Civilinė byla Nr. e2A-302-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01294-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.1.10; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės LIETUVOS ADVOKATŪROS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei LIETUVOS ADVOKATŪRAI dėl LIETUVOS ADVOKATŪROS Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti LIETUVOS ADVOKATŪROS Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą (toliau – ir sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į LIETUVOS ADVOKATŪRĄ (toliau – ir atsakovė) su prašymu pripažinti jį advokatu, pateikė įrodymus, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeniui, siekiančiam tapti advokatu. Atsakovė nuo ieškovo kreipimosi su prašymu pripažinti jį advokatu iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. nepriėmė jokio sprendimo, o klausimo svarstymą – sprendimo priėmimą – be aiškių motyvų atidėjo kelis kartus. Sprendimo motyvai, dėl kurių atsisakyta pripažinti ieškovą advokatu, yra neaiškūs, t. y. atsakovė nenurodė, kokio nepriekaištingos reputacijos ar advokato veiklai keliamo reikalavimo neatitinka ieškovas.
3. Ieškovas pažymėjo, kad sprendimą atsisakyti pripažinti jį advokatu atsakovė grindė ieškovo, kaip prokuroro, vykdomomis konstitucinėmis pareigomis, konkrečiai – tuo, jog jis palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00111-20, kurioje kaltinimai pareikšti trims atsakovės nariams – advokatams. Atsakovė abejoja dėl pareikštų baudžiamojoje byloje kaltinimų trims atsakovės nariams pagrįstumo.
4. Ieškovo teigimu, sprendime nurodyta baudžiamoji byla nesusijusi su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, nes toje byloje nagrinėjamas su ieškovu nesusijusių asmenų kaltės klausimas, o ieškovas atlieka valstybinio kaltintojo – prokuroro, kuris yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, funkcijas. Baudžiamoji byla negali būti siejama su ieškovo asmeniu ar jo reputacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: panaikino LIETUVOS ADVOKATŪROS Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą; priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovo, dirbančio prokuroru, siekio tapti advokatu įgyvendinimo. Prokurorų ir advokatų profesijos yra kontroliuojamos valstybės dėl jų tiesioginio ryšio su teisingumo įgyvendinimu ir teisinės tvarkos užtikrinimu. Tiek prokurorui, tiek advokatui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 20 straipsnio 1, 3 dalys). LIETUVOS ADVOKATŪRA, kaip advokatų profesinės savivaldos subjektas, skirta šios profesijos valstybės kontrolei vykdyti, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą pripažinti jį advokatu dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas tarnybą prokuratūroje pradėjo 2006 metais, per tarnybos laiką nebuvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo organizavimo ar valstybinio kaltinimo palaikymo nė vienoje baudžiamojoje byloje, neturi drausminių nuobaudų, jo atžvilgiu neatliekamas tarnybinis patikrinimas, yra ne kartą skatintas, o 2021 metais buvo apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus“. Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. sausio 4 d. ieškovo charakteristikoje jo etiką įvertino kaip nepriekaištingą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų ieškovo, kaip prokuroro, nepriekaištingą reputaciją.
8. Atsakovė netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu dėl neatitikties konkrečiai advokato profesijai taikomiems elgesio ir veiklos reikalavimams, nustatytiems Lietuvos advokatų etikos kodekse (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktas). Teismas pažymėjo, kad Advokatų taryba sprendime nenurodė, kokių konkrečių Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintų elgesio ir veiklos reikalavimų (tam tikrų ar visų) neatitinka ieškovas. Sprendime nurodyta daug Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų (6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1–3 punktai, 5 punktas, 7 straipsnio 2–4 dalys, 10 straipsnio 1 dalis) dėl advokatui keliamų elgesio reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnis, bet neįvardyta konkrečių ieškovo veiksmų, neatitinkančių nurodytų reikalavimų, ieškovas iš esmės privalėtų gintis ir (ar) įrodinėti, kad jo elgesys atitinka visas paminėtas teisės normas. Taigi susiklostė tokia teisinė situacija, kai, ginčydamas Advokatų tarybos sprendimą, ieškovas iš esmės privalo įrodyti tai, kad jo elgesys yra sąžiningas, nediskredituojantis advokato vardo ir teisingumo idėjos, kad jis gerbia teisę ir veikia taip, jog nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai ir kt., nors pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priešingą ieškovo elgesio vertinimą. Teismo vertinimu, tokia situacija teisine prasme yra ydinga, nes, atsakovei netenkinus ieškovo prašymo dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, jis, gindamas savo teises ir ginčydamas tokį sprendimą, turėtų paneigti sprendime nurodytą vertinimą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, o ne įrodinėti, kad jo reputacija yra nepriekaištinga.
