LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Kazachstano Respublikos bendrovės „Altai Polimetalyi“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo (angl. International Financial and Industrial Arbitration) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 23/01, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ESTMA Klaipėda“,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja Kazachstano Respublikos bendrovė „Altai Polimetalyi“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo (toliau – ir Arbitražo teismas) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 23/01, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ESTMA Klaipėda“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo, bendrovė) priteisti 137 552,34 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV doleriai), 66 847,61 JAV dolerių delspinigiai, 13 360,18 JAV dolerių žalos atlyginimas ir arbitražo proceso išlaidos.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. ji ir UAB „ESTMA Klaipėda“ sudarė prekybos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo nupirkti, o suinteresuotas asmuo parduoti gręžimo įrankius, greitai susidėvinčias atsargines dalis trupinimo įrangai, atsargines dalis statybinei technikai, naują ir naudotą trupinimo bei statybinę įrangą. Sutarties 4.1 papunktis numatė, kad prekių pristatymo terminas yra 180 dienų nuo apmokėjimo už prekes dienos. Pareiškėjos teigimu, nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėja į suinteresuoto asmens atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko keturis mokėjimus, iš viso pervedė 270 232 JAV dolerių. Suinteresuotas asmuo turėjo iki 2020 m. gegužės 6 d. pristatyti prekes, tačiau nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. pristatė prekių už 132 679,66 JAV dolerius, taigi, nepristatytų prekių vertė – 137 552,34 JAV doleriai. Kadangi sutarties 8.2, 8.3 papunkčiai numatė arbitražinę išlygą, pareiškėja kreipėsi į Arbitražo teismą dėl skolos už nepristatytas prekes priteisimo. Suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 14 d. įgaliojimu suteikė teisę (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P. (I. P.) atstovauti suinteresuotam asmeniui arbitražo procese. Anot pareiškėjos, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimas yra galiojantis, galutinis ir vykdytinas.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „ESTMA Klaipėda“ atsiliepime prašo atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                        Suinteresuoto asmens veikla yra logistikos paslaugų teikimas. Bendrovė siekė pradėti veiklą bei įsitvirtinti Kazachstano Respublikos rinkoje. Pareiškėja per tarpininkus pasiūlė suinteresuotam asmeniui sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėja Kinijos bendrove LITECH INDUSTRY CO. LTD (toliau – ir tiekėja). Pareiškėja negalėjo tiesiogiai pirkti įrangos iš tiekėjos, nes turėjo ilgamečius komercinius santykius su tiekėja, bet negalėjo užsitikrinti įrangos tiekimo, kadangi buvo skolinga tiekėjai ir tarp šių subjektų buvo kilę ginčai. Siekdama įvykdyti sutartį su pareiškėja, bendrovė 2019 m. liepos 9 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir su pareiškėja, sudarė sutartį Nr. APM-2019. Sutampa ne tik abiejų sutarčių datos, bet ir numeracijos struktūra, nes šias sutartis rengė pareiškėja arba jos tarpininkai.

3.2.                        Pirkimo–pardavimo sutarties tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vykdymas buvo susietas su papildomomis sąlygomis – visus sutarties klausimus turėjo spręsti pareiškėjos nurodyti tarpininkai – I. P. ir A. K. (A. K.), kuriems turėjo būti mokamas komisinis atlygis. Su tarpininkais turėjo būti atsiskaityta pagal išrašytas sąskaitas iš tų lėšų, kurias pareiškėja sumokės suinteresuotam asmeniui. Bendrovė atliko mokėjimus tarpininkams. Tokiu būdu, dalis lėšų, kurios Arbitražo teismo sprendimu buvo priteistos iš suinteresuoto asmens, pervestos tarpininkams. Suinteresuoto asmens atstovai niekada neturėjo tiesioginio kontakto nei su pareiškėja, nei su tiekėja. Visus sutarčių vykdymo ir komunikavimo veiksmus atlikdavo tarpininkai, su kuriais bendrovė ir komunikavo. Įrangą pareiškėjai patiekė tiekėja, tai patvirtina ir krovinio važtaraštis, iš kurio matyti, kad įranga buvo tiekiama iš Kinijos į Kazachstano Respubliką tiesiogiai, taigi, bendrovė tiekimo grandinėje nedalyvavo. Sutarčių vykdymo metu buvo atliktos piniginės operacijos – gavusi lėšas iš pareiškėjos, bendrovė vykdė atsiskaitymus ir su tiekėja, ir su tarpininkais.

3.3.                        Arbitražo teismas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėja pretenziją dėl pinigų grąžinimo bendrovei pateikė tik 2022 m. lapkričio 23 d., tai iš esmės nulėmė delspinigių dydį, kurie galėjo būti skaičiuojami tik nuo reikalavimo grąžinti pinigus pateikimo dienos. Arbitražo teismo sprendimas prieštaringas ir su klaidomis, nes vienur nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2020 m. gegužės 6 d., o kitur, jog nuo 2019 m. lapkričio 7 d. Suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėja dalies pristatytos įrangos nepriėmė ir grąžino tiekėjai, tai iš esmės keičia Arbitražo teismo išnagrinėto ginčo pobūdį, nes turėjo būti aiškinamasi, ar pareiškėja pagrįstai nepriėmė jai pristatytos įrangos ir kitos svarbios aplinkybės. Pareikšdama reikalavimą Arbitražo teisme, pareiškėja elgėsi nesąžiningai, nes ginčą su įrangos tiekėja bandė išspręsti sąžiningo suinteresuoto asmens sąskaita.

3.4.                        Bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą. Bendrovė negavo nė vieno Arbitražo teismo pranešimo, kuriuos į bylą pateikė pareiškėja. Pranešimuose dėl jų prastos kokybės ir mažo šrifto neįmanoma įžiūrėti, kokiu adresu buvo siunčiami pranešimai. Tačiau oficialiuose pareiškimo priedų vertimuose nurodytas elektroninio pašto adresas yra neteisingas: vietoje (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini). Bendrovei nebuvo tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą, procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Arbitražo teismo sprendimas bendrovei įteiktas praėjus daugiau nei metams po jo priėmimo. Arbitražo teismo sprendimo turinys kelia abejones, t. y. nėra aišku, ar 2023 m. balandžio 25 d. baigiamasis posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, apskritai įvyko. Nors Arbitražo teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo nėra tinkamai atstovaujamas, tačiau jo apie tai neinformavo ir išnagrinėjo bylą šaliai nedalyvaujant, taip šiurkščiai pažeidė bendrovės procesines teises.

3.5.                        Pirkimo–pardavimo sutartyje, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, bendrovės elektroninio pašto adresas nebuvo nurodytas kaip pranešimų įteikimo būdas. Tai reiškia, kad bendrovė nebuvo išreiškusi sutikimo gauti ir priimti informaciją iš pareiškėjos tokiu būdu. Iš sprendimo turinio galima suprasti, kad bendrovės elektroninio pašto adresą, į kurį Arbitražo teismas siuntė informaciją, nurodė pareiškėja. Arbitražo teismo pirmininkas nepagrįstai nusprendė informuoti bendrovę apie proceso pradėjimą elektroniniu laišku. Byla buvo nagrinėjama vadovaujantis Arbitražo reglamentu, kuris skelbiamas viešai rusų kalba. Šio Arbitražo reglamento 1.4.5.1 papunktis numato, kad šalys ir kiti arbitražinio nagrinėjimo dalyviai privalo pranešti arbitražui duomenis apie savo teisinius ir faktinius adresus, mobiliojo ryšio numerius, elektroninio pašto adresus, o taip pat laiku informuoti arbitražą apie jų pasikeitimus. 4.1.5.3 papunktis numato, kad procesiniai dokumentai siunčiami registruotąja pašto siunta, faksimiliniu ryšiu, elektroniniu paštu arba bet kuria kita ryšio priemone, kuri leidžia atlikti pranešimo arba dokumento išsiuntimo registraciją; esant būtinybei, įteikimas gali būti įgyvendintas per kurjerį arba greituoju paštu. Taigi, šalys įpareigotos pateikti Arbitražo teismui kontaktinius duomenis ir tik tokiais duomenimis šaliai siunčiamas pranešimas galėtų būti laikomas tinkamu įteikimu. Bendrovei buvo išsiųsti 4 pranešimai, kurie galimai buvo siunčiami nurodytu būdu šiomis datomis: 2023 m. sausio 13 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 15 d. Nors paskutinis pranešimas siųstas 2023 m. kovo 15 d., po šio pranešimo turėjo vykti dar bent 3 posėdžiai (2023 m. balandžio 6, 18 ir 25 d.). Taigi, apie vėlesnius posėdžius bendrovė nebuvo informuojama. Iš viso byloje buvo paskirti ir turėjo vykti 6 posėdžiai. Dalis posėdžių buvo organizuoti nuotoliniu būdu per „WhatsApp“ vaizdo konferencijų sistemą, kita dalis fiziškai, Arbitražo teismo patalpose. Sprendime pateikta informacija, kad 2023 m balandžio 25 d. pareiškėja patikslino ieškinio reikalavimus (padidino reikalavimo sumą). Vien dėl ieškinio dalyko pakeitimo byla negalėjo būti išnagrinėta, nes bendrovė turėjo teisę atsikirsti į patikslintus ieškinio reikalavimus.

3.6.                        Suinteresuotas asmuo nežinojo apie arbitražo procesą ir jo eigą, o tai yra 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 metų Niujorko konvencija) V straipsnio 1 dalies b punkte numatytos kitos priežastys, dėl kurių atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą. Peržiūrėjus bendrovės elektroninio pašto dėžutę, Arbitražo teismo siųsti pranešimai nebuvo rasti. Bendrovė neturi galimybės pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kadangi objektyviai nėra įmanoma įrodyti neegzistuojančio fakto. Apie arbitražo procesą bendrovė sužinojo tik 2024 m. gruodžio 18 d., kai gavo sprendimą.

3.7.                        Informacija apie ginčo situaciją ir arbitražo proceso eigą buvo gauta iš tarpininkų (I. P. ir A. K.). 2022 metų antroje pusėje bendrovės vadovui paskambino I. P. ir pasakė, kad mirė ankstesnis pareiškėjos vadovas, o nauja vadovybė iš Turkijos tikrina visus skolininkus. I. P. taip pat paaiškino, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, nes tiekėja atsisakė tiekti įrangą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja nepadengė įsiskolinimų. 2023 m. sausio 17 d. tarpininkas A. K. elektroniniame laiške bendrovės atstovui atsiprašė dėl susidariusios situacijos ir nurodė, kad reikia išduoti įgaliojimą I. P., su galimybe pasamdyti advokatą. Jokių kitų aplinkybių, dėl ko reikalingas įgaliojimas, nenurodė. Iš I. P. per „Viber“ ar „Whatsapp“ programėlę bendrovė gavo tekstą rusų kalba, kurį turėjo perkelti ant firminio blanko, pasirašyti ir išsiųsti atgal, tai ir buvo padaryta. Tuo metu dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų, rusiškos elektroninio pašto dėžutės dažnai strigdavo, todėl ne visi elektroniniai laiškai būdavo gaunami, kai kurie būdavo gaunami praėjus kuriam laikui. Todėl buvo bendraujama per mobiliąsias programėles. Likus dviem dienoms iki Arbitražo teismo sprendimo priėmimo, 2023 m. balandžio 23 d. bendrovės atstovui paskambino iki tol nežinoma moteris iš Kazachstano Respublikos ir pasakė, kad pareiškėja turi pretenzijų dėl neįvykdytos sutarties bei pasiūlė spręsti klausimą ieškant susitarimo, tačiau apie arbitražo procesą pokalbio metu nebuvo užsiminta. Po Arbitražo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. gegužės 10 d., bendrovės atstovas sulaukė analogiško skambučio ir iš karto kreipėsi į tarpininkus. Aptariamos komunikacijos turinys patvirtina, kad bendrovė nebuvo informuota nei apie arbitražo procesą, nei apie priimtą sprendimą.

3.8.                        Tik 2024 m. gruodžio 18 d. bendrovė registruotąja pašto siunta gavo Arbitražo teismo sprendimą, t. y. pirmą kartą apie jį sužinojo praėjus pusantrų metų nuo priėmimo. Ant išsaugoto voko nėra nurodyta data, todėl bendrovė neturi galimybės pateikti kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kada sprendimas buvo įteiktas. Tačiau pridėtas susirašinėjimas aiškiai patvirtina, kad būtent tą dieną, kai gavo Arbitražo teismo sprendimą, bendrovės atstovas jį persiuntė tarpininkams.

3.9.                        Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotam asmeniui buvo pranešta apie arbitro paskyrimą, o arbitražo sudėties teisėtumas kelia abejonių, nes arbitro kandidatūros derinimo procedūra neįvyko dėl bendrovės neinformavimo. Arbitražo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad 2023 m. sausio 12 d. Arbitražo teismo pirmininkas priėmė ieškinį, pradėjo arbitražo procesą ir nusprendė, jog šalys iki 2023 m. sausio 23 d. turi suderinti arbitro kandidatūrą. Tuo atveju, jei iki 2023 m. sausio 23 d. šalys nesusitars dėl arbitro kandidatūros, arbitras bus paskirtas Arbitražo teismo pirmininko. Sprendime taip pat nurodyta, kad Arbitražo teismo pirmininkas 2023 m. sausio 24 d. nusprendė paskirti arbitrą A. A. Š., nes šalys per nustatytą terminą nesuderino arbitro kandidatūros.

3.10.                      I. P. nebuvo bendrovės įgaliotas atstovas arbitražo procese, negalėjo atstovauti ir neatstovavo bendrovei. 2023 m. balandžio 6 d. posėdyje, susipažinęs su I. P. pateiktu 2023 m. kovo 14 d. įgaliojimo tekstu, Arbitražo teismas nustatė, kad įgaliojimas patvirtintas suinteresuoto asmens antspaudu, tačiau jame nėra konkrečių įgaliojimų įgaliotam asmeniui atlikti procesinius veiksmus atstovaujant arbitraže, taip pat įgaliojimas nėra apostilizuotas ir (ar) legalizuotas nustatyta tvarka dokumentams, išduodamiems Lietuvos Respublikoje. Arbitražo teismas išaiškino I. P. būtinybę pateikti tinkamai įformintus įgaliojimus atstovauti bendrovei. Sprendimo turinys patvirtina, kad I. P. du kartus dalyvavo Arbitražo teismo posėdyje – 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m balandžio 6 d. Prieš 2023 m. kovo 10 d. posėdį bendrovei apskritai nebuvo siųstas pranešimas. Todėl net jei bendrovė ir būtų gavusi visus pranešimus, kuriuos į nagrinėjamą bylą pateikė pareiškėja, ji nebūtų niekaip žinojusi apie 2023 m. kovo 10 d. posėdį. Dėl kokių priežasčių I. P. prisijungė nuotoliniu būdu prie šio posėdžio, bendrovei nežinoma. Galima tik samprotauti, kad pats pareiškėjos atstovas arbitrui nurodė šio asmens kontaktinius duomenis, nes sprendime užfiksuota tokia informacija. Galimai arbitras pats ieškojo I. P., nes sprendime pažymėta, kad būtent pareiškėjos atstovas pateikė I. P. telefono numerį. Jeigu ši prielaida būtų laikoma atitinkančia tikrovę, tai patvirtina, kad Arbitražo teismas padarė esminius proceso pažeidimus, nes informavo apie procesą ne šalį, o pareiškėjos nurodytą asmenį. Abejonių kelia ir kita faktinė aplinkybė – jeigu įgaliojimas I. P. išduotas 2023 m. kovo 14 d., kodėl jis nedalyvavo kitą dieną vykusiame posėdyje, jeigu, kaip teigiama, būtent dėl to jam įgaliojimas ir buvo išduotas. Bendrovei nežinoma, dėl kokių priežasčių I. P. nedalyvavo ir 2023 m. balandžio 18 d. posėdyje, šis asmuo bendrovei nepranešė apie dalyvavimą bet kuriame iš posėdžių. Tuo atveju, jeigu bendrovė būtų supratusi, kad yra pradėtas oficialus teisinis procesas, I. P. tikrai nebūtų tas asmuo, kurį bendrovė būtų įgaliojusi atstovauti. Bendrovės atstovas pasirašė I. P. atsiųstą tekstą ir buvo įsitikinęs, kad įgaliojimas reikalingas tam, jog šis asmuo galėtų atstovauti bendrovei derybose su pareiškėja. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad netgi informavus bendrovę apie poreikį išduoti įgaliojimą I. P., nekalbama apie arbitražo procesą. Svarbiausia teisine aplinkybe vertinant įgaliojimo išdavimą, kaip neva tinkamo pranešimo apie procesą įrodymą, laikytina tai, kad Arbitražo teismas pripažino įgaliojimą kaip atstovavimo teisės nepagrindžiantį dokumentą. Tai reiškia, kad bendrovė neturėjo įgalioto atstovo ir jokie pranešimai, kurie buvo skirti bendrovei, šiam asmeniui negalėjo būti įteikiami. Nustatęs, kad įgaliojimas nesuteikia teisės I. P. atstovauti bendrovei arbitražo procese, Arbitražo teismas apie tai pranešė netinkamam atstovui, o ne bendrovei. Kita vertus, net ir I. P. nebuvo siunčiami pranešimai apie numatytus posėdžius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

5.       Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 metų Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6.       1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas. Vienas iš jų – kai šaliai, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar arbitražo nagrinėjimą, arba kai dėl kitų priežasčių ji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų (1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas). Suinteresuotas asmuo UAB „ESTMA Klaipėda“ šiuo pagrindu prašo atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 23/01. Suinteresuoto asmens teigimu, bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą, todėl nebuvo tinkamai atstovaujama ir negalėjo teikti paaiškinimų bei įrodymų.

7.       Pareiškėja „Altai Polimetalyi“, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, teigė, kad suinteresuotas asmuo apie arbitražo procesą buvo informuotas tinkamai – jam buvo išsiųsti pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką elektroniniu paštu, taip pat suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 14 d. suteikė įgaliojimą (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P., kuris turėjo teisę atstovauti suinteresuotam asmeniui arbitražo teisme. 

8.       Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo 2023 m. balandžio 25 d. sprendime nurodyta, kad atsakovei (suinteresuotam asmeniui) ieškinio kopija su priedais išsiųsti ieškinyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie arbitražo proceso pradžią ir arbitražo posėdžius, tačiau į arbitražo procesą neatvyko, atstovų neatsiuntė. Arbitražo teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad 2023 m. balandžio 6 d. prie arbitražo proceso prisijungė I. P., pateikęs įgaliojimą atsakovės vardu, išduotą 2023 m. kovo 14 d., tačiau Arbitražo teismas, susipažinęs su įgaliojimo tekstu, nustatė, jog įgaliojimas patvirtintas atsakovės antspaudu, bet jame nėra konkrečių įgaliojimų įgaliotam asmeniui atlikti procesinius veiksmus arbitraže, taip pat įgaliojimas nėra apostilizuotas ir (ar) legalizuotas nustatyta tvarka dokumentams, išduodamiems Lietuvos Respublikoje. Arbitražo teismas išaiškino I. P. būtinybę pateikti tinkamai įformintą įgaliojimą, taip pat reikiamus lydimuosius dokumentus, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atliekant asmens informavimo apie teismo ar arbitražo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. 2T-20/2012, 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-42-381/2017).

10.       Užsienio valstybės arbitražo (teismo) sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo ar arbitražo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas (arbitražas) užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo (arbitražo) procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės arbitražo (teismo) sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo (arbitražo) procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo, jog asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį procesą, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000).

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomame pripažinti Arbitražo teismo sprendime ir pareiškėjos nurodyta informacija dėl suinteresuoto asmens informavimo apie prieš jį pradėtą arbitražo  procesą yra prieštaringa. Pareiškėja į bylą pateikė momentines ekrano nuotraukas, kuriose matyti Arbitražo teismo mail.ru paskyra (duomenys neskelbtini), t. y. išsiųstų elektroninių laiškų skiltis. Pateiktose momentinėse ekrano nuotraukose matyti, kad 2023 m. sausio 13 d. Arbitražo teismas išsiuntė pareiškėjos (ieškovės) „Altai Polimetalyi“ ieškinį su priedais bei teismo procesinius dokumentus, siekdamas informuoti apie procesą suinteresuotą asmenį. Tačiau, kaip pagrįstai atsiliepime į prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodė suinteresuotas asmuo UAB „ESTMA Klaipėda“, procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, kadangi suinteresuoto asmens elektroninio pašto adresas, kuriuo Arbitražo teismas išsiuntė procesinius dokumentus, nurodytas klaidingai: vietoje (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini). Nei prašomame pripažinti Arbitražo teismo sprendime, nei bylos medžiagoje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai teisingu elektroninio pašto adresu, taip pat nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo patvirtino procesinių dokumentų, kuriais būtų informuotas apie jo atžvilgiu prasidėjusį arbitražo procesą, gavimą. Byloje nėra duomenų, kad Arbitražo teismas mėgino įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui registruotąja pašto siunta pagal juridinio asmens buveinės vietą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog apie priimtą Arbitražo teismo 2023 m. balandžio 25  d. sprendimą suinteresuotas asmuo buvo informuota 2024 m. gruodžio 18 d., kuomet UAB „ESTMA Klaipėda“ gavo Arbitražo teismo sprendimą registruotąja pašto siunta.

13.       Teisėjų kolegija taip pat kritiškai įvertina pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie tai, kad suinteresuotam asmeniui arbitražo procese atstovavo įgaliotas atstovas I. P. Šią aplinkybę paneigia Arbitražo teismo sprendimo motyvai, kurių pagrindu Arbitražo teismas pripažino, kad I. P. nėra tinkamas atstovas ir šiam asmeniui nepateikus tinkamų, atstovavimo teisę pagrindžiančių, dokumentų, Arbitražo teismas nebeleido šiam asmeniui dalyvauti procese kaip suinteresuoto asmens atstovui.

14.       1958 metų Niujorko konvencijos nuostatos, numatančios pareigą informuoti šalis apie joms pradėtą bylą ir užtikrinti joms teisę į tinkamą procesą, koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pateiktu 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į teisingą teismą, turinio aiškinimu. Antai EŽTT jurisprudencijoje yra nurodyta, kad rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai, esantys pagrindiniais sąžiningo proceso sąvokos komponentais, reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi specifinėje teisminių dokumentų įteikimo šalims srityje, nors EŽTK 6 straipsnio 1 dalis ir negali būti aiškinama kaip nustatanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, ir jame nurodyta EŽTT jurisprudencija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, jog kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2022).

15.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami dalyvaujančiam byloje asmeniui nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinio teismo praktikos išplaukia turinio viršenybės prieš formą principas, todėl nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – buvo užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas; pagal EŽTT jurisprudenciją pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022). Todėl vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių reikalavimų dėl informavimo apie pradėtą procesą.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nusprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai įsitikinti, jog suinteresuotam asmeniui buvo užtikrintos visos teisės į tinkamą arbitražo teismo procesą garantijos, kaip tai suprantama 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ir EŽTT jurisprudencijos kontekste. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo apie arbitražo procesą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 18 d., gavęs Arbitražo teismo sprendimą. Pažymima, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens 2019 m. liepos 9 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatose, įtvirtinančiose arbitražinę išlygą, nėra numatyta galimybė šalims pasinaudoti apeliacija. Dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju yra įmanomas EŽTT praktikoje nurodytas pirminio dokumentų įteikimo trūkumų ištaisymo atvejis, kai šalis, gavusi teismo (arbitražo) procesinį sprendimą, dar gali pasinaudoti apeliacijos teise.

17.       Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „ESTMA Klaipėda“ nebuvo informuotas apie prieš jį pradėtą arbitražo procesą, nežinojo apie vykstantį arbitražo procesą ir tai realiai užkirto kelią gintis nuo pareikštų reikalavimų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas atmesti pareiškėjos „Altai Polimetalyi“ prašymą bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 23/01 Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 810–811 straipsniais,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos Kazachstano Respublikos bendrovės „Altai Polimetalyi“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio finansų ir pramonės arbitražo (angl. International Financial and Industrial Arbitration) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 23/01.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                  Rasa Gudžiūnienė

                                                                                           Vilija Mikuckienė

                                                                                            Žilvinas Terebeiza