimo spynos buvo tik vienas ir prieš įvykio naktį dienos metu jis buvo atvykęs paimti iš automobilio daiktų, turėjo raktą, užrakino automobilį  ir su raktu  išvyko į savo gyvenamąją vietą. Todėl negali būti, kad brolis Valerijus galėtų vairuoti minėtą automobilį, patekti į jo vidų. Aplamai brolis negali vairuoti, nes jis neturi tokios teisės. Kur buvo pastatęs automobilį namo kieme, ten vėliau jį ir rado. Įvykio naktį apie 00-02.00 val. brolis skambino, suprato, kad jis neblaivus, aiškino, kad turi kažkokių nemalonumų su policija.

Liudytoja L. J. parodė, kad gyvena su V. T.. Dienos metu buvo atvykęs jo brolis O., paėmė raktą nuo kieme stovinčio automobilio Mitsubishi ir daugiau į butą nesugrįžo. O. norėjo pasiimti kažkokius daiktus iš mašinos. Taigi, raktas nuo mašinos buvo pas O. V. vakare išėjo, grįžo apie 4 valandą ryto. Įvykio detalių nepasakojo. Jai nėra žinoma, kad V. vairuotų minėtą automobilį be tokios teisės ir būtų už tai nubaustas.

Liudytojas M. R., policijos pareigūnas, parodė, kad gavo pranešimą iš VPK, jog reikalinga pagalba adresu Dzūkų gt. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sulaikytas pilietis, įtariama, kad girtas vairavo (pagal liudytojų parodymus). Kai atvyko, įsitikino, kad jis neblaivus, svirduliavo, reikėjo padėti įlipti į tarnybinį automobilį. Pirmajam ekipažui jų pagalbos prireikė todėl, kad jiems kilo problema - reikėjo uždaryti automobilį, įforminti įvykį.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus  (protokolą Nr.10P-18751036-14, policijos pareigūno  V. T. tarnybinį pranešimą apie įvykio ir jo tyrimo aplinkybes, D.R. S. ir A. M. rašytinius paaiškinimus policijos įstaigai, 2013-09-12 ir 2014-03-26 nutarimus, kuriais V. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn atitinkamai pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir 128 str. 2 d.), liudytojų V. T., D.R. S., A. M., O. T., L. L., M. R. bei suinteresuoto asmens J. M. parodymus, 2014-09-22 pokalbio, kai A. M. skambino Bendrajam pagalbos centrui „112“, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta ir teismo posėdžio metu patikrinta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas daro išvadą, kad 2014-09-22 apie 00.10 val. (teismas koreguoja laiką, nes protokole nurodytas laikas 00.30 val., o kaip matyti iš  A. M. parodymų bei V. T. tarnybinio pranešimo, važiavimas automobiliu Mitsubishi buvo apie 00.10 val.) V. T. šalia namo Dzūkų gt. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį, buvo pakankamai pagrindo įtarti, kad jis neblaivus (ko neneigia ir pats V. T.), jis vengė jam pareigūnų  pasiūlyto blaivumo patikrinimo. Šią veiką jis įvykdė po to, kai buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.    

Šioje byloje buvo  nagrinėjami  ir vertinami  teismo jų pakankamumo išvadai daryti prasme įrodymai  dviem  esminėms  faktinėms aplinkybėms nustatyti, o būtent: ar V. T. vairavo automobilį ir ar jis atvykus policijos pareigūnams vengė patikrinti blaivumą.

V. T. aiškina, kad jis nevairavo ir negalėjo to daryti, nes neturėjo net rakto nuo automobilio Mitsubishi užvedimo spynelės, neturėjo jis ir automobilio dokumentų. Minėtą naktį jis  buvo prie savo namo, grįžo iš pobūvio pas draugą išgėręs, ir susikonfliktavo su dviem moterimis. Pastarosios dėl to  konflikto keršijo jam, kvietė policiją ir apkaltino automobilio vairavimu. Nors traukiamo atsakomybėn asmens brolis O. T. ir nurodė, kad tą dieną jis turėjo raktą nuo automobilio ir aplamai šio automobilio Valerijus nevairuoja, teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, nes liudytojas tik teisme sužinojo, kad jo brolis prieš kurį laiką buvo vairavęs minėtą automobilį bei traukiamas už  atsakomybėn, nes darė tai neturėdamas teisės. Kita vertus, liudytojas neduoda kategoriškų liudijimų, tik teigia pats netikįs, jog brolis galėjo vairuoti, kad tėra vienas raktas šiam automobiliui užvesti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų D.R. S. ir A. M. parodymais, nes iki tos nakties jie nebuvo pažįstami. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad iš telefoninio pokalbio (garso įrašo) A. M. su tarnybos „112“ operatore matyti, kad skambinanti iš įvykio vietos detaliai informuoja, kad vyksta: aiškina, kad vairuotojas sėdi automobilyje, kurio variklis užvestas, diktuoja automobilio valstybinį numerį, po to nurodo, kad vairuotojas pradėjo judėti ir operatorė siūlo jai jį stabdyti. Į ką liudytoja informuoja, kad  vairuotojas sustojo aikštelėje. Taigi, vykstant įvykiams liudytoja betarpiškai praneša apie tai tarnybai.

V. T. pripažino, kad iki tos nakties nepažinojo liudytojų D.R. S. ir A. M., automobilio nevairavo, automobilis stovėjo aikštelėje. Jis taip ir negalėjo paaiškinti teismui tos aplinkybės, iš kur A. M. (kuri gyvena ne  name Dzūkų g. (duomenys neskelbtini)) telefoninio pokalbio metu galėjo susieti V. T. būtent su automobiliu Mitsubishi, pasakyti jo valstybinį numerį. Kaip nurodė liudytojos D.R. S. ir A. M.,  vairuotojas V. T. užstatė pravažiavimą ir sėdėjo automobilyje už vairo, kaip paaiškėjo neblaivus, o A. M. pradėjus skambinti,  V. T. nuvažiavo ir pastatė automobilį aikštelėje. Jokio konflikto su juo, išskyrus situaciją su pravažiavimu ir jo  vairavimu esant girtam, nebuvo. Iki tos nakties jos V. T. nepažinojo, jokio keršto motyvų jam  neturėjo ir neturi. Kaip parodė liudytojas policijos pareigūnas V. T., įvykio vietoje liudytojos nupasakojo jam būtent tai, kad vairuotojas girtas užstatė kelią ir vėliau neblaivus važiavo. Liudytojos nurodė automobilį, kurį vairavo vyriškis, o pastarasis atsisakė teikti duomenis apie save, tikrintis blaivumą, aiškino, kad nevairavo ir todėl  neprivalo tikrintis.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad V. T. vairavimo  bei vengimo pasitikrinti blaivumą faktai pasitvirtino. Teismo proceso metu jis neneigė, kad policijos komisariate atsisakė tikrintis blaivumą, kadangi  nevairavo. Kaip nurodė V. T., vairuotojas vengė patikrinimo nepaisydamas to, kad jam buvo aiškinamos  tokio atsisakymo pasekmės. Šiais veiksmais – pakartotinu vairavimu, kai jis buvo baustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., vengimu patikrinti blaivumą - V. T. pažeidė KET 14 p. (KET redakcija iki 2014-10-11) reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str.

Be to, V. T. nepateikė pareigūnams  automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties (poliso). Šiais veiksmais jis pažeidė KET 16 p. reikalavimus (KET redakcija iki 2014-10-11) ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos  ATPK 1241 str. 7 d.

V. T. aiškina, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes pareigūnai nesupažindino jo su protokolu, jis nepateikė paaiškinimo dėl galimo jo  pažeidimo, tačiau, kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų be liudytojo V. T. parodymų,  V. T. atsisakė pasirašyti, pasiaiškinti dėl pažeidimo, jam buvo įteiktas protokolo nuorašas  bei  pranešimas apie tai, kada įvyks jo bylos nagrinėjimas teisme. Tokio pranešimo šaknelė yra byloje (b.l.4). Apie tai, kad V. T. atsisakė pateikti dokumentus, nurodyti savo asmens duomenis, parodė ir liudytojas A. R.. V. T. reikėjo vežti į teritorinį komisariatą, nes jam atsisakius bendrauti vietoje negalėjo būti surašytas protokolas. Taigi, darytina išvada, kad V. T. pats pasirinko tokį elgesio būdą ir pareigūnai jo teisių surašydami protokolą, aiškindamiesi aplinkybes bei jo asmenybę  nepažeidė.

Nuobaudos skyrimas

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų  padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas  V. T. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad  V. T. įvykdė du kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis vairavo automobilį ir vengė po to patikrinti blaivumą pakartotinai, nes buvo baustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., tačiau šį pažeidimą jis vykdė po to, kai 2014-03-26 buvo baustas už vairavimą automobilio Mitsubishi be tokios teisės  (b.l.29-30) ir tai sunkina jo atsakomybę, nes jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. V. T. dirba. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų  pobūdį, padarinius, V. T. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jam sankcijų vidurkiui artimas baudas. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę,  ir duotų pagrindą taikyti šią teisės normą.

Dėl automobilio konfiskavimo

Automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas J. M. vardu, konfiskuotinas, kadangi nustatyta, jog  savininkas leido juo naudotis broliams T., automobilis stovėjo šalia namo, kur gyvena V. T.. Jam buvo žadėta mokėti už nuomą. Kaip parodė O. T., nuomos mokestį savininkui mokėjo būtent  V. T.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo automobilio panaudojimą pažeidimo padarymui. Savininkas  nesirūpino, kad jo automobiliu naudotųsi tik asmenys, turintys teisę vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad šį automobilį V. T. vairavo ir 2014-02-23, nors  teisės vairuoti neturėjo, todėl yra pagrindas automobilį konfiskuoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 1241 str. 7 d., 1302 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

                                                           n u t a r ė :

V. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302  straipsnyje  numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausti 4600 Lt, kas atitinka 1332 eurus, bauda su automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

V. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnyje 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausti 30 Lt, kas atitinka 9 eurus, bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą V. T. nustatyti 4600 Lt baudą, kas atitinka 1332 eurus, su automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti V. T., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba į „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 122140030002680220,  banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                         P.Borkovski