9. Teismas pažymėjo, jog Advokatų taryba sprendime nurodė, kad jai kyla abejonių dėl to, ar pagrįstai baudžiamąja tvarka persekiojami advokatai, t. y., ar jie padarė inkriminuojamus nusikaltimus, ar visgi jų veiksmai, kuriuos ieškovas kaltinamajame akte kvalifikavo kaip grasinimus, poveikį, neteisėtą gynybos priemonę, tėra gynėjo teisių ir pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, 218 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnyje ir kt., vykdymas. Taigi atsakovė ieškovo elgesį, jo atitiktį advokato elgesiui keliamiems reikalavimams, įvertino per ieškovo palaikomą valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, o galutinį įvertinimą susiejo su baudžiamosios bylos baigtimi. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys yra nepagrįstas ir neteisėtas.
10. Advokatūros įstatyme įtvirtintas baigtinis sąrašas reikalavimų, taikomų asmeniui, siekiančiam tapti advokatu (Advokatūros įstatymo 7 straipsnis). Priimdama sprendimą dėl asmens atitikties advokatams keliamiems reikalavimams, atsakovė privalo įvertinti būtent prašymą pateikusio asmens atitiktį Advokatūros įstatymo 7 straipsnio reikalavimams sprendimo priėmimo metu. Teismas nurodė, kad atsakovės pasiūlymas ieškovui pakartotinai kreiptis su prašymu pripažinti jį advokatu po to, kai baudžiamoji byla bus užbaigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. po baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų teisminio įvertinimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas sutiko su ieškovo pastaba, kad toks pasiūlymas yra nekorektiškas ir dėl to, jog pakartotinis prašymas gali būti pateiktas išlaikyto advokatų egzamino galiojimo laikotarpiu (Advokatūros įstatymo 14 straipsnis), o šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra tik pradinėje stadijoje.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovo surašytas kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus, byloje nėra duomenų apie baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, jog ieškovas, vykdydamas prokuroro pareigas, pažeidė advokatui keliamus elgesio standartus.
12. Teismas nurodė, kad sprendimas netenkinti prašymo pripažinti advokatu negali būti grindžiamas įstatyme nenumatytais pagrindais, o atsakovė savo narių teises gali ginti tinkamai jiems atstovaudama ar teikdama kitokią pagalbą, tačiau negali riboti kito asmens teisės tapti advokatu. Kadangi atsakovė ieškovo prašymo tapti advokatu netenkino būtent dėl šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas palaiko valstybinį kaltinimą, toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su prokuroro nepriklausomumo principo įgyvendinimu.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas pripažinti jį advokatu buvo nagrinėjamas penkiuose Advokatų tarybos posėdžiuose, sprendimo priėmimas buvo atidedamas, nenurodant ieškovui jokių priežasčių, o 2022 m. balandžio 21 d. atidėjus klausimo svarstymą tol, kol bus gauta papildoma informacija, užklausa dėl informacijos buvo išsiųsta beveik po mėnesio – 2022 m. gegužės 19 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad jo prašymo svarstymas buvo nagrinėjamas pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus. Tačiau, įvertinęs tai, kad procedūriniai prašymo svarstymo pažeidimai neturi jokios reikšmės byloje pareikštam reikalavimui patenkinti, teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė LIETUVOS ADVOKATŪRA prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; iš naujo išnagrinėti ir patenkinti atsakovės Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-312/2022 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas, atmetęs atsakovės prašymą sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bei išnagrinėjęs šią bylą nesulaukęs baudžiamosios bylos baigties, pažeidė pareigą visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė rungimosi principą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
14.2. Atsakovė netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, nes kilo abejonių, ar ieškovas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kaip to reikalauja Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktas. Abejonės kilo dėl to, kad ieškovas, būdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, organizavo ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai nusikaltimų padarymu pareikšti advokatams D. B., G. D. ir V. R., parengė kaltinamąjį aktą ir, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui, baudžiamojoje byloje palaiko valstybinį kaltinimą. Be to, ieškovui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į atsakovę, pateikdamas įsiteisėjusį nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje.
14.3. Atsakovei kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovas pagrįstai baudžiamąja tvarka persekioja advokatus, ar šiais veiksmais nepažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų, ypač šio kodekso 7 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad advokatui draudžiama neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.
14.4. Ieškovas, vykdydamas kaltintojo funkcijas baudžiamojoje byloje, baudžiamąja tvarka persekioja advokatus, be kita ko, advokatą G. D., kuris, būdamas įtariamojo A. P. gynėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, teisėtai gavo elektroninį failą, kuriame galimai buvo fiksuotas 2018 m. pavasarį vykęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūno R. M. susirašinėjimas programėle „Viber“. Šis susirašinėjimas, G. D. ginamojo įsitikinimu, rodė STT pareigūno R. M. galimai neteisėtus veiksmus. Dėl to G. D. turėjo teisę ir pareigą savo ginamojo interesais gautą susirašinėjimą perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šie gynėjo veiksmai ieškovo buvo kvalifikuoti kaip „grasinimai“, „poveikis“, „neteisėta gynybos priemonė“, nors gynėjo teisę teikti duomenis teismui nustato BPK 48 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 218 straipsnio 3 dalis, 270 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalis (ginant įtariamąjį), o BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina gynėjo pareigą panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus tam, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį. Pastarasis vertinimas reikštų, kad ieškovas neatitinka sprendime nurodytų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.
14.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad advokatų persekiojimas nurodytoje baudžiamojoje byloje visuomenės informavimo priemonėse yra vertinamas nevienareikšmiškai, todėl būtina išsklaidyti abejones dėl ieškovo nepriekaištingos reputacijos. Teismas neįvertino sprendimo pasekmių. Ieškovui tapus advokatu, teisingumo įgyvendinimo procese dalyvaus asmuo, dėl kurio nepriekaištingo profesinio elgesio abejonių kyla (gali kilti) ne tik atsakovei, bet ir visuomenei.
14.6. Teismas netinkamai įvertino šios civilinės bylos ir nurodytos baudžiamosios bylos teisinį ryšį ir nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos. Šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar pagrįstai ieškovas, kaip prokuroras, baudžiamąja tvarka persekioja advokatus D. B., G. D. ir V. R.. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas pats negali nustatyti tokių faktinių aplinkybių. Tai gali padaryti tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas joje procesinį sprendimą. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas nagrinėjamą civilinę bylą stabdyti tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti šią civilinę bylą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus. Tarp nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos nėra jokio prejudicinio ar kito tiesioginio (netiesioginio) teisinio ryšio. Dėl to teismas neturėjo teisės sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo.
15.2. Advokatų tarybos sprendimas grindžiamas abejonėmis, o ne aiškiomis, konkrečiomis priežastimis ir pagrindais, dėl kurių padaryta išvada, kad ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo reikalavimų. Tokia situacija teisine prasme yra ydinga, nes, Advokatų tarybai netenkinus asmens prašymo dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, ieškovas, gindamas savo teises ir ginčydamas tokį sprendimą, turi paneigti sprendime nurodytą vertinimą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, o ne įrodyti, kad jo reputacija yra nepriekaištinga.
