Administracinė byla Nr. eI-98-643/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02414-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo G. K. atstovui advokatui Gintautui Bartkui,

atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (e. b. l. 1–9), prašydamas: panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK, atsakovė) 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KS-87 „Dėl G. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Pareiškėjas nurodo, jog Komisija Sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas, eidamas  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, kad šios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovės skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kuriais vadovaudamasi atsakovė nusprendė pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, taip pat nėra pateikta faktinių aplinkybių analizė ir teisinis situacijos vertinimas bei pagrindimas.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame Sprendime ir atsakovės internetinėje svetainėje paskelbta informacija yra prieštaringa. Atsakovės interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje yra teigiama kitaip nei Sprendime, t. y. nurodoma, jog: „šiurkštų pažeidimą VTEK konstatavo todėl, kad tai jau antras kartas šiemet, kai G. K. pripažįstamas pažeidęs VPIDVTĮ nuostatas“. Taigi, iš Sprendimo ir paskelbtos informacijos interneto svetainėje nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kuo remiantis pareiškėjas laikomas šiurkščiai pažeidusiu VPIDVTĮ nuostatas. Nurodyta priešprieša tarp Sprendimo rezoliucinės dalies ir viešai skelbiamos Komisijos pozicijos tik patvirtina priimto Sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo apribota jo teisė pasisakyti Komisijoje dėl tyrimo esmės, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdį, kurio metu priimtas Sprendimas. Be to, Komisijos atliktas tyrimas ir priimtas Sprendimas pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia ir teisėtumo principus, nes Komisijos pirmininko pareigas ėjo ne vyriausias pagal amžių Komisijos narys. V. K. neturėjo Komisijos pirmininko viešojo administravimo įgaliojimų ir neturėjo teisės vykdyti įvairias funkcijas, su pareiškėjo atžvilgiu susijusiu tyrimu pvz., vadovauti tyrimui, organizuoti Komisijos posėdžius ir kt. Pareiškėjas mano, kad tai yra absoliutus Sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindas.

G. K. nurodo, kad Komisijos interneto svetainėje skelbtoje informacijoje buvo nurodyta, kad Komisija iki šiol atlieka tyrimus dėl septyniolikos vadovaujančias pareigas turinčių LNOBT darbuotojų. Taigi, nėra nustatyta, ar šie darbuotojai įvykdė pareigą deklaruoti privačius interesus, ar iš viso turėjo tokią pareigą. Neužbaigus tyrimo dėl visų LNOBT darbuotojų, kurių veiklą tiria Komisija, nebuvo galima vertinti LNOBT generalinio direktoriaus pareigų vykdymo, todėl priimtas Sprendimas pažeidžia objektyvumo principą.

VPIDVTĮ išvardyti asmenys, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims, be kita ko priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. „Administravimo įgaliojimų“ sąvokos teisės aktų leidėjas neapibrėžė nei VPIDVTĮ, nei kuriame nors kitame teisės akte. Nurodytas terminas ne tik kad nėra apibrėžtas, bet ir pats savaime nėra aiškus. Iš tokio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, taip pat nėra aiškus administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba. Pareiškėjo nuomone, Komisija neteisingai, vien gramatiškai aiškina minėtą sąvoką, kad administravimo įgaliojimus asmuo turi tada, kai ką nors valdo ar tvarko. Mano, kad įstatymo leidėjas nustato pareigą deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie ką nors valdo ar tvarko, o tiems, kurių veikla gali būti siejama su LNOBT, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi būti susiję ne su bet kokių vidinių ūkinių (veiklos) funkcijų atlikimu, o su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, t. y sprendimai, kuriuos dažniausiai priima biudžetinės įstaigos organai ar juos pavaduojantys asmenys (vadovo pavaduotojai, kuriems suteiktos teisės sudaryti sandorius ar priimti vidaus norminius aktus (tvirtinti taisykles ar pan.), nes tik toks sprendimų priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Akcentuoja, kad LNOBT nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga, LNOBT darbuotojai neatlieka ir vidaus administravimo veiklos, todėl Komisijos priimtas Sprendimas neatitinka ir proporcingumo principo.

Pareiškėjo nuomone, dėl visų nurodytų aplinkybių Komisijos priimtas Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Gintautas Bartkus palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

        A. K. atsiliepime (e. b. l. 24–30) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad 2017 m. liepos 12 d. nusprendė, kad eidamas  LNOBT generalinio direktoriaus pareigas G. K. nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, kad šios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjo teiginys, esą Komisijos Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka tikrovės. Sprendimas, apie kurį savo skunde nurodo pareiškėjas, yra tik 2017 m. liepos 12 d. VTEK interneto tinklalapyje www.vtek.lt paskelbta šio Sprendimo rezoliucinė dalis. Tokiu būdu skelbti priimtų sprendimų rezoliucines dalis su vardinių balsavimų rezultatais VTEK įpareigoja jos veiklą reglamentuojantis teisės aktas. Visas skundžiamas VTEK Sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. liepos 14 d. ir tą pačią dieną registruotu, taip pat elektroniniu paštu išsiųstas pareiškėjui. Taigi, skundžiamas VTEK Sprendimas buvo priimtas bei įformintas tinkamai.

Pažymi, jog apie tai, kad VTEK 2017 m. liepos 12 d. posėdyje svarstys pareiškėjo elgesio atitiktį VPIDVTĮ nuostatoms, skundo autorius 2017 m. liepos 5 d. (t. y. prieš savaitę) buvo informuotas registruotu, taip pat ir elektroniniu paštu. VTEK posėdžio išvakarėse, 2017 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu apie tai buvo informuotas ir pareiškėjo atstovas – advokatas Gintautas Bartkus. Teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį dėl VTEK sprendimų su šiuo advokatu pareiškėjas yra sudaręs 2017 m. birželio 23 d. Nepaisant šių aplinkybių G. Barkus VTEK 2017 m. liepos 11 d. nurodė, esą jis pareiškėjui neatstovaujantis. Vadinasi pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo pranešta apie VTEK posėdį, todėl apribota teisė pasisakyti dėl tyrimo esmės, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės.

Atsakovės teigimu, ji nepažeidė visų pareiškėjo skunde nurodytų principų. Pabrėžia, kad didžiąją pareiškėjo skundo dalį užima argumentai, apskritai nesusiję su šia administracine byla, todėl turėtų būti nesvarstytini. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamo VTEK sprendimo vertinimo dalykas yra visiškai kitas nei kitų LNOBT darbuotojų, t. y. VPIDVTĮ įtvirtintos pareigos kontroliuoti VPIDVTĮ nuostatų laikymąsi pažeidimas (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pareiškėjas siekia, kad ir šis VTEK Sprendimas būtų panaikintas remiantis su juo nesusijusiais motyvais.

Nurodo, kad pagrindas teismui naikinti skundžiamą VTEK Sprendimą galėtų atsirasti nebent tuomet, jeigu paaiškėtų, kad jį priėmė neteisėtos sudėties subjektas (neįgalioti asmenys, kvorumo trūkumas ir pan.). Tačiau paaiškina, jog VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimo) paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo nepaskirtas.

Atsakovė taip pat paaiškina, jog išvadą, kad pareiškėjas jokios realios VPIDVTĮ nuostatų, įpareigojančių valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus, laikymosi kontrolės LNOBT nevykdė, VTEK padarė atsižvelgdama į nustatytą faktą, kad iš daugiau nei trisdešimt administracinius įgaliojimus turinčių šios biudžetinės valstybės įstaigos darbuotojų tokią prievolę tinkamai buvo įvykdę tik keturi. Tiesioginę prievolę užtikrinti, kad toks reikalavimas būtų vykdomas, pagal einamas pareigas turi būtent šios įstaigos vadovas, t. y.  pareiškėjas, kuris tuo metu ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. LNOBT darbuotojai privačių interesų nedeklaravo ir po pareiškėjo skunde minimo jo pavaduotojos L. V. 2012 m. rugsėjo 25 d. išleisto įsakymo. Taigi, šis teisės aktas skaidrumo padėties LNOBT darbuotojų veikloje nepakeitė, nes jo tiesiog nebuvo laikomasi. LNOBT darbuotojai VTEK paaiškino, kad apie prievolę deklaruoti privačius interesus jie nebuvo informuoti ir VPIDVTĮ nuostatos jiems nebuvo išaiškintos.

Pabrėžia, jog jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo per vienus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs VPIDVTĮ, šio įstatymo nuostatas pažeidžia pakartotinai, VTEK konstatuoja, kad VPIDVTĮ nuostatos yra pažeistos šiurkščiai. Atsakovė paaiškina, kad VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl 2017 m. liepos 12 d. sprendimu VTEK pagrįstai konstatavo, kad minėto įstatymo nuostatos pažeistos šiurkščiai. Mano, jog pripažindama, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas T. Č. palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. KS-87 „Dėl G. K.“  teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisija 2017 m. gegužės 24 d. konstatavo, kad dešimt vadovaujamas pareigas einančių LNOBT darbuotojų (generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir meno reikalams L. V., Renginių organizavimo skyriaus vadovas A. A., Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Z. L., Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovas V. V., Įrengimų tarnybos vadovas D. B., vyriausiasis administratorius ir Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovas A. K., Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė J. S., Personalo skyriaus vadovė I. N., Meninės pastatymų tarnybos vadovas V. V. ir vyriausioji buhalterė S. L.), VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijų, todėl pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas. Komisija, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos  įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostata, 2017 m. gegužės 24 d. pradėjo tyrimą dėl LNOBT generalinio direktoriaus G. K. elgesio atitikties VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimui, įpareigojančiam atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovus ar jų įgaliotus atstovus kontroliuoti, kad jų vadovaujamos įstaigos darbuotojai, kuriems yra taikomos VPIDVTĮ nuostatos, tinkamai jas vykdytų, t. y. nustatyta tvarka ir terminais deklaruotų privačius interesus.

Komisija

Iš byloje esančio 2017 m. liepos 12 d. Komisijos posėdžio protokolo išrašo Nr. IN-108-(1.3) (e. b. l. 87–88) matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo G. K., buvusio LNOBT generalinio direktoriaus, elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, G. K. nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, jog šios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir priėmė skundžiamą 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KS-87 „Dėl G. K.“ (e. b. l. 27–30).

Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: G. K. nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. Komisija 2017 m. kovo mėnesį savo iniciatyva atliko LNOBT darbuotojų privačių interesų deklaracijų stebėseną ir nustatė, kad LNOBT yra per 30 vadovaujamas pareigas einančių asmenų, o privačių interesų deklaracijas yra pateikę tik keturi. Komisija 2017 m balandžio 5 d. nusprendė pradėti tyrimus dėl LNOBT darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, kuriems yra taikomos VPIDVTĮ nuostatos, elgesio deklaruojant privačius interesus atitikties VPIDVTĮ II skirsnio nuostatoms. Komisija 2017 m. gegužės 24 d. konstatavo, kad dešimt vadovaujamas pareigas einančių minėtų LNOBT darbuotojų VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijų, todėl pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas. Komisija 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 konstatavo, kad G. K. pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Komisija 2017 m. gegužės 31 d. nusprendė pradėti tyrimus dėl kitų 17-os vadovaujamas pareigas einančių LNOBT darbuotojų, kurie privačius interesus deklaravo galbūt pažeisdami VPIDVTĮ nustatytus terminus. Komisija 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-68 konstatavo, kad buvęs LNOBT Ūkio tarnybos vadovas A. K., nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas. Atsižvelgdama į visas tyrimo metu nustatyta aplinkybes, Komisija konstatavo, kad eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas G. K. nevykdė VPIDVTĮ nustatytos prievolės kontroliuoti, kad LNOBT darbuotojai, kuriems taikomi VPIDVTĮ reikalavimai, tinkamai ir laiku deklaruotų savo privačius interesus.

VPIDVTĮ siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (VPIDVTĮ 1 straipsnis) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.). Šis įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus. Sąvokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje: asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 dalis). VPIDVTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. VPIDVTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kontrolės institucijas ir pareigūnus, kurie kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas. Minėtą funkciją vykdo: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka (22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VTEKĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK pripažįsta, kad asmuo šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, jeigu VPIDVTĮ nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Iš byloje esančių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), matyti, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – aukščiausiu meniniu lygiu organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą (Nuostatų 1 punktas). Teatro savininkas yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Nuostatų 2 punktas). Teatrui vadovauja generalinis direktorius, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras (Nuostatų 15 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas todėl, kad pareiškėjas G. K., eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, t. y. būdamas biudžetinės įstaigos vadovas, nevykdė kontrolės funkcijos, t. y. neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirbantys darbuotojai, kurie, Komisijos nuomone, VPIDVTĮ nuostatų prasme turėjo administravimo įgaliojimus, laikytųsi VPIDVTĮ nuostatų reikalavimų, šiuo atveju vykdytų pareigą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Šiuo neveikimu pareiškėjas šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, nes tai jau antras kartas per metus, kuomet Komisija pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ nuostatas. Taigi, visų pirma, spręstinas klausimas, ar pareiškėjas G. K. turėjo vykdyti kontrolės funkciją ir užtikrinti, kad minėti LNOBT darbuotojai, dėl kurių priimtas skundžiamas Sprendimas, deklaruotų privačius interesus.

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad LNOBT darbuotojai būtų prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir jiems būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: 1) asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje (ginčo dėl šio požymio nėra) ir 2) asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. Tik esant šiems abiem požymiams, galima daryti išvadą, kad LNOBT darbuotojas VPIDVTĮ nustatyta tvarka turi pareigą deklaruoti privačius interesus. Pažymėtina, kad sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė nėra apibrėžta nei VPIDVTĮ, nei kuriame nors kitame teisės akte. Tačiau pažymėtina ir tai, kad sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvoka „viešojo administravimo įgaliojimai“, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Kaip minėta, VPIDVTĮ nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama. Asmenys, kuriems nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus, privalo atskleisti savo privataus gyvenimo faktus: gautas dovanas, sudarytas sutartis, individualią veiklą, narystę ir pareigas kituose juridiniuose asmenyse. Taigi ši pareiga susijusi su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu. Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir į tai, kad privačių interesų deklaravimas susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, teismas daro išvadą, kad VPIDVTĮ nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad žodžių junginio „administravimo įgaliojimai” reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti. Kadangi VPIDVTĮ nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti. Teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos LNOBT veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą (LVAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018). Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovui nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiškai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu (personalo valdymu), dėl to toks asmuo nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl šios priežasties LVAT panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo ji buvo nusprendusi, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, todėl pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas.

Taigi minėtoje byloje buvo keliamas tas pats teisinis klausimas, ar LNOBT atitinkami struktūrinių padalinių vadovai turi įstatymine nustatytą pareigą deklaruoti privačius interesus. Iš apžvelgtos LVAT praktikos matyti, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė, nedeklaravusi privačių interesų VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatų, kadangi neturėjo administravimo įgaliojimų ir kartu pareigos deklaruoti privačius interesus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad buvęs LNOBT generalinis direktorius G. K. pagrįstai nevykdė kontrolės funkcijos LNOBT Personalo skyriaus vadovės atžvilgiu, nes šios darbuotojos ir nereikėjo kontroliuoti, kad VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotų privačius interesus, kadangi ji tokios pareigos neturėjo.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas todėl, kad LNOBT darbuotojai: generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir meno reikalams L. V., Renginių organizavimo skyriaus vadovas A. A., Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Z. L., Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovas V. V., Įrengimų tarnybos vadovas D. B., vyriausiasis administratorius ir Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovas A. K., Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė J. S., Personalo skyriaus vadovė I. N., Meninės pastatymų tarnybos vadovas V. V. ir vyriausioji buhalterė S. L., buvęs LNOBT Ūkio tarnybos vadovas A. K., nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų ir taip pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas.

Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. KS-68 „Dėl A. K.“ (e. b. l. 31–33) matyti, kad A. K. ėjo LNOBT Ūkio tarnybos vadovo pareigas ir organizavo bei vadovavo teatro pastato, vidaus patalpų, priskirto ploto apie pastatą valymui ir priežiūrai; organizavo teatro administracijos aprūpinimą kanceliarinėmis prekėmis ir vykdė kitas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-51 „Dėl D. B.“ (e. b. l. 34–36) matyti, kad D. B. eina LNOBT Įrengimų tarnybos vadovo pareigas ir vadovauja teatro mechanikos, energetikos ir elektronikos skyriams; kontroliuoja scenos įrengimų bei pastato inžinerinių sistemų remonto bei patikrinimų vykdymą ir kitas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-50 „Dėl V. V.“ (e. b. l. 37–39) matyti, kad V. V. eina LNOBT Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovo pareigas ir organizuoja bei vadovauja naujų pastatymo priemonių gamybai; organizuoja ir kontroliuoja einamojo repertuaro pastatymo priemonių remonto eigą bei vykdo kitas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo KS-49 „Dėl A. K.“ Nr. (e. b. l. 40–42) matyti, kad A. K. eina LNOBT Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovo pareigas ir organizuoja bei kontroliuoja bilietų kasų darbą, organizuoja ir kontroliuoja informacijos tarnybos darbą ir vykdo kitas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-48 „Dėl V. V.“ (e. b. l. 43–45) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Meninės pastatymų tarnybos vadovo pareigas, užsako naujų spektaklių dekoracijų, rekvizito, baldų, kostiumų ir avalynės gamybą ir kontroliuoja jų gamybos vykdymą; vadovauja naujų pastatymų konstrukcinių brėžinių ir techninės dokumentacijos sudarymui ir vykdo kitas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-47 „Dėl A. A.“ (e. b. l. 46–48) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareigas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šio skyriaus darbuotojų darbą; rengia paraiškas dėl spektaklių finansavimo ministerijai bei fondams; bendrauja su užsienio teatrais, komercinėmis koncertų agentūromis; sudaro bei derina spektaklių statymo sąmatas ir vykdo kitas priskirtas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo KS-46 „Dėl J. S.“ Nr. (e. b. l. 49–51) matyti, kad J. S. eina LNOBT Reklamos ir leidybos tarnybos vadovo pareigas, organizuoja teatro reklamos, informacijos ir leidybos darbus; koordinuoja ir derina su padaliniais informacijos pateikimą reklamai ir vykdo kitas priskirtas funkcijas. Dėl byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45 „Dėl I. N.“ (e. b. l. 52–54) ir LNOBT Personalo skyriaus vadovės I. N. pareigų teismas nepasisakys, nes, atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, kuri suformuota išnagrinėjus būtent minėtos LNOBT darbuotojos apeliacinį skundą, teismas daro išvadą, kad nėra tikslinga. Iš byloje esančio Komisijos Nr. KS-44 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl S. L.“ (e. b. l. 55–57) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus Vyriausiosios buhalterės pareigas ir užtikrina tvarkingą ir teisėtą LNOBT buhalterinės apskaitos vedimą; sudaro ketvirtinius ir metinius finansinių ataskaitų rinkinius; planuoja ir organizuoja šio skyriaus darbą bei vykdo kitas priskirtas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-43 „Dėl Z. L.“ (e. b. l. 58–60) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pareigas ir organizuoja šio skyriaus darbą; kontroliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų vykdymą iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo; kartu su viešųjų pirkimų komisija vykdo viešuosius pirkimus ir kitas priskirtas funkcijas. Iš byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-42 „Dėl L. V.“ (e. b. l. 61–63) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojos rinkodarai ir meno reikalams pareigas ir formuoja teatro rinkodaros strategiją, organizuoja žiūrovų plėtros projektus, rengia repertuarą, formuoja teatro rinkodaros strategiją, vadovauja teatro atlikėjų meistriškumo koeficientų komisijos darbui ir vykdo kitas priskirtas funkcijas.

Tai, kad minėti LNOBT darbuotojai yra tam tikrų struktūrinių padalinių vadovai, kad jų pareiginėse instrukcijose nurodyta, jog tie asmenys kažkam vadovauja, kažką organizuoja ar kontroliuoja, dar nereiškia, kad jie turi administravimo įgaliojimus VPIDVTĮ taikymo prasme. Kaip minėta, pagal LVAT praktiką, LNOBT veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato tik vieną organą, įgaliotą valdyti šią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą. Administravimo įgaliojimus turi biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį atliekantis asmuo. Įstaigos vadovo funkcijas atliko pareiškėjas G. K., kiti minėti LNOBT struktūrinių padalinių vadovai, teismo nuomone, neturi administravimo įgaliojimų, nes jie nevykdo įstaigos vadovo funkcijų ar jų dalies, todėl neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus. Teismo nuomone, aplinkybė, kad dalis LNOBT darbuotojų (A. K., V. V., V. V., J. S. ir L. V., Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nėra pateikę skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėtų Komisijos sprendimų) pripažino pažeidimą ir nepasinaudojo teisminės gynybos teise arba kad dalis jų (D. B., A. K., S. L. ir Z. L., Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neapskundė jiems nepalankių pirmosios instancijos teismo sprendimų išnagrinėtose administracinėse bylose (Nr. I-4224-790/2017, I-4226-790/2017, I-4235-244/2017, I-247-815/2018) pagal minėtų LNOBT darbuotojų skundus) nepasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, negali būti vertinama pareiškėjo G. K. nenaudai. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalis), o šis teismas, kaip minėta, išaiškino, kad administravimo įgaliojimus turi LNOBT darbuotojai, vykdantys įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį. Kadangi, teismo nuomone, minėti LNOBT struktūrinių padalinių vadovai neturėjo administravimo įgaliojimų, jie neturėjo ir pareigos deklaruoti privačius interesus, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas G. K. neturėjo pareigos kontroliuoti minėtus asmenis ir užtikrinti, kad jie vykdytų pareigas pagal VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir daro išvadą, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas G. K. turėjo vykdyti minėtų LNOBT struktūrinių padalinių vadovų atžvilgiu kontrolės funkciją ir užtikrinti, kad jie teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais deklaruotų privačius interesus, nes minėti LNOBT struktūrinių padalinių vadovai nėra priskirtini biudžetinėje įstaigoje dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas vien dėl šios priežasties (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo daugiau argumentų, kodėl, jo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, jie susiję su galimais skundžiamo Sprendimo priėmimo procedūriniais pažeidimais. Pažymėtina, kad tik esminis procedūrinis pažeidimas yra atskiras pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą ar jo dalį (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkintinas vien dėl anksčiau aptartos priežasties ir skundžiamas Sprendimas naikintinas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kitų pareiškėjo skundo argumentų ir galimų skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų teismas nenagrinės, nes tai niekaip nekeis šiame teismo sprendime konstatuotos išvados.

Pareiškėjas skunde prašo teismo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje esantis 2017 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l. 16) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą ir 0,29 Eur komisinį mokestį už pinigų pervedimą. Kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų byloje nėra pateikta. Taigi pareiškėjui iš atsakovės Komisijos priteistina 22,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundą bei komisinį mokestį už pinigų pervedimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KS-87 „Dėl G. K.“.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 22,79 Eur (dvidešimt du eurus ir 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                            Egidija Puzinskaitė

                            Rasa Ragulskytė-Markovienė

                            Margarita Stambrauskaitė