Civilinė byla Nr. e2-513-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00408-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13

                                                (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Akvesta“,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilmstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) 2025 m. kovo 25 d. pranešime nurodytą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Akvesta“, atsakovės 2025 m. kovo 26 d. sprendimą visa apimtimi neišviešinti ieškovei trečiojo asmens pateiktos informacijos apie UAB „Akvesta“ taikytas „apsivalymo“ priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti sutarties viešajame pirkime Nr. 920850 „Sporto paskirties inžinerinių statinių, Mindaugo g. 13a, Širvintose, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ (toliau – ir Pirkimas) (vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4237 straipsnio 2 dalies 2 punktu), o jei tokia sutartis būtų sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovei tęsiant Pirkimo procedūras ir sudarius viešojo pirkimo sutartį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, kadangi šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų praktiškai neįmanomas, o tiekėjai vienintelis teisių gynimo būdas liktų reikalauti žalos atlyginimo. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja realios galimybės atsakovei susidurti su dvigubo mokėjimo už darbus situacija, kai sumokama darbus atlikusiam tiekėjui bei atlyginamos negautos pajamos ieškovei.

4.       Aplinkybės, leidžiančios manyti, kad ginčijamos sutarties vykdymas yra ypatingai svarbus, o vykdymo stabdymas sukeltų didelę žalą, ieškovei nėra žinomos. Įvertinus ketinamų įsigyti darbų pobūdį ir specifiką, nėra prielaidų manyti, jog yra būtinas skubus sutarties vykdymas. Tai nėra pirmo būtinumo visuomenei itin reikšmingų darbų įsigijimas, kurio stabdymas sukeltų dideles neigiamas pasekmes. Todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas šiuo atveju taip pat yra proporcingas, nes užtikrina veiksmingą perkančiųjų organizacijų veiksmų ir sprendimų apskundimo mechanizmą ir jų taikymas nesuteiks nė vienai iš šalių didesnio pranašumo, nes sutarčių vykdymas nusikeltų tik neilgam laikotarpiui ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ar nuostolių.

5.       Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepdama į ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė jo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, o Pirkimo objektas yra itin svarbus Širvintų rajono savivaldybės vaikams, nes šiuo Pirkimu ketinama įrengti / pastatyti itin daug sportinės infrastruktūros vaikams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė praras net 916 824,87 Eur dydžio finansavimą, nes nespės įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties iki Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos sutartyje numatyto termino – 2026 m. birželio 30 d.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties Pirkime Nr. 920850 „Sporto paskirties inžinerinių statinių, Mindaugo g. 13a, Širvintose statybos darbai su darbo projekto parengimu“, o jei tokia sutartis būtų sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir pateiktus priedus, nusprendė, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai tikėtinai pagrįsti.

8.       Teismas nurodė, kad jei laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebūtų taikomos, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai ginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus (pvz., dėl žalos atlyginimo), o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau ir atlyginti žalą ieškovei. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet ieškovės ieškinį tenkinus, vėliau ieškovei taip pat gali būti sudėtinga įrodyti ir prisiteisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius.

9.       Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių manyti, jog Pirkimo procedūros turi būti baigtos skubos tvarka dėl įsigyjamų prekių ar paslaugų poreikio neatidėliotinumo (pvz., mokymo ar ugdymo proceso sustojimo), dėl to galinčia atsirasti žala visuomenei ir socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Teismas pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymas numato ypatingai trumpus terminus viešųjų pirkimų byloms nagrinėti, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai bet kuriuo atveju negalėtų trukti neproporcingai ilgai. Be to, viešasis interesas, reikalauja užtikrinti viešųjų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą, nebent egzistuojančios konkrečios faktinės bylos aplinkybės reikalauja prioritetiškai ginti kitas vertybes, kurių neapgynus atsirastų reali žala.

10.       Perkančioji organizacija, nurodydama galutinę 2026 m. birželio 30 d. datą projekto „Visos dienos mokyklos infrastruktūros sukūrimas Širvintų pradinėje mokykloje“ įgyvendinimo veikloms, teismo įsitikinimu, niekaip nepagrindė, kad nėra galimybės pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpio. Tokią galimybę aiškiai numato projektui taikytinos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių IV skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ antrojo skirsnio „Projekto sutarties keitimas ir nutraukimas“ nuostatos. Be to, 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. TS-9 patvirtintame 2022-2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano priede taip pat pažymėta, kad projekto „Visos dienos mokyklos infrastruktūros sukūrimui Širvintų pradinėje mokykloje“ įgyvendinimo pabaigos terminas numatytas 2026 m. III ketvirtis.

11.       Teismas konstatavo, kad nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Teismo vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai proporcingas bei atitiktų ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

12.       Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Vilmstata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Greitas ir operatyvus projekto įgyvendinimas yra svarbus Širvintų rajono savivaldybės vaikams, o kartu ir visai visuomenei. Tai kur kas svarbiau už komercinį ieškovės siekį uždirbti pelną. Šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas būtent visuomenės (Širvintų rajono savivaldybės vaikų) interesas, bet ne išimtinai komercinis ieškovės interesas uždirbti pelną, kuris dar gi yra ir visiškai nepagrįstas.

12.2.                      Byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones (sustabdžius Pirkimo procedūrų vykdymą), atsakovė nespės įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties iki ES paramos sutartyje numatyto termino – 2026 m. birželio 30 d. Teismo minimas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių skirsnis tiesiogiai nenumato galimybės pratęsti ES paramos sutarčių terminus. Teismo akcentuotos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos yra bendro pobūdžio, o šių taisyklių nuostatos, susijusios su projektų sutarčių keitimu, nėra besąlyginės. Akcentuotina, kad ir pati ES paramos sutartis tiesiogiai nenumato galimybės pratęsti jos terminą.

12.3.                      Tenkinus atskirąjį skundą (panaikinus laikinąsias apsaugos priemones), didžioji dalis viešojo pirkimo sutarties darbų būtų vykdoma per mokinių atostogas (dar šią vasarą) ir nauja sporto infrastruktūra mokiniai galėtų naudotis jau kitais mokslo metais. Akivaizdu, kad greitesnis darbų pradėjimas būtų kur kas naudingesnis ir Širvintų pradinės mokyklos mokiniams.

12.4.                      Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, t. y. bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros vyktų toliau ir viešojo pirkimo sutartis būtų vykdoma, jokia grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui neegzistuotų. Ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi, ieškovė gautų tą pačią finansinę naudą tiek įvykdžiusi viešojo pirkimo sutartį, tiek ir prisiteisusi negautą grynąjį pelną, jeigu įrodytų visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Jokie sunkumai ieškovei tokioje byloje nekiltų, jei ji iš tiesų patirtų žalą.

12.5.                      Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, grindžiamas, iš esmės, tais pačiais motyvais, kuriais ir buvo grindžiamos ieškovės pretenzijos. Šias pretenzijas teisėtai ir pagrįstai atsakovė jau netenkino / atsisakė nagrinėti ir nurodė išsamius tokių pozicijų argumentus. Ieškinio argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, su ieškiniu nėra pateikiama įrodymų, patvirtinančių jo pagrįstumą.

13.       Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vilmstata“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos egzistavimą. Atsakovės atskirajame skunde pateiktos subjektyvios interpretacijos nesudaro pagrindo spręsti priešingai ir yra atmestinos.

13.2.                      Tiekėja pirmiausia siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne prisiteisti nuostolius. Realus sutarties vykdymas turi esminių privalumų, palyginus su nuostolių atlyginimu. Neabejotina, kad šiuo atveju netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja realios galimybės atsakovei susidurti su dvigubo mokėjimo už darbus situacija, kai sumokama darbus atlikusiam tiekėjui bei atlyginamos negautos pajamos ieškovei. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje akcentuojamas siekis to išvengti, papildomai patvirtina būtinybę taikyti tiekėjos prašomą priemonę.

13.3.                      Perkančioji organizacija tinkamai nepagrindė realios grėsmės jos akcentuojamam viešajam interesui įsigyti Pirkimo objektą. Pati perkančioji organizacija skunde nurodo, kad bylai pasibaigus, projektas galėtų būti užbaigtas 2026 m. rugpjūčio mėn., t. y. nesibaigus tiekėjos nurodytam galimo minimalaus pratęsimo terminui. Vien tai iš esmės paneigia galimybę atsirasti nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net neįvertinus aplinkybės, jog atsakovė pateikia pesimistinį darbų vykdymo ir bylos nagrinėjimo variantą.

13.4.                      Perkančioji organizacija uždelsė su Pirkimo procedūrų vykdymu. Projekto sutarties 6 punkte „Projekto įgyvendinimo detalizacija“ nurodyta, kad projekto veiklų vykdymo pradžia – 2023 m. gruodžio 20 d., tačiau iš į bylą pateikto skelbimo apie Pirkimą matyti, jog pirminis skelbimas buvo pateiktas tik 2025 m. sausio 27 d. Taigi Pirkimo procedūrų išsitęsimas laiko atžvilgiu dar iki ginčo kilimo ir bylos inicijavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo pakankamai didelis ir proporcingai mažinantis bendrą projekto veikloms įgyvendinti skirtą laiką.

13.5.                      Perkančioji organizacija manipuliuoja maksimalios nuostolių sumos dydžiu. Kaip aiškiai matyti iš pačios atsakovės pateiktos ES paramos sutarties 7 punkto lentelės, šiuo atveju ES lėšos sudaro tik dalį bendros projekto vertės – 491 449,66 Eur. Taigi net ir netekus ES paramos lėšų, realūs galimi maksimalūs nuostoliai sudarytų 491 449,66 Eur (ES paramos lėšos, kurios galėtų būti sumažinamos arba grąžinamos visa apimtimi), o ne skunde nurodyti 916 824,87 Eur, kuriuos taip pat sudaro bendrojo finansavimo ir savivaldybės biudžeto lėšos.

14.       Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje UAB „Akvesta“ prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Širvintų rajono savivaldybės projekto įgyvendinimą kyla grėsmė, kad nukentės dalies visuomenės (mokinių bei mokykloje dirbančių asmenų) interesai, kartu bus pažeistas ir viešasis interesas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtintą garantiją į žmonių sveikatą.

14.2.                      Atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus priversta pažeisti ES paramos sutarties nuostatas. Dėl to ES paramos sutartis bus nutraukta ir prarastas 916 824,87 Eur dydžio ES finansavimas.

14.3.                      Ieškovės nemotyvuotas ir deklaratyvus teiginys, kad jai žalos atlyginimo priemonė yra nepriimtina, nes ji nori gauti Pirkimo sutarties pelną, bet ne nuostolių atlyginimą, laikytinas deklaratyviu ir nepaneigiančiu galimybės taikyti žalos atlyginimo institutą, kuris užtikrintų ieškovei (jeigu ji įrodytų visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas) tokią pat pinigų sumą, kurią ji gautų įvykdžiusi Pirkimo sutartį.

14.4.                      Teismų praktikoje preziumuojama, kad valstybė negali būti nemoki. Dėl to nei didelė pareikšto reikalavimo suma, nei atsakovės veiklos pelningumas (nuostolingumas) negali būti vertinami kaip keliantys grėsmę sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymui. Todėl teismo paminėta „dvigubo apmokestinimo rizika“ nelaikytina veiksniu užkertančiu galimybę įvykdyti ieškovei palankų sprendimą, jeigu toks būtų priimtas.

14.5.                      Ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra ne būtinybė, o papildoma ieškovės, kuri gina išimtinai tik savo privatų interesą, teisių gynimo priemonė. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos Pirkimo procedūros, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka ne tik ekonomiškumo bei racionalumo principų, bet ir pažeidžia viešąjį interesą.

14.6.                      Kadangi teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą taikyti nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą, atitinkamai, yra neužtikrinama ieškovės ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Ši pusiausvyra gali būti užtikrinta tik panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. birželio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, iš esmės pakartodama atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atmetė. Ši aplinkybė, atsakovės vertinimu, akivaizdžiai pagrindžia, kad UAB „Vilmstata“ ieškinys nebegali būti laikomas prima facie pagrįstu bei paneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje UAB „Akvesta“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. birželio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, iš esmės pakartodama atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atmetė. Ši aplinkybė, trečiojo asmens įsitikinimu, įrodo, kad ieškovės ieškinys niekada nebuvo prima facie pagrįstu, o priėmus sprendimą tai tapo akivaizdu, be to, tapo akivaizdu, jog šiuo atveju nėra grėsmės ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 

20.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

21.       CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalis).

22.       Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 51 punktas).

23.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

24.       Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

25.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, priėjo prie išvadų, kad (1) ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, (2) atsižvelgiant į Pirkimu įsigyjamų darbų vykdymo trukmę (6 mėn. su galimybe terminą pratęsti 1 mėn. laikotarpiui), galimai teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, (3) šiuo atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, (4) viešojo pirkimo procedūros sustabdymas, o sutarčiai esant sudarytai, pastarosios vykdymo sustabdymas, yra visiškai proporcingas ir atitinka ekonomiškumo bei efektyvumo kriterijus.

26.       Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Atsakovės įsitikinimu, teismas visiškai nepagrįstai pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu. Nuoseklioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024; kt.).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatyme keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti.

28.       Pirmiau pateiktos išvados nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškinys yra grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamos ieškovės pretenzijos. Pagal CPK 4233 straipsnio 3 dalies nuostatą, ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, skunde nurodoma aplinkybė dėl perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje ir teismui pateiktame ieškinyje išdėstytų aplinkybių sutapimo nėra ir negali būti pagrindu ieškinį vertinti kaip nepagrįstą.

29.       Kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nelemia ir atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, priėmimo. Ši aplinkybė savaime nėra pagrindas ieškinį pripažinti preliminariai nepagrįstu ar pripažinti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Visų pirma, pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Antra, ieškovei nepalankus teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje savaime nepagrindžia ieškinio nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-738-790/2023 17 punktas; 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-591-516/2024 18 punktas).

30.       Pirkimu atsakovė siekia įsigyti sportinės infrastruktūros sukūrimo darbus Širvintų pradinėje mokykloje. Pagal į bylą pateiktus duomenis (Darbų pirkimo sutarties projekto 4.2 punktą) siekiamų įsigyti darbų trukmė – 6 mėn. su galimybe terminą pratęsti 1 mėn. laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip patvirtinantį grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia, jog, panaikinus atsakovės sprendimą, iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas viešojo pirkimo laimėtojas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija viešajame pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Nekyla abejonių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiaisiais asmenimis bei pradėjus ją vykdyti, t. y. nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, o galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu vis tik patenkinus ieškinio reikalavimus, didelė viešuoju pirkimu įsigytų darbų dalis būtų įvykdyta. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

31.       Nesutikdama su teismo pozicija dėl grėsmės būsimo (galbūt ieškovei palankaus) teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, apeliantė teigia, kad ieškovė gautų tą pačią finansinę naudą tiek įvykdžiusi viešojo pirkimo sutartį, tiek ir prisiteisusi negautą grynąjį pelną, jei įrodytų visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Vien tai, kad, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo iš apeliantės, savaime neįrodo, jog neegzistuoja grėsmė būsimo (galbūt ieškovei palankaus) teismo sprendimo įvykdymui.

32.       Priešingai nei įrodinėja atsakovė, teismų praktikoje kaip tik skatinama vengti tokios situacijos, kuri lemtų tiek kainos pagal viešojo pirkimo sutartį sumokėjimą, tiek negautų pajamų atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai). Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties 16 punktas).

33.       Pasak atsakovės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų bei pažeidžia viešąjį interesą. Šiuos savo teiginius atsakovė grindžia Pirkimo objekto Širvintų rajono savivaldybės vaikams svarba bei kylančia grėsme netekti 916 824,87 Eur dydžio ES finansavimo. Šios nutarties 24 punkte nurodyti esminiai viešojo intereso aspektai, kuriuos svarbu įvertinti viešųjų pirkimų bylose. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų tam, kad prioritetas būtų suteiktas skubiam viešojo pirkimo objekto įsigijimui.

34.       Šioje nutartyje minėta, kad ginčo viešuoju pirkimu atsakovė siekia įsigyti sportinės infrastruktūros sukūrimo darbus Širvintų pradinėje mokykloje. Nors perkami darbai yra svarbūs vaikų fiziniam aktyvumui bei jo skatinimui, tačiau byloje nėra duomenų dėl siekiamų įsigyti darbų neatidėliotino poreikio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties ir nepradėjus vykdyti darbų, būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.

35.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad, Pirkimo objekto įsigijimą atidėjus, ji praras ES finansavimą, savaime neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Pirkimo objekto finansavimo šaltinį, prieš pradėdama viešojo pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui viešojo pirkimo procedūros gali užsitęsti. Kita vertus, atsakovė neįrodė, kad neįsigijusi Pirkimo objekto suplanuotu terminu, ji neabejotinai prarastų galimybę viešojo pirkimo objekto įsigijimą finansuoti ES lėšomis.

33.1                      Pirma, bylos duomenimis, 2025 m. vasario 12 d. atsakovė ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) sudarė projekto „Visos dienos mokyklos infrastruktūros sukūrimas Širvintų pradinėje mokykloje“ sutartį Nr. 20-001-P-0001 (toliau – Projekto sutartis). Pagal ES paramos sutartį CPVA įsipareigojo suteikti 916 824,87 Eur paramą, siekiant plėtoti įvairialypį švietimą teikiant visos dienos mokyklos paslaugas Širvintų rajono savivaldybėje. Tačiau susipažinus su Projekto sutartimi matyti, kad iš projektui skiriamų finansuoti lėšų ES fondų lėšos sudaro tik 491 449,66 Eur, o tai paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes dėl 916 824,87 Eur finansavimo praradimo. Taigi, neužbaigus Pirkimo procedūrų tik ši suma galbūt galėtų būti prarasta.

33.2                      Antra, nors Projekto sutartis numato, kad projektas turi būti užbaigtas iki 2026 m. birželio 30 d., tačiau Projekto sutarties 1.2 papunktyje numatyta, jog projektas įgyvendinamas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Taisyklių IV skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ antrojo skirsnio „Projekto sutarties keitimas ir nutraukimas“ 120 punktas numato, jog projekto sutartis gali būti keičiama ir nutraukiama nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki visų projekto sutartį pasirašiusių šalių įsipareigojimų pagal projekto sutartį įvykdymo dienos, t. y. projekto įgyvendinimo laikotarpiu, poprojektiniu laikotarpiu.

33.3                      Trečia, 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. TS-9 patvirtintame 2022-2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano priede taip pat pažymėta, kad projekto „Visos dienos mokyklos infrastruktūros sukūrimui Širvintų pradinėje mokykloje“ įgyvendinimo pabaigos terminas – 2026 m. III ketvirtis.

36.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad norminis reglamentavimas nustato atsakovei galimybes prasitęsti esamu momentu nustatytus terminus. Be to, bylos išnagrinėjimas, įvertinus įstatyme numatytus viešųjų pirkimų byloms taikomus sutrumpintus terminus, aplinkybę, kad bylos šalių ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas 2025 m. gegužės 28 d. priimtu sprendimu, nėra pagrindo teigti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Vien atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokių teiginių nepagrindus, pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 1-3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

38.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Atskirąjį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                Aldona Tilindienė