15.3. Apeliaciniame skunde pateikiami prieštaringi argumentai. Viena vertus, teigiama, kad atsakovė pati gali nustatyti baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, jas vertinti bei kilusių abejonių pagrindu priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus. Kita vertus, tvirtinama, kad tokių aplinkybių pati nustatyti ir vertinti negali. Taigi atsakovė teikia su teisiniais principais bei teisėtais gynybos būdais nederančius argumentus. Ieškovui 2021 m. spalio mėn. pateikus prašymą pripažinti jį advokatu, atsakovė vilkino procesą. Ieškovo nuomone, jo pripažinimo advokatu klausimas yra sprendžiamas ne vadovaujantis Advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų kodekse nustatytais reikalavimais, o siekiant patenkinti ar ginti konkrečių asmenų ir (ar) asmenų grupės interesus atsakovės nurodytoje baudžiamojoje byloje.
15.4. Atsakovės argumentas apie neva nevienareikšmišką persekiojimo baudžiamojoje byloje vertinimą visuomenės informavimo priemonėse neatitinka jos nurodytų publikacijų turinio. Be to, kai kuriose jos įvardytose publikacijose yra pasisakę suinteresuoti asmenys: advokatas G. D., toje pačioje advokatų kontoroje dirbanti jo kolegė arba iki 2022 m. gegužės mėn. Advokatų tarybos pirmininku buvęs I. V.. Taigi šie atsakovės argumentai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas atsisakyti pripažinti ieškovą advokatu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas (einantis prokuroro pareigas) 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pripažinti jį advokatu.
20. Prašymas nagrinėtas keturiuose Advokatų tarybos posėdžiuose: 2021 m. lapkričio 5 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. balandžio 21 d.
21. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra) su prašymu pateikti nuomonę, ar savo pareigas einančio prokuroro siekis būti asmenų, pripažintų advokatais, sąraše suderinamas su prokuroro pareigomis ir Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso reikalavimais.
22. Generalinė prokuratūra 2022 m. birželio 17 d. raštu Nr. 17.2-1948 pateikė Prokurorų etikos komisijos 2022 m. gegužės 19 d. raštą, kuriame konstatuota, kad prokuroro, prisiekusio Lietuvos valstybei ir einančio prokuroro pareigas, advokato priesaikos davimas yra nesuderinamas su prokuroro profesine etika ir veikla. Generalinė prokuratūra taip pat pateikė Prokurorų etikos komisijos 2022 m. birželio 16 d. raštą Nr. 1.6.7, kuriame nurodyta, kad prokuroro siekis būti asmenų, pripažintų advokatais, sąraše yra suderinamas su einamomis prokuroro pareigomis ir Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksu. Rašte pažymėta, kad siekis tapti pripažintu advokatu yra kiekvieno asmens, atitinkančio Advokatūros įstatyme nustatytus kriterijus, valios išraiška, kuriai nereikia gauti darbovietės sutikimo; tačiau asmuo, pripažintas advokatu, negali verstis advokato praktika, neturi profesinių įsipareigojimų advokatūrai, nedalyvauja priimant svarbiausius advokatūros sprendimus, nes visuotiniame advokatų susirinkime balsavimo teisę turi ir advokato praktika gali verstis tik praktikuojantys advokatai (įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą); Advokatų tarybos pirmininko kreipimesi nurodyti Lietuvos advokatų etikos kodekso 10, 11 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad advokatas privalo laikytis lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principų, netaikytini pripažintiems advokatams, nes jie nevykdo praktinės veiklos, neturi klientų; dėl to tiesioginį Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pažeidimą galima būtų įžvelgti tik tuo atveju, jeigu prokuroras būtų įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir gavęs advokato pažymėjimą įgytų teisę verstis advokato veikla; tuo tarpu prokuroro siekis būti pripažintų advokatų sąraše yra suderinamas su einamomis prokuroro pareigomis ir Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso reikalavimais, tik, siekiant išvengti interesų konflikto, prokurorams rekomenduotina viešųjų ir privačių interesų deklaracijose deklaruoti apie buvimą pripažintų advokatų sąraše.
