Civilinė byla Nr. e2S-1062-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04101-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9042-528/2021 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, tretiesiems asmenims notarei D. J., M. Č. dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, netesybų sumažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Č. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ vienašališką 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančiais 2013 m. lapkričio 5 d. notarės D. J. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d., o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas tokiomis dalimis ir terminais – po 483,95 Eur įmoką plius mokėtina palūkanų suma kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2055 m. gruodžio 1 d., įmoką sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną; 4) pakeisti 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d., o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas tokiomis dalimis ir terminais – po 22,45 Eur įmoką plius mokėtina palūkanų suma kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2055 m. gruodžio 1 d., įmoką sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną; 5) sumažinti atsakovės priskaičiuotas palūkanas pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 26 752,26 Eur iki 13 376,13 Eur; 6) sumažinti atsakovės priskaičiuotas palūkanas 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 16 170,75 Eur iki 8 085,37 Eur.

2.       Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš hipoteka įkeisto turto.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolės A. A. pradėtą priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) šioje civilinėje byloje.

4.       Teismas nustatęs, kad antstolė A. A. priverstinio vykdymo veiksmus atlieka Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomųjų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurių teisėtumą ieškovė kvestionuoja užvestoje civilinėje byloje, konstatavo, jog yra pagrindas šiuo atveju taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovė UAB „B2Kapital“, atstovaujama teisininko E. B., atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9042-528/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. šiuo atveju nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo kredito sutartis pripažinti neteisėtai nutrauktomis. Kaip ir nėra pagrindo pakeisti sutartis, kurios buvo nutrauktos daugiau kaip prieš septynerius metus. Tuo tarpu reikalavimas dėl palūkanų sumažinimo taip pat nepagrįstas, kadangi abi kredito sutartys užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kas taip pat užkerta kelią laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Juolab, kad šiuo atveju ieškovė turi prievolę, kurios neginčija, o atsakovė – reikalavimo teisę į minėtą prievolę. Apeliantė pabrėžė, kad antstolės A. A. duomenimis, vien skolos likutis (neskaičiuojant palūkanų) vykdomosiose bylose šiuo metu sudaro 9 316,74 Eur (vykd. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 200 839,62 Eur (vykd. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu įkeisto nekilnojamojo turto vertė 2021 m. kovo 5 d. –145 000,00 Eur. Tokiu atveju realizavus įkeistą turtą kreditorei UAB „B2Kapital“ būtų padengta tik dalis skolos, nekalbant apie palūkanų dengimą.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. Č., atstovaujama advokatės A. G., apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9042-528/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškinys tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškinio reikalavimai pagrįsti prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais – sutartimis, sprendimais, banko sąskaitų išrašais, šalių susirašinėjimo dokumentais ir kt. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio tenkinimo ir/ ar netenkinimo galimybės yra įrodinėjimo objektas byloje. Nei vienas atskirojo skundo argumentas neleidžia spręsti, jog kuris nors iš ieškinio reikalavimų negali būti tenkinamas. Faktai, ar teisėtai nutrauktos kredito sutartys, ar yra pagrindas keisti sutarčių sąlygas, sumažinti netesybas, galės būti nustatyti tik po pilno įrodymų ištyrimo byloje. Tuo tarpu spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti;

2.2.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Priverstinis išieškojimas sukuria neatitaisomas pasekmes skolininkui. Tuo atveju, jeigu ieškinys ar dalis ieškinio reikalavimų bus patenkinta, ieškojimas taps negalimu, o tuo atveju, jeigu jis jau būtų atliktas, skolininkui kiltų neatitaisomos pasekmės, turtas būtų nepagrįstai prarastas. Taigi esant ginčui dėl priverstinio išieškojimo, jis turi būti sustabdytas iki ginčo išsprendimo momento, taip išvengiant didelių nuostolių ateityje. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina šios aplinkybės - išieškoma suma yra didelė; atsakovė elgėsi nesąžiningai – sudarydama susitarimą dėl skolos dengimo įsipareigojo po jos įvykdymo susitarti su skolininke dėl naujo skolos grąžinimo grafiko, tačiau tą daryti vėliau atsisakė, turto pardavimas iš varžytinių sukels ypatingai didelius nuostolius ir neatitaisomą žalą skolininkei, kadangi ji praras savo vienintelį gyvenamą būstą;

2.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, t. y. priemonės neriboja atsakovės teisių daugiau, nei tai būtina jų tikslams pasiekti. Atsakovės teises užtikrina tai, jog turtas yra įkeistas jos naudai, skolos grąžinimas yra užtikrintas patikimai, todėl jos interesai nenukentės.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas būtinumą šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškovė byloje ginčija vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas. Apeliantė nesutinka su tokiais teismo argumentais, pabrėždama, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir nepasisakė atskirai dėl kiekvienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimo, tačiau tai nesutrukdė priimti iš esmės teisingą sprendimą – sustabdyti priverstinio vykdymo procesus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

10.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu (i) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir (ii) nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

11.       Byloje pirmiausia keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

12.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės vienašališką kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, taip pat pripažinti negaliojančiais notarės išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo, pakeisti kredito sutarčių sąlygas ir sumažinti atsakovės priskaičiuotas palūkanas. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo pilna apimtimi bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakoma.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo

14.       CPK neįtvirtinti jokie pavyzdiniai kriterijai, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir nusprendus, ar jos yra pakankamos išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė A. A. atlieka priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2013 m. lapkričio 5 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl išieškojimo pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2007 m. spalio 17 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl išieškojimo pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2007 m. balandžio 3 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro; Nr. (duomenys neskelbtini); vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė J. Č., be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiais minėtus notarės D. J. 2013 m. lapkričio 5 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo.

16.       Sprendžiant ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir jų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra tikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Tačiau šiuo atveju tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, toks sprendimas sukeltų teisines pasekmes – galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiuose priverstinio vykdymo procesuose. Todėl nagrinėjamu atveju siekiant realiai apginti bylą laimėjusios šalies teises ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdė išieškojimo procesus (veiksmus) vykdomosiose bylose, pradėtose ginčijamų vykdomųjų įrašų pagrindu. Tuo atveju, jei teismas nesustabdytų išieškojimo veiksmų iš ieškovės turto, gali susiklostyti situacija, kai ieškovė nebeturėtų galimybės įgyvendinti jai galimai palankaus procesinio sprendimo, kadangi vykdomieji įrašai būtų įgyvendinti priverstinai išieškant iš įkeisto ieškovės turto. Ir, nors išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra varžanti apeliantės reikalavimų įgyvendinimą priverstine tvarka, tačiau, nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų, ieškinio patenkinimo atveju gali susidaryti situacija, kai ieškovės turtas bus realizuotas, ir tai neabejotinai sukels didelę žalą skolininkei, kadangi ji praras savo vienintelį gyvenamą būstą.

17.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė iš esmės teisingai, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas