Civilinė byla Nr. 2A-1888/2013

Procesinio sprendimo kategorija 110.1., 110.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2A-1888/2013 pagal ieškovo Nordea Bank Finkand Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finkand Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį atsakovams S. J., V. J., L. J., R. Ž. ir D. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, dėl uzufrukto panaikinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, ir

 

nustatė:

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nordea Bank Finkand Plc (AB) ieškinį solidariems atsakovams S. J., V. J., L. J., R. Ž. ir D. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; sandorio nuginčijimo, restitucijos taikymo, prašymo dėl uzufrukto panaikinimo, priverstinės hipotekos nustatymo. Apskundus priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka, byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

2013 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo R. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams S. J., V. J. ir R. Ž. 502 954,54 EUR (ekvivalentas 1 736 601,44 Lt) vertės turtui: nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai - lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis. Taip pat areštavo atsakovui L. Ž. priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui R. Ž. kiekvieną mėnesį disponuoti ne daugiau 1 000 Lt iš atsiskaitomųjų banko sąskaitų, gaunamų iš darbo teisinių santykių ar iš valstybės (savivaldybių) socialinių išmokų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko galioti.

2013 m. vasario 14 d. atsakovas pakartotinai prašė Vilniaus apygardos teismą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, padidinant disponuojamų lėšų dydį iki 3 449 Lt arba iki 2 278 Lt. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2013 m. vasario 27 d. sprendimu, nustatęs, kad atsakovas prašyme nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos anksčiau teismo priimtose nutartyse, turinčių esminės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, atsakovo prašymą atmetė.

Atsakovas R. Ž. 2013 m. gegužės 28 d. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė leisti visa apimtimi naudotis lėšomis, nustatytomis CPK 739 straipsnyje, panaikinant šių lėšų areštą ir kiekvieną mėnesį disponuoti ne mažesniu nei 2 278,52 Lt darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis išmokomis, apskaičiuotomis remiantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Atsakovas nurodė, kad 1 000 Lt, kuriais jam leista disponuoti, nepakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti: per mėnesį patiria 733,71 Lt išlaidų komunaliniams ir kitiems mokesčiams, 100,92 Lt vaistams, 331,97 Lt namų apyvokos reikmėms, 253,14 Lt automobilio kurui, 644,50 Lt maistui ne darbo metu ir 322 Lt darbo metu, kitoms išlaidoms – 246,81 Lt; 60 Lt švietimui ir kultūrai, 70 Lt rūbams, 100 Lt viešajam transportui. Iš viso patiria per mėnesį 2 863,05 Lt išlaidų. Be to, kiekvieną mėnesį skiria 300 Lt mamos išlaikymui. Be to, skolintomis lėšomis yra apmokėtos 10 000 Lt už advokato pagalbą. Atsakovas nurodo, kad išlaidas pagrindžiančius įrodymus jis yra pateikęs į bylą su 2013 m. vasario 14 d. prašymu. Atsakovo nuomone, nežiūrint į tai, jog bendros jo ir žmonos D. Ž. mėnesio pajamo (žmonos pajamos 4 38,28 Lt) yra 5 038,28 Lt, jis gali pretenduoti tik į pusę šios sumos – 2 519,14 Lt, nors jo būtiniems poreikiams būtina 3 449,35 Lt.

Atsakovas mano, kad darbo pajamų drastiškas areštas nepadeda užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymo, o tik žlugdo atsakovą ir pažeidžia jo interesus. Esant dideliam skirtumui tarp atsakovo gaunamų pajamų ir ieškinio sumos, bei atsižvelgus į jo amžių, teigia neturįs galimybių atlyginti skolą.

Atsakovas taip pat mano, kad jo pajamų areštas iš viso nėra būtinas, nes šiuo metu yra areštuota 1 051 072 Lt jo turto (teismo 2012 m. balandžio 02 d. nutartimi šioje byloje areštuotas 808 000 Lt nekilnojamasis turtas; antstolio areštuotas 222 200 Lt vertės nekilnojamasis turtas bei 20 872 Lt lėšų), taip pat areštuotas atsakovui S. J. priklausantis 790 550 Lt vertės turtas. Bendra atsakovams priklausančio areštuoto turto vertė – 1 841 622 Lt, viršija reikalaujamos priteisti sumos dydį – 1 736 601,44 Lt. Jo (atsakovo) žmonai D. Ž. jokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl negali būti suvaržomos jos teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis.

Prašyme nurodoma, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (ribojant atsakovo gaunamas pajamas iš visų su darbo santykiais susijusių ir socialinių išmokų) pažeidžia CPK 739 straipsnio nuostatas. Atsakovui turi būti suteikiama teisė visa apimtimi naudotis šiame straipsnyje nustatytomis sumomis.

Atsiliepimu į šį R. Ž. prašymą ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašė jį atmesti, nes prašymas tapatus 2013 m. vasario 14 d. ir 2012 m. birželio 6 d. procesiniuose atsakovo dokumentuose nurodytiems ir jau išnagrinėtiems Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1882-640/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Civilinėje byloje Nr. 2-50/2013 ir 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1882-640/2013, prašymams. Įsiteisėjusia 2013 m. sausio 24 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad R. Ž. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, naujų aplinkybių šiuo klausimu atsakovas nenurodė, todėl pakartotinis šio prašymo vertinimas yra negalimas. Atsakovas neįrodė, kad nustatytų 1 000 Lt pragyvenimui nepakanka. Be to, teigia ieškovas, atsakovas gali turėti ir kitų pragyvenimo šaltinių. Jo sutuoktinės gaunamos pajamos - apie 4 037,76 Lt, todėl bendra gaunamų šeimoje pajamų suma yra pakankama, kad pragyventi.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas neteisingai į savo areštuoto turto vertę įskaičiavo 808 000 Lt turto (Numėtos g. 11, Vilniuje) vertę, nes šis turtas yra dovanojimo sutartimi perleistas L. Ž. ir nėra jo (atsakovo) nuosavybė. Bankas nepagrįstu laikė atsakovo teiginį, jog D. Ž. lėšos yra taip pat areštuotos, nes pagal CK 3.88 straipsnį darbo užmokestis ir kitos pajamos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovė D. Ž. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodo, kad jai priklauso dalis R. Ž. pajamų, nes šis turtas įgytas santuokos metu. Nustatytos 1 000 Lt sumos nepakanka net jo (atsakovo) išlaidoms maistui išlaidoms, todėl teismo sprendimas pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Be to, R. Ž. leista disponuoti lėšų dalis net 2,3 kartus mažesnė nei būtų leidžiama vykdant išieškojimą CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovui įkeisto atsakovų turto vertė viršija ieškinio sumą, todėl jo lėšų areštas yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė.

 

Prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas numato galimybę pritaikytas laikinasias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti (CPK 148 str.), jeigu jų rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Nors civilinio proceso nuostatose nėra draudžiama viso teismo proceso metu kreiptis į teismą su tapačiu prašymu (pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir pan.), tačiau tokio prašymo pagrindas turi būti naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, pagrįstos naujais įrodymais (CPK 279, 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria atsakovui R. Ž. nustatytas apribojimas disponuoti dalimi gaunamų lėšų, leidžiant disponuoti kiekvieną mėnesį ne daugiau kaip 1 000 Lt, gaunamų iš darbo teisinių santykių ar iš valstybės (savivaldybės) socialinių išmokų, buvo apskųsta apeliacine tvarka. Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi atskirasis skundas  buvo atmestas.

Nagrinėjamą pakartotinį prašymą atsakovas grindžia su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui bei su pakartotinu prašymu pirmosios instancijos teismui pateiktais ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje bei pirmosios instancijos teismo sprendime ištirtais ir įvertintais įrodymais (atskirojo skundo medžiaga, 119-151 b. l., 3 t. 122-186 b. l.; CPK 177, 178, 185 str.): mokėjimų už prekes, vaistus, kurą ir komunalines paslaugas kvitus, sąskaitų išrašus, sutuoktinės pajamas. Su 2013 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu (nagrinėjamu) prašymu atsakovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus: banko vietinio mokėjimo nurodymus apie atsakovo darbo užmokestį, banke turimas lėšas, nekilnojamojo turto vertę, antstolio patvarkymus (4 t., 52-68 b. l.).

Kaip jau minėta, dalis atsakovo išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismams buvo pateikti ankščiau, t. y. iki nagrinėjamo prašymo, ir teismų, sprendusių dėl atsakovo disponuotinų lėšų padindinimo, įvertinti, dėl jų padarytos išvados. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo buvo išspręstas atsakovo R. Ž. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti naudotis būtinoms reikmėms didesne nei 1 000 Lt suma, t. y. 3 449,35 Lt, apeliaciniu skundu neapskundė. Prašymas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra savarankiškas procesinis dokumentas, jis nėra nei atskirasis, nei apeliacinis skundas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra šio atsakovo prašymo nagrinėjimo objektas, ir teisėjų kolegija minėto teismo sprendimo išvadų nerevizuoja. Naujų, būtinų, papildomas išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovas su pakartotinu prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė, o vertinti teismų jau įvertintus atsakovo pateiktus įrodymus iš naujo, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų atliktais įrodymų įvertinimais sutinka (CPK 177, 178, 185 str.). Apeliaciniam teismui atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės susiję su pajamomis, o ne išlaidomis, todėl teismas prieina prie išvados, kad papildomų būtinų išlaidų atsakovas neįrodė, todėl padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą disponuotinų lėšų dydį nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad sutuoktinių gaunamos darbinės pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Išlaidos, susijusios su namų ūkio išlaikymu yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas papildomas (be darbo užmokesčio) pajamas (4 t., 52, 53 b. l.), tačiau bylos duomenimis atsakovės D. Ž. (R. Ž. sutuoktinės) per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 4 037,76 Lt (3 t., 153-154 b. l.), o bendra šeimos pajamų suma – 5 037,76 Lt. Ši suma yra bendras sutuoktinių turtas, kurio pakanka atsakovo nurodytoms išlaidoms patenkinti. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą dėl jo sutuoktinės D. Ž. teisėtų interesų gauti pusę savo sutuoktinio pajamų pažeidimo, nes jokie apribojimai nenustatyti, jos turtinės teisės dėl gaunamų pajamų ir išlaidų nėra suvaržytos.

Atsakovas teigia, kad jam priklausančio turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakanka sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tai pagrįsdamas 2012 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi areštuoti L. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Numėjos g. 11, Vilniuje (1 t., 98-100 b. l.). Iš teismo nutarties turinio sprendžiama, kad šis turtas areštuotas dėl ieškiniu ginčijamos 2009 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties Nr. DP-1112, kuria atsakovai R. Ž. ir D. Ž. jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypą ir pastatą) padovanojo savo sūnui L. Ž. (1 t., 136-142 b. l.). Kadangi nuosavybės teisių į šį turtą atsakovas R. Ž. neturi, todėl šio turto vertė negali būti įskaičiuojama į atsakovui priklausančio areštuoto turto masę. Jei atsakovas mano, kad antstolis areštavo perteklinį turtą, lėšas, jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka. Antstolio veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

 

Dėl baudos skyrimo

 

Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė įvertinti baudos R. Ž. paskyrimo galimybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo, nors ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo R. Ž. netenkinamas.

 

Į esminius prašymo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, 148, 151 ir 302 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Nijolė Piškinaitė                                                                                                                                                                                              Donatas Šernas

 

            Vigintas Višinskis