23. Advokatų taryba 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 432 „Dėl R. J. nepripažinimo advokatu“, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktu, 8 straipsnio 6 punktu, 10 straipsniu, atsisakė pripažinti ieškovą advokatu. Sprendime nurodė, kad advokatų D. B., G. D. ir V. R. baudžiamasis persekiojimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00111-20, kurį organizavo ir kuriam vadovavo ieškovas, o šiuo metu palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kelia abejonių, ar pagrįstai baudžiamąja tvarka persekiojami paminėti advokatai, t. y., ar jie padarė inkriminuojamus nusikaltimus, ar visgi jų veiksmai, kuriuos ieškovas kaltinamajame akte kvalifikavo kaip „grasinimus“, „poveikį“ ar „neteisėtą gynybos priemonę“, tėra gynėjo teisių ir pareigų, nustatytų BPK 48 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, 218 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnyje ir kt., vykdymas. Sprendime pažymėta, kad Advokatų taryba neturi teisės vertinti ieškovo advokatams D. B., G. D. ir V. R. suformuluotų kaltinimų pagrįstumo, nes tai gali padaryti tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priėmęs procesinį sprendimą, o nuo šio vertinimo priklausys ieškovo reputacijos vertinimas; be to, vykstančio baudžiamojo proceso duomenų nagrinėjimas galėtų būti laikomas neleistinu poveikiu šiam procesui. Atsižvelgusi į tai, kad Advokatūros įstatymas nenumato Advokatų tarybos teisės sustabdyti asmens prašymo pripažinti jį advokatu nagrinėjimą tol, kol bus išnagrinėta byla teisme, Advokatų taryba nusprendė netenkinti ieškovo 2021 m. spalio 21 d. prašymo pripažinti jį advokatu, kartu išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į Advokatų tarybą, pateikdamas įsiteisėjusį nuosprendį, priimtą Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-32-312/2023.
24. Pirmosios instancijos teismas panaikino Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovo prašymas pripažinti jį advokatu, priėjęs prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, jog, vykdydamas prokuroro pareigas, ieškovas pažeidė advokatui keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
25. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog trijų advokatų persekiojimas baudžiamojoje byloje, kurioje valstybinį kaltinimą palaiko ieškovas, einantis prokuroro pareigas, visuomenės informavimo priemonėse yra vertinamas nevienareikšmiškai, dėl to būtina išsklaidyti abejones dėl ieškovo nepriekaištingos reputacijos.
Dėl Advokatų tarybos sprendimo netenkinti ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo, einančio prokuroro pareigas, siekio tapti advokatu, įgyvendinimo. LIETUVOS ADVOKATŪROS Advokatų taryba (advokatų profesinės savivaldos subjekto valdymo organas, kuriam įstatymas, be kita ko, suteikia teisę spręsti dėl asmenų pripažinimo advokatais) netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, remdamasi tuo, kad ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas netenkinti ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovo, einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, palaikomas valstybinis kaltinimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2023, kurioje kaltinimai pareikšti trims atsakovės nariams (advokatams), sukelia pagrįstų abejonių dėl jo nepriekaištingos reputacijos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
28. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai pažymėjo, kad tiek prokurorui, tiek advokatui yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalys; Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktas).
29. Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo; 2) nebuvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo pareigų pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas; 3) nėra šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju pripažinta, kad jis padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, arba nuo pripažinimo dienos yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas; 4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prokuroro profesija yra viena iš profesijų, kurios atstovams taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, dirbantis prokuratūroje nuo 2006 metų, per tarnybos laikotarpį nė karto nebuvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo organizavimo ar valstybinio kaltinimo palaikymo, neturi drausminių nuobaudų, ne kartą skatintas, 2021 metais apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2–ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus“; Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. sausio 4 d. parengtoje ieškovo charakteristikoje jo etika įvertinta kaip nepriekaištinga. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijamos. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovo, šiuo metu einančio prokuroro pareigas, nepriekaištinga reputacija (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
31. Reikalavimai advokatu siekiančiam tapti asmeniui įtvirtinti Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu, be kita ko, jis yra nepriekaištingos reputacijos (šio straipsnio 4 punktas). Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje pateiktas sąrašas atvejų, kai asmuo (pareiškėjas) nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu: 1) jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai; 4) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai; 5) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 6) neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.
32. Atsakovė, atsisakydama tenkinti ieškovo prašymą pripažinti jį advokatu, rėmėsi Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktu, reikalaujančiu, kad asmuo, siekiantis pripažinimo advokatu, būtų nepriekaištingos reputacijos, 8 straipsnio 6 punktu, pagal kurį asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, taip pat Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį advokatas visada privalo nediskredituoti advokato vardo ir teisingumo idėjos, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog advokatas visada privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog advokatas visada privalo elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai, 6 straipsnio 5 dalimi, įtvirtinančia, kad draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą, 7 straipsnio 2 dalimi, nustatančia advokato pareigą gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai, 7 straipsnio 4 dalimi, kuri advokatui draudžia neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas, ir 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
33. Visų pirma pažymėtina tai, kad Advokatų taryba 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime nenurodė, kokie konkretūs ieškovo veiksmai ir kokių iš įvardytų Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintų elgesio bei veiklos reikalavimų (tam tikrų ar visų) neatitinka. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo visiškai neaišku, kokių Advokatūros įstatymo reikalavimų neatitinka ieškovas, pretenduojantis tapti advokatu. Toks Advokatų tarybos sprendimas pripažintinas nemotyvuotu (Advokatūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalis), pažeidusiu ieškovo teisę žinoti jo prašymo atmetimo konkrečias priežastis ir apribojusiu galimybę efektyviai ginčyti tokio sprendimo teisėtumą.
34. Tik nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė sukonkretino, kad Advokatų tarybai kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovo nurodytoje baudžiamojoje byloje palaikomi kaltinimai trims atsakovės nariams (advokatams) nepažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas, nes kaltinimai yra pareikšti dėl veiksmų, susijusių su kiekvieno advokato pareiga imtis visų priemonių, galinčių išteisinti jo klientą.
35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-32-312/2023, kurioje G. D. kaltinamas BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, A. P. – BK 166 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, D. B. ir V. R. – BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Pagal baudžiamoje byloje pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (šioje byloje ieškovo) 2021 m. vasario 25 d. kaltinamąjį aktą G. D. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. P., V. R. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir grasino valstybės tarnautojui.
36. Pažymėtina tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-32-312/2023 nėra išnagrinėta, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo remtis šios bylos duomenimis, juolab atlikti jų vertinimą, be to, analizuoti ir vertinti ieškovo, kuris, eidamas prokuroro pareigas, nurodytoje byloje palaiko valstybinį kaltinimą, procesinius veiksmus (CPK 18 straipsnis).
37. Akcentuotina tai, kad Advokatų taryba, spręsdama dėl asmens pripažinimo advokatu, turi vadovautis tik įstatyme įtvirtintais atsisakymo pripažinti advokatu pagrindais ir dėl jų buvimo spręsti pagal prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu esančią faktinę bei teisinę situaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios ieškovo 2021 m. spalio 21 d. prašymo padavimo ir šio prašymo nagrinėjimo metu teikė pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, t. y. nenustatė aplinkybių, dėl kurių, vadovaujantis, Advokatūros įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ieškovas negali būti laikomas esąs nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina tai, kad Advokatų tarybos sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti grindžiamas konkrečiais nustatytais faktais, ne abejonėmis.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriais asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, yra susieti su itin rimtais pažeidimais (sunkiais ar labai sunkiais arba kitais tyčiniais nusikaltimais, šiurkščiais profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimais, nulėmusiais atleidimą iš darbo ar pareigų, teisės verstis tam tikra veikla atėmimą, piktnaudžiavimu alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis). Atsakovės sprendimas netenkinti ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, kuris grindžiamas abejonėmis dėl ieškovo, vykdančio prokurorui įstatymo priskirtas funkcijas konkrečioje baudžiamojoje byloje, procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinio pagrindo. Prokuroras, atlikdamas įstatymo jam nustatytas funkcijas, veikia valstybės vardu. Dėl to ieškovo, šiuo metu einančio prokuroro pareigas, konkrečioje baudžiamojoje byloje atliekamų procesinių veiksmų nėra teisinio pagrindo sieti su Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.
39. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės sprendimas, priimtas ieškovo nepriekaištingą reputaciją įvertinus per konkrečioje baudžiamojoje byloje advokatams pareikštų ir palaikomų kaltinimų prizmę, o galutinį vertinimą susiejus su įvardytos baudžiamosios bylos baigtimi, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kiekvienam nusikaltimu įtariamam (kaltinamam) asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau tai nereiškia, jog baudžiamasis procesas konkretaus asmens atžvilgiu pradėtas nesant tam teisinio pagrindo. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime taip pat nepatvirtina, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir vykdytas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju, atlikus ikiteisminį tyrimą, kurį organizavo ir kuriam vadovavo ieškovas, buvo surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui, šis jos negrąžino prokurorui, vadinasi, ieškovo surašytas kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus, taip pat nenustatyta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovo teisė tapti advokatu negali priklausyti nuo to, kaip konkrečioje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas, eidamas prokuroro pareigas, palaiko valstybinį kaltinimą, bus įvertinti asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, veiksmai. Dėl to aplinkybė, kad ieškovas palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti trims atsakovės nariams (advokatams), ir Advokatų tarybos pateiktas ieškovo, kaip prokuroro, procesinių veiksmų nurodytoje byloje subjektyvus vertinimas, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkto, 8 straipsnio 6 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad trijų atsakovės narių (advokatų) persekiojimas aptariamoje baudžiamojoje byloje visuomenės informavimo priemonėse yra vertinamas nevienareikšmiškai, todėl būtina išsklaidyti abejones dėl ieškovo nepriekaištingos reputacijos (ne)turėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti.
41. Tai, kad visuomenės informavimo priemonėse rašoma apie baudžiamąją bylą, yra įvairių nuomonių apie joje pareikštus kaltinimus, savaime nėra pagrindas abejoti ieškovo, vykdančio prokuroro pareigas, nepriekaištinga reputacija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsisakymas pripažinti ieškovą advokatu remiantis aplinkybe, jog jis palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, sulaukusioje didelio visuomenės dėmesio, būtų neproporcingas ir nepateisinamas asmens teisės siekti pripažinimo advokatu ribojimas. Baudžiamojoje byloje nėra sprendžiama dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu.
42. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ieškovo, einančio prokuroro pareigas, procesiniai veiksmai atsakovės įvardytoje baudžiamojoje byloje negali būti pagrindas netenkinti ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, remiantis neatitiktimi nepriekaištingos reputacijos reikalavimui pagal Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime įvardytus Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, 8 straipsnio 6 punktą, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1–3 punktus, 5 dalį, 7 straipsnio 2, 4 dalis, 10 straipsnio 1 dalį. Dėl to Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas atsisakyti ieškovą pripažinti advokatu priimtas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl bylos sustabdymo
43. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2023 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2). Apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
44. Bylos duomenimis, atsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas jos nurodytoje baudžiamojoje byloje, remdamasi tuo, kad baudžiamojoje byloje bus įvertintas ieškovo trims advokatams suformuluotų kaltinimų pagrįstumas; civilinę bylą nagrinėjantis teismas, tikrindamas ieškovo apskųsto Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neabejotinai turės tirti faktines aplinkybes, ar pagrįstai ieškovas, veikdamas kaip prokuroras, baudžiamąja tvarka persekioja tris atsakovės narius (advokatus). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 12 d. žodine nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.
45. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą, jeigu konkrečiu atveju teismas įvertina, kad tai yra būtina.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikros civilinei bylai svarbios aplinkybės yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šios nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą šios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, tačiau iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi būti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).
47. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, pažymi, kad ginčijamo Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovą atsisakyta pripažinti advokatu dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti nėra teisiškai reikšminga tai, kas bus nustatyta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2023. Dėl to nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės išdėstytus argumentus, nenustatė poreikio sustabdyti nagrinėjamą bylą ir fakultatyviuoju, įtvirtintu CPK 164 straipsnio 4 punkte, pagrindu, nes nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Advokatų tarybos sprendimo nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai priklausomas nuo baudžiamojo proceso atsakovės įvardytoje baudžiamojoje byloje baigties.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
50. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens pripažinimą advokatu, ir pagrįstai panaikino Advokatų tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovą atsisakyta pripažinti advokatu dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja pagrindo panaikinti ar pakeisti išsamiai motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės (atsakovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus