Civilinė byla Nr. 2-251-1198/2024

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01600-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.11.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5

    (S)

                VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 2 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,

sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, Kristinai Vaičiūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ atstovui – direktoriui Vydui Pakniui,

atsakovui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ukmergės šiluma“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. P. 788,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. nėra sumokėjęs ieškovei už tiektą šilumos energiją 788,41 Eur. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ jai pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pradėjo tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Su atsakovu sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui priklausantis butas yra prijungtas prie centrinio šildymo katilinės ir butui yra teikiama šiluma bei vonios kambario gyvatuko šildymas, todėl laikytina, kad sutartis su atsakovu yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (b. l. 1-4, 6).

3.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovui V. P. ne kartą buvo siūloma pasirašyti šilumos tiekimo-vartojimo sutartį, tačiau to padaryti nepavyksta, nes piktybiškai nėra sudaroma sutartis. Įstatymas numato, kad tokiu atveju, kai dėl šilumos pirkimo–pardavimo nėra sudaroma rašytinė sutartis, tuomet sutartis galioja konkliudentiniais pagrindais. Tokiu būdu yra įteisinami santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo. Buto atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nėra įvykęs. Butas šildomas, tiekiama paslauga. Jau penkis kartus išnagrinėtos analogiškos civilinės bylos, analogiški prašymai, atsikirtimai ir priekaištai, kurie neturi jokio pagrindo. Atsakovas, teikdamas įvairius nepagrįstus argumentus, piktybiškai vengia mokėti. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo pateikęs pranešimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad ,,atsijungti nuo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sistemos neketina“, nors tame pačiame laiške rašė, jog ,,neketina būti vartotoju“. Ieškovės atstovas, atsakydamas į atsakovo atsiliepimą išaiškino kokiu būdu teisiškai galima atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovas nėra atlikęs tų veiksmų, neatjungęs buto, nepateikęs jokių duomenų, todėl vartojimas vyksta. Atsakovui daug kartų buvo siūloma sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, siųsta elektroniniais laiškais, registruotais laiškais, taip pat teismo posėdžio metu buvo pateikti sutarties egzemplioriai, tačiau atsakovas sutarties nepasirašė. 

4.       Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 14). Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atmesti, eliminuoti savavaldžiavusius ieškovės poreikius civiliniame procese ir priteisti iš ieškovės valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-16).

5.       Atsiliepime nurodyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos laikantis standartinių sąlygų. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ 7 punktas (toliau – ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas) numato, kad sutartį parengia ir buitiniam šilumos vartotojui pateikia šilumos tiekėjas. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai), kartu atkreipiant dėmesį ir į galiojančią teisę, eliminuojančią konkliudentinius veiksmus šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme – Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią rašytinę standartinių sąlygų formą. Ieškovė tiekė šilumos energiją vartotojui prieš jo poreikius.

6.       Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai reglamentuota, jog ,,nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų“. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. CK reglamentuota, jog sutartis negali būti konkliudentinė, ji turi būti pasirašyta. Neįmanoma sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartims taikomos CK normos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Jeigu nėra poreikio, CK netaikomas. ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma, laikantis standartinių sąlygų. Tai reiškia, jog, kol nėra sudaryta sutartis, CK normos netaikomos. Neįmanoma sudaryti sutartį įsivaizduojamais konkliudentiniais veiksmais, nes reikia standartinių sąlygų, kad pradėtų galioti CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos. CK normos būtų taikomos tik tada, jeigu ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalis būtų pilnai įvykdyta. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 7 punktas nustato, kad sutartį parengia ir buitiniam šilumos vartotojui pateikia šilumos tiekėjas. ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato konkrečią formą, standartines sąlygas. Konkliudentiniais veiksmais šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti neįmanoma. Kadangi nėra sudaręs sutarties, prievolės atsijungti neturi. Tokiu atveju prievolė atjungti atsakovą persikelia ieškovei, tam, kad nebūtų nuostolių. Atsakovas sutarties nesudarė ir nesudarys, nes jo poreikius tenkina dujinis, elektrinis šildymas. Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad šiluma tiekiama pagal poreikį. Ieškovė tiekė šilumą prieš jo (atsakovo) poreikius, neturėdama leidimo tiekti šilumą jo vamzdžiais. Ieškovė tiekė šilumos energiją prieš atsakovo poreikius ir neteisėtai naudojosi atsakovui priklausančiais vamzdynais.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.  

7.       Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Dėl skolos priteisimo

8.       Ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 13 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6). Minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 6). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 13 d., ieškovė priskaičiavo 788,41 Eur atsakovo skolą (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas susidariusią skolą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl skolos (sumos) dydžio, tačiau atsakovas ginčija, be kita ko, Sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais faktą.

9.       Ieškovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis sutarties su ieškove nesudarė ir niekada nesudarys, nes jo poreikius tenkina dujinis arba elektrinis šildymas, o ieškovė tiekia šilumos energiją atsakovui per prievartą. 

10.       Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.

11.       ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Minėtos standartinės sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 ,,Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 19.1 punkte nustatyta, kad tarp šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju – sudaroma neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Taisyklių 26 punktą šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų (Taisyklių 27 punktas). 

13.       Tokiu atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

14.       Nagrinėjamu atveju laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko – atsakovo V. P. nuo ginčo buto įsigijimo dienos. Tokia sutartis galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Šalių susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą. Nors atsakovas rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove nesudarė, tačiau tai neteikia pagrindo atleisti jį nuo prievolės atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją ir tokios išvados niekaip nepaneigia atsakovo teismo posėdžio metu akcentuota aplinkybė, kad tarp bylos šalių nėra sudarytas Taisyklių 23 punkte minimas Šilumos perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo vietos ir tiekimo–vartojimo ribos nustatymo aktas (Taisyklių 3 priedas).

15.       Atsakovas nepateikė įrodymų ir neginčijo, kad jam buvo suteikta šilumos energija, už kurią ieškovė priskaičiavo skolą. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovui priklausančio buto atjungimą nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų teisės aktų nustatyta tvarka, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė raštu informavo atsakovą apie atsijungimo nuo centralizuoto šildymo tvarką (b. l. 26, 27).

16.       Iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, laikytina, jog tarp šalių yra susiklostę sutartiniai šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valią gauti ir tiekti energiją įgyvendinant konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

17.       Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą šilumos energiją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 788,41 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 13 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

18.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (788,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20.       Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 29 Eur žyminį mokestį.

21.       Byloje iš viso patirta 29,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 29,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 788,41 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 41 cento) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (788,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT64 7300 0100 0260 1705, akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,14 Eur (dvidešimt devynių eurų 14 centų) pašto išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos valstybei, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė