Civilinė byla Nr. e2-5831-1094/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01603-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.16.10

 (S)

atsakovui Ž. Ž.,

mišriame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Citadele Factoring“ ieškinį atsakovams J. B., Ž. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Citadele Factoring“  kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų J. B. ir Ž. Ž. priteisti 6688,38 Eur nuostolių (pradelstų įmokų), 6223,66 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ (toliau – lizingo gavėja) sudarė lizingo sutartį Nr. 201911F-3729, kuria lizingo gavėja įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą – 2019 m. gamybos automobilių dažymo kamerą (toliau – turtas). Ieškovės finansuota suma pagal lizingo sutartį – 108 934,47 Eur, o turto išpirkimo termino pabaiga – 2023 m. lapkričio 25 d. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1. punktas numatė ieškovės įsipareigojimą perduoti nupirktą turtą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis Lizingo sutartyje numatyta tvarka, su sąlyga, kad lizingo gavėjui įvykdžius visas Lizingo sutarties sąlygas, turtas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Šiuo pagrindu ieškovė su lizingo gavėja 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS/201911F-3729 (toliau – PPS) dėl turto įsigijimo už 258 000 Eur, o 2019 m. lapkričio 8 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu turtas buvo perduotas lizingo gavėjai. Tuomet, vadovaudamasis PPS 5.1. – 5.2. punktais, ieškovė pervedė 108 934,47 Eur į lizingo gavėjos sąskaitą, o likę 149 065,53 Eur buvo užskaityti kaip lizingo gavėjos pradinė įmoka už turtą pagal Lizingo sutartį. 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovas Ž. Ž. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/201911F-3729-1, kuria Ž. Ž. laidavo už lizingo gavėjos Lizingo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Tą pačią dieną (2019 m. lapkričio 7 d.) ieškovė ir atsakovė J. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/201911F-3729-2, kuria J. B. laidavo už lizingo gavėjos Lizingo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutarčių 2.1 punkte buvo numatyta, kad atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei, kaip kreditorei, visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu neapsiribojant, piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Lizingo gavėja savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį vykdė netinkamai: vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nors ieškovė primindavo apie įsiskolinimus telefonu ir raštu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė, nuo įmokos mokėjimo termino praėjus daugiau nei 30 dienų, vadovaudamasi lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 12.2.4. punktu, 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį bei pareikalavo lizingo gavėjos sumokėti visus lizingo sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, o ieškovei realizavus turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką. Lizingo gavėja ir atsakovai apie lizingo sutarties nutraukimą buvo informuoti ieškovės raštu, tačiau lizingo sutarties nutraukimo neskundė. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 12.5.2. punktas numato, kad „Klientas privalo per 3 (tris) kalendorines dienas <...> nuo Sutarties nutraukimo dienos savo sąskaita grąžinti Turtą Lizingo davėjui“. Nors ši lizingo sutarties nuostata buvo ne kartą nurodyta lizingo gavėjai (tiek bendraujant gyvai, tiek telefonu, tiek raštu), lizinguotas turtas iki šios dienos nėra grąžintas ieškovei. Po lizingo sutarties nutraukimo tarp ieškovės ir lizingo gavėjos ir atsakovų vyko derybos dėl likusios 11 847,36 Eur skolos sumokėjimo ir jų procese buvo nuspręsta sudaryti susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis. Šiuo pagrindu šalys 2020 m. gruodžio 15 d. pasirašė Skolos mokėjimo susitarimą Nr. 1, kuriuo lizingo gavėja ir atsakovai įsipareigojo grąžinti likusią skolą pagal grafiką iki 2021 m. kovo 31 d. Lizingo gavėja ir atsakovai savo įsipareigojimų pagal susitarimą nevykdė ir neatliko ieškovei nė vieno mokėjimo. Ieškovė net iš kelių skirtingų šaltinių (tame tarpe ir paties atsakovo Ž. Ž.) sužinojo apie tai, kad lizingo gavėja turto nebevaldo. Lizingo gavėjai negrąžinus lizinguojamo turto, ieškovė neturėjo galimybės turto realizuoti ir padengti lizingo gavėjo įsiskolinimo pagal lizingo sutartį. Ieškovė 2024 m. sausio 12 d. išsiuntė atsakovams raštus Nr. R/24-22 ir R/24-23, reikalaudama sumokėti 12 912,04 Eur skolą pagal lizingo sutartį ir susitarimą, tačiau atsakovai į reikalavimą nesureagavo. Atsakovai, nesilaikydami Laidavimo sutarčių 2.1, 3.1.4 ir 4.1 punktų reikalavimų, iki šiol neįvykdė įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartis ir nesumokėjo lizingo gavėjos, už kurios įsipareigojimų įvykdymą laidavo ieškovei, įsiskolinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2548-981/2022 iškėlė lizingo gavėjui bankroto bylą. Ieškovė 2023 m. sausio 10 d. raštu pateikė lizingo gavėjos nemokumo administratorei Rasai Prakienei 12 912,04 Eur kreditorinį reikalavimą, atitinkantį šiuo ieškiniu prašomą priteisti sumą. Nei lizingo gavėja, nei kiti kreditoriai ieškovės reikalavimo neginčijo, todėl jis buvo patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-904-981/2023, įtraukiant ieškovę į lizingo gavėjos kreditorių sąrašą. Atsižvelgdama į tai, kad lizingo gavėjos bankroto procesas jau eina į pabaigą ir jame trečios eilės kreditorių (tame tarpe ir ieškovės) kreditoriniai reikalavimai tikėtinai nebus tenkinami, ieškovė nusprendė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų.

3.       Atsakovai per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė. Prieš posėdį gauti atsakovų prašymai –  rašytiniai paaiškinimai dėl taikaus ginčo išsprendimo.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB ,,Citadele Factoring“ atstovas Osvaldas Žylė nurodė, kad 2024 m. balandžio 10 d. atsakovas Ž. Ž. susisiekė su ieškove, teigdamas, kad bus teikiamas taikaus ginčo sprendimo būdas, tačiau jokių sąlygų nebuvo pasiūlyta. Dėl ieškinio sumos derybų neturėtų būti, kadangi skola yra patvirtinta minėtoje bankroto byloje. Taip pat skola užfiksuota 2020 m. gruodžio mėnesio susitarime sudarytame su atsakovais. Kadangi skola yra patvirtinta, derybų poreikio nemato. Sutiktų dėl skolos išdėstymu vienerių metų laikotarpiui.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. Ž. nurodė,  kad jam trūksta laiko suskaičiuoti, kokie mokėjimai buvo atlikti. Dėl nesumokėtų įmokų sutinka, tačiau delspinigių dydžio klausimą norėtų spręsti derybų metu. Sutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu vieneriems metams.

6.       Atsakovei J. B. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

7.       Šiame kontekste pažymėtina, kad byla gauta 2024 m. sausio 30 d., procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų nebuvo pateikta. Teisme 2024 m. kovo 13 d. gautas atsakovo prašymas (DOK-40757) dėl procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo iki 2024 m. kovo 30 d. Klausimas buvo išspręstas pasibaigus teisėjos teisėtam nebuvimui darbe nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. kovo 29 d. Atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimas iki 2024 m. kovo 30 d. taip ir nebuvo pateiktas, o 2024 m. balandžio 2 d. atsakovas pateikė dar vieną prašymą (DOK-51459) dėl procesinio termino pratęsimo iki 2024 m. balandžio 21 d. teigdamas neva nespėjo susipažinti su bylos dokumentais. Prašymo netenkinus, atsakovas 2024 m. gegužės 7 d., likus dienai iki parengiamojo posėdžio, pateikė prašymus (DOK-72136, DOK-72130) dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuose nurodė, kad vyksta derybos dėl taikaus ginčo sprendimo. Byloje nepateikti nei atsiliepimai, nei taikos sutartis, nei informacija apie neva vykstančias derybas dėl taikaus ginčo sprendimo. Remiantis pateiktomis CPK normomis ir faktinėmis aplinkybėmis konstatuojama, kad tokie veiksmai rodo atsakovo siekį piktnaudžiauti civilinio proceso teisėmis ir vilkinti procesą, jis CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, įrodymų neteikė. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei J. B. nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

8.       Atsakovui Ž. Ž. pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina surašydamas sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ sudarė lizingo sutartį Nr. 201911F-3729, kurios pagrindu ieškovė finansavo 2019 m. gamybos automobilių dažymo kamerą, finansuojama suma – 108 934,47 Eur, o turto išpirkimo termino pabaiga – 2023 m. lapkričio 25 d. Šia sutartimi UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines įmokas, o ieškovė perdavė turtą valdyti ir naudotis lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei įsipareigojo UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ įvykdžius visas lizingo sutarties sąlygas, perleisti turtą jos nuosavybėn. Už UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ prievolės tinkamą vykdymą laidavo atsakovai Ž. Ž. ir J. B.. UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ tinkamai nevykdant sutarties, ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Atsižvelgiant į Laidavimo sutarčių 2.1 punktą, kuriame numatyta, kad atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei, kaip kreditorei, visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu neapsiribojant, piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ ar atsakovai būtų padengę įsiskolinimą ieškovei (CPK 178 straipsnis). 

Dėl skolos priteisimo 

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atsisakiusi prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog  pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

11.       CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

12.       Laidavimo sutarčių 2.1 punkte buvo numatyta, kad atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei, kaip kreditorei, visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu neapsiribojant, piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis

13.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo sutartį sudariusi UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, taip pat laidavę atsakovai neįvykdė Laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – sumokėti 12 912, 04 Eur skolos (kurią sudaro – 6688,38 Eur pradelstų įmokų, 6223,66 Eur delspinigių). Atsiskaitymo pagal laidavimo sutartis pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovai 2020 m. gruodžio 15 d. su ieškove pasirašė Skolos mokėjimo susitarimą Nr. 1, kuriuo lizingo gavėjas ir atsakovai įsipareigojo grąžinti likusią skolą pagal grafiką iki 2021 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nutraukusi sutartį įgavo teisę reikalauti iš laiduotojų padengti lizingo gavėjos turėtus sumokėti mokėjimus pagal lizingo sutarties mokėjimų grafiką, ieškovei, iš atsakovų solidariai priteistina 6688,38 Eur skolos, susidariusios dėl praleisto lizingo sutarties įmokų mokėjimo.

Dėl delspinigių priteisimo

14.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Lizingo sutarties 12.5.7 punkte nurodyta, kad lizingo gavėjui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių, lizingo gavėjas privalo mokėti už kiekvieną pradelstą grąžinti dieną 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo Turto likutinės vertės. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ nėra sumokėjusi visų lizingo įmoku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 6223,66 Eur delspinigių suma, paskaičiuota nuo pradelstų įmokų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. kovo 24 d. Delspinigių dydžio teisėtumą pagrindžia 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos įsiteisėjusi nutartis UAB ,,Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje, taip pat aplinkybė, kad atsakovai sutinka su delspinigių dydžiu patvirtina 2020 m. gruodžio 15 d. Skolos mokėjimo susitarimas Nr. 1, kuriuo lizingo gavėjas ir atsakovai įsipareigojo grąžinti likusią skolą pagal grafiką iki 2021 m. kovo 31 d.

Dėl sprendimo vykdomo išdėstymo

15.       Ieškovė, kaip vieną iš taikaus ginčo sprendimų būdų, pasiūlė sprendimo vykdymo išdėstymą. Atsakovas Ž. Ž. sutiko pasinaudoti galimybe išmokėti visą susidariusią skolą bei papildomas išlaidas per ateinančius 12 kalendorinių mėnesių, nes šiuo metu padengti visą sumą iš karto jam būtų neįmanoma.

16.       Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

17.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

18.       Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovas grindžia sunkia savo ekonomine padėtimi, negali iš karto padengti viso įsiskolinimo. Teismo vertinimu, šie duomenys realiai pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovai yra faktiškai nepajėgūs iškart sumokėti ieškovei šiuo sprendimu priteistos sumos (CPK 185 straipsnis). Ieškovė sutiko su atsakovo prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

19.       Teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovo interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovo interesus.

20.       Esant nurodytam, teismas tenkina šalių prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (12 912,04 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. Ž. ir J. B. priteisiama 290 Eur, t. y. po 145 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 21,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma lygiomis dalimis, tai yra po 10,80 Eur, priteistina iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, straipsniais, 259, 268 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Citadele Factoring“ (j. a. k. 126233315) solidariai iš atsakovų Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6688,38 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 38 ct) skolos, 6223,66 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 912,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Citadele Factoring“ (j. a. k. 126233315) lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290 (du šimtus devyniasdešimt) Eur, tai yra po 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išdėstyti šio teismo sprendimo dalies, kuria solidariai iš atsakovų Ž. Ž. ir J. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Citadele Factoring“ (j. a. k. 126233315)  priteista 12 912,04  Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai dvylika eurų ir 04 ct) skolos vykdymą 12 (dvylikai) mėnesių.

Priteisti iš atsakovų Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 60 ct), tai yra po 10,80 Eur (dešimt eurų ir 80 ct), pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus nurodytą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Irena Bielskytė