Civilinė byla Nr. e2A-398-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01106-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.8.8; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. V., O. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3592-558/2020 pagal ieškovų K. V., O. N. ir A. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „State Port Group“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L., antstolis G. S., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Neileta“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) nustatyti, kad ieškovės K. V. ir atsakovės UAB „State Port Group“ 2018 m. sausio 19 d. sudarytas susitarimas „Dėl įsiskolinimo padengimo“ yra įvykdytas; 2) pripažinti hipoteką pasibaigusia; 3) panaikinti 2020 m. sausio 21 d. Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą.

2.       Ieškovai nurodė, kad K. V., būdama trečiojo asmens (skolininkės) UAB „Neileta“ akcininke, ginčijamu 2018 m. sausio 19 d. susitarimu užtikrino atsakovei (kreditorei) UAB „State Port Group“, kad UAB „Neileta“ iki 2018 m. birželio 1 d. sumokės atsakovei 20 000 Eur. Šio susitarimo užtikrinimui ieškovai pasirašė sutartinės svetimo turto maksimaliosios hipotekos sutartį, kuria įkeitė atsakovei savo nekilnojamąjį turtą, t. y. du žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.       Vykdant ginčijamą susitarimą, UAB „Neileta“ per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018m. kovo 1 d. sumokėjo kreditorei (atsakovei) 26 752 Eur sumą, tuo visiškai įvykdydama ieškovės ir atsakovės 2018 m. sausio 19 d. susitarimą. Tačiau Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė N. L. 2020 m. sausio 21 d. išdavė atsakovei vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 20 000 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą.

4.       Atsakovė UAB „State Port Group“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skolininkė (trečiasis asmuo UAB „Neileta“) ieškovės nurodytais mokėjimo pavedimais apmokėjo kreditorei skolą už ankstesnį laikotarpį, be to ne visą skolą, o tik nedidelę jos dalį. Nė viename trečiojo asmens mokėjimo pavedime Nr. 512, Nr. 517 ir Nr. 524 nenurodyta, kad UAB „Neileta“ atlieka mokėjimus už ieškovę, taip vykdydama finansinius įsipareigojimus pagal 2018 m. sausio 19 d. susitarimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“. Nei vienas iš UAB „Neileta“ atliktų mokėjimų nėra susiję su ieškovės skola atsakovei pagal ginčijamą susitarimą. Pati ieškovė jokių mokėjimų atsakovei neatliko. Atsakovės nuomone, dėl nurodytų faktinių skolos atsiradimo aplinkybių nėra teisinio pagrindo panaikinti 2020 m. vasario 21 d. vykdomąjį įrašą dėl notarės atliktų veiksmų, nes skolininkei neįvykdžius įsipareigojimų ir suėjus prievolės įvykdymo terminui, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Alytaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė N. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų K. V., O. N. ir A. N. atsakovės UAB „State Port Group“ naudai po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 3,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7.       Pasisakydamas dėl ginčijamos sutarties (susitarimo) teisinio kvalifikavimo (laidavimas ar skolos perkėlimas), teismas nurodė, kad tiek iš sutarties šalių UAB „State Port Group“ ir K. V. 2018 m. sausio 19 d. pasirašyto susitarimo „Dėl įsiskolinimo padengimo“ (toliau – Susitarimo) turinio, tiek iš hipotekos lakšto turinio matyti, kad ieškovė, būdama trečiojo asmens UAB „Neileta“ akcininke, asmeniškai perėmė skolininkės (UAB „Neileta“) skolos dalį, kas visiškai atitiko CK 6.115 straipsnio nuostatas, tačiau nebuvo jos laiduotoja. Pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį ir perimdama UAB „Neileta“ skolos dalį, veikė kaip verslininkė, o ne kaip vartotoja, todėl žinojo apie savo valia prisiimtus įsipareigojimus, prisiėmė tokių įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Iki vykdomojo įrašo išdavimo ieškovė nebendradarbiavo su atsakovė ir nesiaiškino ginčijamo susitarimo sąlygų, jeigu jos ieškovei buvo neaiškios. Tai, anot teismo, patvirtina, kad sutarties sąlygos ieškovei nekėlė abejonių. Hipotekos sutartį parengė ne atsakovė UAB „State Port Group“, o notaras, atsižvelgdamas į abiejų šalių ketinimus. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų tokiu būdu, dėl kurio jos pačios susitarė.

8.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas dar vienas susitarimas „Dėl įsiskolinimo padengimo“, pagal kurį trečiojo asmens UAB „Neileta“ skola atsakovei UAB „State Port Group“ siekė 115 013,87 Eur ir turėjo būti padengta (sumokėta) iki 2019 m. vasario 4 d. pagal šalių sulygtą mokėjimų grafiką. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad skolininkė UAB „Neileta“ mokėjimo pavedimais dengė įsiskolinimus atsakovei pagal jos pateiktus mokestinius reikalavimus, susijusius su įmonės įsiskolinimais, pirmiausiai apmokėdama seniausias skolas, o ne atliko mokėjimus už ieškovės K. V. skolinį įsipareigojimą atsakovei. Tokią išvadą teismas darė todėl, kad nė viename iš UAB „Neileta“ apmokėjimų nėra nurodyta, kad šie mokėjimai atliekami už ieškovę, mokėjimo paskirtyse nurodyta „apmokėjimas“.

9.       Teismas pažymėjo, kad bendrų mokėjimo pavedimų suma sudaro 26 752 Eur, nors ginčo 2018m. sausio 19 d. susitarime fiksuota konkreti, t. y. 20 000 Eur suma. Paskutiniu 2018 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 524 UAB „Neileta“ apmokėjo identišką sumą (17 172 Eur) pagal atsakovės pateiktą mokestinį reikalavimą Nr. DE00458650 būtent trečiajam asmeniui. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo, šiuo metu bankrutavusi UAB „Neileta“, yra sumokėjęs 20 000 Eur sumą atsakovei už ieškovės K. V. prievolę.

10.       Šalių pasirašytos ir notaro patvirtintos hipotekos sutarties tekste, be kitų sąlygų, nurodytas hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 20 000 Eur (7.1 punktas), maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo kreditoriui, atlyginimas, suma – 20 000 Eur (7.2 punktas), prievolės įvykdymo terminas – 2018 m. gegužės 1 d. Atsižvelgdamas į šios sutarties turinį, teismas konstatavo, kad į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį patenka skolos suma (20 000 Eur) ir tik iš šios prievolės kylantys kreditoriaus nuostoliai, atsiradę dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo, kurie yra užtikrinti kita hipotekos rūšimi – maksimaliąja hipoteka. 2020 m. vasario 21 d. atsakovei, kaip hipotekos kreditoriui, buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 20 000 Eur skolos ir kompensuojamųjų palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.210 straipsnis) bei 112, 28 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo.

11.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad notarė neturėjo išduoti atsakovei notaro vykdomojo įrašo dar ir tuo pagrindu, kad ieškovai O. N. ir A. N. (įkaito davėjai) nėra atsakingi už 112,28 Eur dydžio vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas ir kompensuojamąsias palūkanas, nes skolininke hipotekos lakšte nurodyta ieškovė K. V.. Teismas atkreipė dėmesį, kad svetimo daikto hipotekos atveju notaro padarytas vykdomasis įrašas skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito įkeisto ir neįkeisto skolininko turto ne ginčo tvarka. Taigi visa hipoteka užtikrinta skolos suma turi būti išieškoma ne ginčo tvarka.

12.       Teismas pažymėjo, kad įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai tą daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Asmuo, kuris įvykdė prievolę už skolininką arba kurio įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, turi teisę iš skolininko reikalauti jam grąžinti sumokėtą sumą ar atlyginti dėl daikto praradimo patirtus nuostolius (CK 4.195 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2012). Teismas konstatavo, kad 2020 m. vasario 21 d. notaro vykdomajame įraše nurodyta skolos suma (20 000 Eur) atitinka 2018 m. sausio 9 d. sutartinės hipotekos lakšte nurodytą skolos sumą. Notaro vykdomajame įraše taip pat teisingai nurodytos vykdomojo įrašo išdavimo išlaidos (112,28 Eur) bei kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovai K. V., O. N. ir A. N. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, suformuotas CK 6.193 straipsnyje ir plėtojamas kasacinio teismo praktikoje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. sausio 19 d. Susitarimu ieškovė K. V. perėmė, o atsakovė UAB „State Port Group“ perleido skolininkės UAB „Neilta“ teises bei pareigas į skolą ar jos dalį ir Susitarimą kvalifikavo kaip skolos perkėlimo sutartį, taikydamas jai CK 6.115-6.122 straipsnius. Tačiau, apeliantų nuomone, tai nėra skolos perkėlimo sutartis.

1.2.                        Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Neileta“ mokėjimo pavedimais apmokėjo dalį skolos atsakovei pagal atsakovės pateiktus mokestinius reikalavimus, susijusius su UAB „Neileta“ įsiskolinimais, ir apmokėjo seniausias skolas, o ne atliko mokėjimus už ieškovės K. V. skolinį įsipareigojimą. Pažymi, kad 2018 m. sausio 1 d. UAB „Neileta“ įsiskolinimas atsakovei siekė 219 928,99 Eur, todėl atsakovė nusprendė nebetiekti prekių (kuro) skolininkei UAB „Neileta“. Tačiau netrukus, po 19 dienų, atsakovė sudarė su ieškove K. V. 2018 m. sausio 19 d. Susitarimą, kuriame net neužsimenama apie 219 928,99 Eur UAB „Neileta“ skolą, o kalbama tik apie 20 000 Eur, kurios mokėjimą atsakovė išdėstė dalimis iki 2018 m. birželio 1 d. Po 2018 m. sausio 19 d. Susitarimo sudarymo atsakovė pratęsė kuro tiekimą UAB „Neileta“. Apeliantų nuomone, būtent ši įvykių seka patvirtina, kad atsakovei 2018 m. sausio 1 d. fiksavus net 219 928,99 Eur UAB „Neileta“ skolą ir nusprendus nebetiekti jai kuro, ši pozicija buvo pakeista ieškovei K. V. prisiėmus 20 000 Eur dydžio įsipareigojimą užtikrinti, kad UAB „Neileta“ mokės už tolesnį kuro tiekimą.

1.3.                       Po Susitarimo pasirašymo atsakovė toliau tiekė kurą ir išrašydavo mokestinius reikalavimus, kuriuos UAB „Neileta“ apmokėdavo. Iš to seka, kad UAB „Neileta“ apmokėjo ne seną 219 928,99 Eurų skolą, bet po ginčijamo 2018 m. sausio 19 d. Susitarimo atsiradusią naują skolą, užtikrintą ieškovės 2018 m. sausio 19 d. Susitarimu ir 2018 m. sausio 26 d. hipoteka, o atsakovė šią skolą atitinkamai įskaitė. UAB „Neileta“ savo mokėjimų paskirtyse tiesiog nurodydavo „apmokėjimas“, todėl teismo teiginys, kad UAB „Neileta“ dengė seniausias skolas yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir prieštaraujantis bylos įrodymams.

1.4.                        Ieškovė K. V. nėra skolinga atsakovei, nes atsakovė pateikė kreditorinį reikalavimą BUAB „Neileta“ bankroto byloje visai UAB „Neileta“ skolos sumai, jos nesumažindama, neva ieškovei K. V. yra perleista 20 000 Eurų suma (kreditorinis reikalavimas 201 837,43 Eur sumoje patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1699-657/2020), ir kad prievoliniai santykiai sieja išskirtinai atsakovę ir UAB „Neileta“.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „State Port Group“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1.                        Susitarime nėra nurodyta, kad apeliantė užtikrina kito asmens prievolę, t. y. neįtvirtinta, kad įsipareigoja apmokėti skolą, jei piniginės prievolės neįvykdys UAB „Neileta“. Priešingai, Susitarime aiškiai nurodyta, kad prievolę vykdys pati apeliantė, aiškiai nustatant mokėjimo grafiką, pagal kurį apeliantė turi atlikti pinigines įmokas. Konkrečiai, 20 000 Eur skolą apeliantė įsipareigojo sumokėti dalimis: 2 000 Eur iki 2018 m. vasario 9 d.; 18 000 Eur – iki 2018 m. birželio 1 d. 

2.2.                        Susitarimo vykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, kas patvirtina, jog ginčo susitarimas buvo pagrindinė prievolė, o ne pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas. Konkrečiau sakant, užtikrindama minėto Susitarimo įvykdymą, apeliantė įkeitė UAB „State Port Group“ jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei apeliantams O. N. ir A. N. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymi, kad skolininku hipotekos sutartyse įvardijama būtent apeliantė K. V..

2.3.                       Teisiškai nereikšmingos ir nepagrįstos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad iki susitarimo sudarymo ieškovės K. V. niekada nesiejo prievoliniai santykiai su atsakove, kas, anot apeliantės, liudija tai, kad K. V. neturėjo teisinio pagrindo atsakovei mokėti skolą. Įsiskolinimas, kurį apeliantė K. V. įsipareigojo apmokėti kildinamas iš sutartinių teisinių santykių tarp trečiojo asmens UAB „Neileta ir atsakovės. Tačiau apeliantei sudarius ginčo susitarimą ir tokiu būdu perėmus skolą, ji tapo prievolinių teisinių santykių dalyve.

2.4.                       Atsakovė paaiškina, kad ji ketino nutraukti kuro tiekimą UAB „Neileta“ dėl susidariusios didelės skolininkės skolos. Apeliantei perėmus dalį skolos ir tokiu būdu sumažinus UAB „Neileta“ skolą, kuro tiekimas buvo tęsiamas. Atsakovei nesuprantami apeliaciniame skunde pateikiami painūs išvedžiojimai, kad atsakovės pateikti mokestiniai reikalavimai ir jų mokėjimas neva patvirtina, kad apeliantė K. V. neperėmė jokių UAB „Neileta“ skolų, o tik užtikrino jų apmokėjimą. Atsakovės nuomone, apeliantės įsipareigojimų turinį patvirtina ne jos minimi konkliudentiniai veiksmai atliekant mokėjimo pavedimus, tačiau jau aptartas Susitarimo turinys.

2.5.                       Kadangi UAB „Neileta“ skola buvo didelė, atsakovė ir skolininkė UAB „Neileta“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarė susitarimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“. Iš šio susitarimo matyti, kad  UAB „Neileta“ įsiskolinimas siekė 115 013,87 Eur ir turėjo būti padengtas iki 2019 m. vasario 4 d. pagal numatytą mokėjimo grafiką. Tai reiškia, kad vadovaujantis šiuo susitarimu UAB „Neileta“ turėjo mokėti atsakovei skolą pagal susitarime nustatytą grafiką ir kartu apmokėti einamąsias sąskaitas už įsigytą kurą, o ne senas sąskaitas, kaip nepagrįstai bando įrodinėti apeliantai.

2.6.                       Apeliantai byloje neįrodinėjo, kad BUAB „Neileta“ bankroto byloje į atsakovės kreditorinį reikalavimą įėjo ir apeliantės prisiimta 20 000 Eur skola. Šiuos argumentus apeliantės atstovas iškėlė prieš pat paskutinįjį teismo posėdį, nepateikdamas jokios išsamesnės teisinės argumentacijos ir įrodymų. Bet kokiu atveju, bankroto procese kreditoriniai reikalavimai gali būti tikslinami. Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bankroto procese prievoliniai santykiai sieja išskirtinai atsakovę ir BUAB „Neileta“, todėl bankroto procese patvirtinti finansiniai reikalavimai nelemia kitokios išvados dėl apeliantės prievolės teisinio kvalifikavimo. Apeliantė individualiai perėmė UAB „Neileta“ skolą atsakovei.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal kreditorės  UAB „State Port Group“ (atsakovės) ir skolininkės UAB „Neileta“ (trečiojo asmens) 2014 m. vasario 24 d. sudarytą Kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/02/24-01v ir 2017 m. gegužės 24 d. Susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo skolininkė pripažino ir patvirtino, kad skolinga kreditorei 115 013,87 Eur ir įsipareigojo šią skolą grąžinti lygiomis dalimis, po 2875,34 Eur nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

16.       Šalys (ieškovė K. V. (naujoji skolininkė) ir atsakovė UAB „State Port Group“ (kreditorė)) 2018 m. sausio 19 d. sudarė ginčijamą susitarimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“ (Susitarimas), kuriuo ieškovė pripažino ir patvirtino, kad yra skolinga atsakovei 20 000 Eur, įsipareigodama šią skolą grąžinti atsakovei dalimis: 2 000 Eur – iki 2018 m. vasario 9 d.; 18 000 Eur – iki 2018 m. birželio 1 d.

17.       Iš Susitarimo atsiradusios prievolės įvykdymui užtikrinti, ieškovai 2018 m. sausio 26 d. sudarė sutartinės maksimalios hipotekos sutartį, kuria įkeitė kreditorei du žemės sklypus 10 800 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).

18.       Po šios nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytų sandorių sudarymo, skolininkė UAB „Neileta“ atliko kreditorei UAB „State Port Group“ tris mokėjimus: 2018 m. vasario 1 d. sumokėjo  atsakovei 2 580 Eur, 2018 m. vasario 16 d. - 7 000 Eur, 2018 m. kovo 1 d. - 17 172 Eur, iš viso 26 752 Eur.

19.       Atsakovė, vadovaudamasi minėta 2018 m. sausio 26 d. hipotekos sutartimi, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o trečiasis asmuo Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L., tenkindama kreditorės prašymą Nr. 872, išdavė 2020 m. sausio 21 d. atsakovei vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

20.       Vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti trečiajam asmeniui antstoliui G. S. ir 2020m. balandžio 27 d. pradėtas vykdymo procesas dėl priverstinio skolos ir kitų išmokų išieškojimo.

21.       Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Neileta“ iškelta bankroto byla, o 2020 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas skolininkės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš jų ir kreditorės UAB „State Port Group“ 201 837,43 Eur dydžio finansinis reikalavimas.      

22.       Ieškovai  2020 m. gegužės 11 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nustatyti, kad ieškovės K. V. ir atsakovės UAB „State Port Group“ 2018 m. sausio 19 d. sudarytas susitarimas „Dėl įsiskolinimo padengimo“ yra įvykdytas; 2) pripažinti hipoteką pasibaigusia; 3) panaikinti 2020 m. sausio 21 d. Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą.

23.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

24.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimą, nurodydami, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių (šalių Susitarimo) aiškinimo taisykles,  netinkamai kvalifikavimo tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius kaip skolos perkėlimo sutartį, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, liudijančius skolos pagal ginčijamą Susitarimą sumokėjimą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

25.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. 

26.        Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

27.       Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės UAB „State Port Group“ pozicijai, kad tarp ieškovės K. V. (naujosios skolininkės) ir atsakovės (kreditorės) 2018 m. sausio 19 d. sudaryta sutartis (susitarimas) „Dėl įsiskolinimo padengimo“ yra skolos perkėlimo sutartis, kuria ieškovė pripažino ir patvirtino, kad yra skolinga atsakovei dalį, t. y. 20 000 Eur, pagrindinės skolininkės UAB „Neileta“ skolos ir įsipareigojo šią skolos dalį grąžinti atsakovei taip pat dalimis, t. y. iki 2018 m. vasario 9 d. sumokėti 2 000 Eur, o iki 2018 m. birželio 1 d. – likusią 18 000 Eur skolos dalį.

28.       Nesutikdami su tokiu ginčo šalis siejusiu teisiniu santykių kvalifikavimu (dalies skolos perkėlimo sutartimi), ieškovai savo apeliaciniame skunde nenurodė, kaip gi turėtų būti kvalifikuojami šalių teisiniai santykiai ir apsiribojo formaliu aiškinimu, kad ieškovė pagal ginčijamą Susitarimą pilnai atsiskaitė, tuo tarpu teismas šį Susitarimą išaiškino pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles.

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad imperatyvusis skolos perkėlimo santykių reglamentavimas yra pagrįstas, nes kreditoriui skolininko asmuo turi esminę reikšmę; sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu jis įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti, todėl skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013). 

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011, išaiškino, kad pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija tais atvejais, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo; jeigu šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas pagal šalių konkrečią sutartį.

31.       Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. 

32.       Apibendrinant šios nutarties 29-31 punktų nuostatas galima daryti išvadą, kad yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, ir iš šios prievolės atsirandanti papildoma (šalutinė) prievolė.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki ginčijamo 2018 m. sausio 19 d. Susitarimo sudarymo, atsakovę (kreditorę) UAB „State Port Group“ ir trečiąjį asmenį (pagrindinę skolininkę) UAB „Neileta“ nuo 2014 m. vasario 24 d. siejo prievoliniai pirkimo–pardavimo santykiai, kurių pasėkoje UAB „Neileta“ 2017 m. gegužės 24 d. stoviui buvo skolinga kreditorei 115 013,87 Eur, ir kurią įsipareigojo grąžinti lygiomis dalimis iki 2019 m. vasario 4 d. (nutarties 15 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamo Susitarimo sudarymą sąlygojo pagrindinės skolininkės savo įsipareigojimų mokėti skolą nevykdymas ir dėl to galimas visiškas UAB „Neileta“ ūkinės veiklos nutraukimas (bankrotas). Tam, kad tai neįvyktų, ieškovė K. V. sutiko padengti dalį pagrindinės skolininkės skolos, o šio sutartinio įsipareigojimo užtikrinimui ieškovai sudarė hipotekos sutartį (nutarties 16-17 punktai).

34.       Aptartas ginčijamų sandorių sudarymo mechanizmas leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. sausio 19d. Susitarimu pagrindinė skolininkė (UAB „Neileta“) nebuvo atleista nuo prievolės vykdymo, naujoji skolininkė K. V. įstojo į UAB „State Port Group“ ir UAB „Neileta“ siejusius prievolinius santykius kaip nauja skolininkė, įsipareigojusi dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių padengti (sumokėti) kreditorei dalį pagrindinės skolininkės skolos, o šios prievolės įvykdymą užtikrino šalutine (hipotekos) prievole. Pažymėtina, kad hipoteka tai daiktinės teisės institutas. Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių, įkeitimo teisė pasižymi specifika, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo.

35.       Minėta, kad pagal CK 6.115 straipsnyje pateiktą teisinį skolos perkėlimo reglamentavimą trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju ieškovė K. V.) gali pagal sutartį su kreditoriumi (nagrinėjamu atveju atsakove UAB „State Port Group“ ) perimti skolininko pareigas ir teises arba jų dalį. Pagal šią normą skola perkeliama kreditoriui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu – naujuoju skolininku, kuris perima skolininko skolą (jo dalį), o kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė perimtos skolos dalyje baigiasi.

36.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės K. V. ir atsakovės UAB „State Port Group“ teisnius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip skolos perkėlimą.

37.       Bylos duomenimis nustatyta (nutarties 18 punktas), kad po ginčijamų sandorių (Susitarimo ir hipotekos) sudarymo skolininkė UAB „Neileta“ sumokėjo kreditorei UAB „State Port Group“ 26 752 Eur.

38.       Pagrindinės skolininkės UAB „Neileta“ atliktų kreditorės naudai mokėjimų skaičius (trys mokėjimo pavedimai), jų dydis (2 580 Eur, 7 000 Eur ir 17 172 Eur), mokėjimų paskirtis, jose nenurodant jokių duomenų apie 2018 m. sausio 19 d. Susitarimą, pats ūkinių operacijų (atsiskaitymo) tarp juridinių asmenų faktas paneigia apeliantų aiškinimą, kad tai buvo atsiskaitymas pagal ieškovės ir UAB „State Port Group“ sudarytą 2018 m. sausio 19 d. Susitarimą. Tai reiškia, kad pagal ginčijamą skolos perkėlimo sutartį ieškovė su atsakove nėra atsiskaičiusi. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog novacija neįvyko, tai visgi nepaneigtų ieškovės K. V., o tuo pačiu ir kitų apeliantų asmeninės prievolės atsakovei buvimo.

39.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Neileta“ bankroto byloje atsakovės patvirtintas finansinis reikalavimas nelemia nagrinėjamoje byloje ieškovams palankaus rezultato, nes pagal byloje nagrinėjamą šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimą tai yra asmeninė ieškovų prievolė atsakovei, o jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, atsižvelgiant į apeliantų pretenzijas, gali būti tikslinamas remiantis bankroto santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

43.       Iš parteiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 847 Eur atstovavimo išlaidų.

44.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). 

45.       Minėtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 282,33 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „State Port Group“ (įmonės kodas 302533815) iš ieškovų K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 33 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas