Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-192-870-2011].doc
Bylos nr.: II-192-870/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto 2 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                  Nr. II-192-870/2011

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-05427-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.

(S)

 

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2011 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

                                                                                                               

              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Laurai Rimšaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados viršininkui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. B. skundą dėl Lazdynų policijos nuovados viršininko sprendimo Nr. 10-18-S-20694 panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

              2011-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas G. B. skundas dėl Lazdynų policijos nuovados viršininko sprendimo Nr. 10-18-S-20694, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnį, panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis 2011-07-25 raštu kreipėsi į Lazdynų policijos nuovadą su skundu dėl virš jo buto gyvenančių asmenų keliamo triukšmo. Pažymi, kad dėl tos pačios problemos į policiją yra kreipęsis daug kartų. Jo skunde Nr. 12 išdėstytus faktus savo parašais patvirtino du liudytojai. Policijos nuovados viršininkas rašte Nr. 10-18-S-15347 nepateikė jokių sprendimo priėmimo motyvų. Teismas 2011-10-07 nutartimi jo skundą tenkino. Po to Lazdynų policijos nuovadoje buvo apklausti liudininkai, kurie patvirtino triukšmo faktus, tačiau Lazdynų policijos nuovados viršininkas priėmė sprendimą Nr. 10-18-S-20694 nutraukti teiseną dėl to, kad neva „papildomo skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad skunde nurodytu laiku iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) sklido triukšmas ir buvo trikdoma viešoji rimtis“.

              Teismo posėdžio metu G. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus. Jis nurodė, kad skundai trunka 2 metus ir nieko nėra padaryta, 2 skundai išsiųsti Lazdynų PK, taip pat kreiptasi į Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyrių su pridėtais daiktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jo argumentus, yra pateiktas kompaktas su užfiksuotu garso lygiu decibelais. Iki šiol nėra gavęs atsakymo. Bute, esančiame virš jo vyksta chaosas, o policija pagal savo priedermę neužtikrina jo teisės gyventi be triukšmo. Jis mano, kad jo teisės nėra ginamos, todėl teismui pateiktame skunde panaikinti sprendimą prašo įpareigoti Lazdynų PK imtis veiksmų, o ne užsiimti biurokratiniu susirašinėjimu. Atsakydamas į teisėjos klausimus G. B. paaiškino, kad su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) nebendrauja, bandė kalbėtis kai ten atsikėlė gyventi, bet jie pasakė, kad „mes vaikų nepririšime ir nieko padaryti negalime“. Jis buvo kreipęsis į Lazdynų PK ir jam atsakė neiti pas kaimynus, o kviesti policiją. 2011-11-27 paskutinį kartą iškvietė patrulį, jis nuėjo, pakalbėjo su kaimynais, tada buvo ramu. Vėliau pradėtas tyrimas pagal ATPK, bet ten buvo straipsnis dėl vaikų nepriežiūros, policija perkvalifikavo jo skundą dėl triukšmo į vaikų nepriežiūrą. Buvo pateikiami įrodymai, kaip ta šeima tvarkingai gyvena, liudijo žmonės negyvenantys kaimynystėje, esmė tokia, kad nuo jo skundo buvo nukrypta į vaiko nepriežiūrą ir jo skundai buvo netenkintini. Pagal paskutinį skundą, kuris buvo surašytas jo ir dar vieno liudytojo, su juo gyvenančio, bei pasirašytas, iš policijos gavo atsakymą nepradėti teisenos, po to giminaitis viešėjo pas jį bute, jie su dviejų liudytojų parašais pateikė skundą, o policija pateikė šablonišką atsakymą, kad nėra nustatyti triukšmo faktai, jei nėra triukšmo faktų, tada neturi reikšmės liudytojų parodymai. Jis turi garso matavimo prietaisą ir filmuoja jei nebus kreipiamas dėmesys, tada medžiaga pateks į teismą. Kreipėsi su klausimu, kas gali triukšmą matuoti, iš Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus gavo žodinį atsakymą, kad yra laboratorijų, kurios matuoja triukšmą ir jam pažadėjo sąrašą atsiųsti, bet iki šiol nėra gavęs, tokiu atveju už savo lėšas įsigijo triukšmo matavimo prietaisą išmatuoti skleidžiamam triukšmui. Skundas buvo paduotas 2011-07-25, kreiptasi, nurodant konkrečią dieną ir valandą, kada kaimynai triukšmavo. Jo žiniomis kaimynai turi tris vaikus (vienas gal šešerių, o kiti du vaikai dviejų ar trijų metų amžiaus). Triukšmauja darbo dienomis vakarais nuo 18 iki 22 val., dieną nebūna namuose, tai nežino ar triukšmauja tame bute anksčiau triukšmaudavo iki 24 val., savaitgaliais būdavo 8-10 val., prasideda, po to kartojasi dieną 13-14 val. Keliamas triukšmas yra smūginis, pasireiškiantis bėgiojimu, šokinėjimo garsais, daužymu į grindis. Gali būti, kad vaikai sukelia triukšmą.

              Teismo posėdžio metu įgaliotas Penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados viršininkas A. S. prašė remtis pateiktu atsiliepimu į skundą, kuriame  nurodyta, kad ne kartą pil. G. B. kreipėsi į policiją dėl gyventojų, gyvenančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo. Pirmi skundai buvo dėl mažamečių vaikų keliamo triukšmo. M. G. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 181 str.1 d., tačiau Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė bylą nutraukė. Po teismo sprendimo vėl buvo nusiskundimų, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio įtvirtintomis nuostatomis, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius taip pat, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo priimti sprendimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Po kiek laiko kreipėsi su nusiskundimais dėl pačių gyventojų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo, tokio kaip šokinėjimas, bėgiojimas, tačiau informacijos tikrinimo metu nenustatyta, kad minėto buto gyventojai trikdytų viešąją tvarką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius patikrinęs G. B. pateiktą informaciją pažeidimų taip pat nenustatė.

Skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas tik Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato viršininkui pateikto 2011-07-25 skundo Nr. 12 išnagrinėjimo rezultatas, o ne aplamai G. B. teisme išsakyti argumentai dėl kaimynų iš buto 112, (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo. Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas nagrinėdamas klausimą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. G. B. 2011-07-25 PK pateiktame skunde nurodė, kad buto esančio Jonažolių g. 13-112, Vilnius gyventojai 2011-07-21 nuo 20.30 – 23.00 val., o 2011-07-22 nuo 20.00-23.00 val. triukšmavo (t. y. buvo girdimi aiškiai išreikšti šokinėjimo, bėgiojimo garsai, kurie sukelia smūginį triukšmą). Pareiškėjas prašė remiantis Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo bei ATPK 183 straipsnio nuostatomis imtis realių teisinių veiksmų, kadangi triukšmas vyksta praktiškai kasdien ir nuolat.

Policijos pareigūnai tirdami skundą apklausė R. M. gyvenantį (duomenys neskelbtini) bei I. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad jokio triukšmo negirdi. Iš Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės L. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad pil. D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo bendrauta telefonu jokių pretenzijų neturi, nes triukšmo iš buto (duomenys neskelbtini) negirdi. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio sklinda triukšmas gyventojas M. G. paaiškino, kad su žmona G. G. augina du trejų metų sūnus ir 7 metų dukrą. 2011 m. liepos 21-22 dienomis pas juos namuose nebuvo jokio triukšmo, remonto darbai nevykdomi, jokių nusiskundimų iš kaimynų nesulaukė.

2011-08-30 G. B. buvo informuotas, kad jo skundas išnagrinėtas ir nenustatyta, kad gyventojai iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) trikdė viešąją rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. 2011-10-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas panaikino sprendimą ir grąžino bylą papildomam aplinkybių ištyrimui. Tęsiant skundo aplinkybių tyrimą buvo apklausta G. B. parodė, kad 2011-07-21 nuo 20.30 – 23 val. ir 2011-07-22 nuo 20. 00 val. iki 23.00 val. triukšmavo iš buto (duomenys neskelbtini). Analogiškas aplinkybes, t. y. triukšmavimo faktą 2011-07-21 ir 2011-07-22 dienomis patvirtino jos brolis M. S., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Remiantis 2011-11-09 tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo bendrauta su namo (duomenys neskelbtini) gyventojais R. S., N. V., kurios nurodė, kad triukšmo iš buto (duomenys neskelbtini) negirdi.

              2011-11-16 buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalį, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan. administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Skundo tyrimo metu iš surinktų gyventojų paaiškinimų matyti, jog triukšmą girdėjo tik vieno 108 buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra po (duomenys neskelbtini) (iš kurio sklinda triukšmas) gyventojai ir svečiai (G. B., G. B., M. S.). Kiti namo gyventojai triukšmo negirdėjo. Policijos registruojamų įvykių registre dėl skunde nurodytomis dienomis keliamo triukšmo policija kviesta nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius patikrinęs G. B. 2011-07-25 skunde išdėstytą informaciją pažeidimų nenustatė. Buto savininkas M. G. informuotas apie administracinę atsakomybę. Įvertinus surinktų duomenų visetą, teismo vertinimu, dėl G. B. 2011-07-25 skundo priimtas sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 str. 1 dalį yra teisingas.

Pareiškėjas G. B. teismo posėdyje akcentavo, kad jo skunde Nr. 12 išdėstyti faktai yra susiję ne su viešąja rimtimi, o su triukšmu ir jo keliamu poveikiu. Pareiškėjas prašo įpareigoti policijos nuovados vadovybę atnaujinti jo 2011-07-25 skundo nagrinėjimą remiantis ATPK 424 str. bei Triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad ATPK 424 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju priimtas sprendimas tik dėl 2011 m. liepos 21, 22 dienomis keliamo triukšmo. Tuo metu nebuvo fiksuotas ekvivalentinis garso lygis, nėra nustatyta, kad 112 buto gyventojai viršijo leistiną ekvivalentinį garso lygį (2011m. birželio 13 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinimo“ patvirtinimo), todėl tik formaliai gali būti įžvelgiami pažeidimo, numatyto ATPK 424 str. 1 d. požymiai.

Pareiškėjas G. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių pridėdamas daiktinius įrodymus (kompaktą su užfiksuotu garso lygiu), tačiau iki šiol negavo atsakymo. Pagal ATPK 2591 straipsnio nuostatas savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai turi teisę surašyti protokolą už ATPK 424 straipsnio nuostatų pažeidimą, tačiau naujos aplinkybės, kurias pateikė pareiškėjas teisme šia nutartimi nėra nagrinėjamos.

              G. B. taip pat prašo teismo pradėti teiseną asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pateikti nepriklausomų statybos ekspertų išvadas dėl namo, esančio Jonažolių g. 13 neatitikimo nustatytiems STR reglamentams ir statybos normoms, pateikti įrodymus, kad Valstybinė statinių priėmimo komisija, pasirašydama aukščiau minėto namo priėmimo naudoti aktą, galimai neatsižvelgė į nustatytus statybos trūkumus.

Pareiškėjo G. B. pastarieji skunde išdėstyti reikalavimai paliekami nenagrinėti, nes teismas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nagrinėdamas šį skundą neturi teisės įpareigoti policiją ar kitą instituciją atlikti jo prašomus veiksmus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad G. B. skundas dėl jo skunde minimo triukšmo 2011-07-21 ir 2011-07-22 išnagrinėtas visapusiškai ir priimtas teisingas sprendimas.

Vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

 

n u t a r i a:

 

Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Lazdynų policijos nuovados viršininko sprendimą Nr. 10-18-S-20694.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                     Virginija Liudvinavičienė