Pranešėjas Olegas Šibkovas                                                        Baudžiamosios bylos Nr. 1A-361-498/2015

Teisėja Birutė Drozdienė                                                        Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00944-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant  prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal  nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam apskirta bausmė – 30 MGL – 3900 Lt ( trijų tūkstančių devynių šimtų litų), atitikmuo eurais – 1129  EUR (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bauda.

A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius ieškinius – 11958 Lt turtinei ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nuspręsta atmesti.

Iš A. S. priteista nukentėjusiajam A. B. 2000 Lt (du tūkstančius litų), atitikmuo eurais – 579.24 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms apmokėti.

VĮ Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. S. 2327.42 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus keturiasdešimt du centus), atitikmuo eurais – 674.07 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus septynis euro centus) už nukentėjusiųjų G. ir O. B. gydymą.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – asmens tapatybės kortelę nuspręsta grąžinti A. S..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. S. priklausantį kilnojamąjį turtą -  automobilius „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad 2013-12-27 apie 10.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 150 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37, 231.4 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus (kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusius pėsčiuosius, važiavo, partrenkė ir sužalojo 2-oje eismo juostoje iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusius ir bebaigiančius pereiti važiuojamąją dalį mažamečius pėsčiuosius G. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir O. B., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą; partrenkęs pėsčiuosius nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir nuvažiavo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji G. B., O. B., I. B. ir A. B. (toliau – ir apeliantai) prašo:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį - A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę - areštą.

Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius _ ieškinius pilnai tenkinti. Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų), atitikmuo eurais - 1158.48 EUR (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1660-738/2014- A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d., ir skirti bausmę - areštą.

Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius _ ieškinius pilnai tenkinti.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų), atitikmuo eurais - 1158.48 EUR (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms apmokėti.

VĮ Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. S. 2327.42 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus keturiasdešimt du centus), atitikmuo eurais - 674.07 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus septynis euro centus) už nukentėjusiųjų Gerardo ir O. B. gydymą.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - asmens tapatybės kortelę grąžinti A. S..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S. priklausantį kilnojamąjį turtą -automobilius „Opel Ascona", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Punto", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Eismo įvykio metu nukentėjo mažametis G. B., o tai pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktą - kai veika padaryta mažamečiui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat apeliantai skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nepaisant įrodymų vertinimo reikalavimų visiškai nevertino 2014-06-13 G. B. gydančio LSMUL Kauno klinikos veido ir žandikaulio chirurgijos gydytojo Daliaus Sakavičiaus išvados, pagal kurią G. B. galimi liekamieji reiškiniai bei potrauminės komplikacijos - apsunkinti apatinio žandikaulio judesiai dėl dešinės pusės apatinio žandikaulio sąnarinės dalies lūžio bei dešinės pusės apatinio žandikaulio vystymosi sutrikimai, kadangi minėtas lūžis yra apatinio žandikaulio „augimo zonoje". Skunde daroma išvada, kad apylinkės nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimų, ko pasėkoje byla išnagrinėta neišsamiai ir buvo atmestas civilinis ieškinys. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį neatliko lyginamosios bylos duomenų analizės, įrodymus vertino atskirai, nepagrįstai svaresniais įrodomąja prasme laikė tik kaltinamajam palankius specialisto išvadą ir jo paaiškinimus (pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį).

Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino neturtinės žalos, kurią jie patyrė dėl jų mažamečių sūnų sužalojimo, kurių fizinės ir dvasinės traumos juos stipriai paveikė. Skunde nurodoma, kad jie patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kuris vis dar tęsiasi. Po šio įvykio juos apėmė depresija, nerimas, sielvartas. Įvykio metu ir po įvykio I. B. laukėsi kūdikio (vaikas gimė 2014-05-27), todėl visi minėti dvasiniai pergyvenimai, galėjo stipriai neigiamai atsiliepti būsimo kūdikio sveikatai. A. B. dėl su nusikalstama veika susijusių pasekmių (sužalotų sūnų priežiūra, gydymas, reabilitacija), po autoįvykio 2014-01-10, šalių susitarimu nutraukė darbo santykius.

Apeliantai skunde nurodo, kad G. B. autoįvykio metu buvo suluošintas, iškentė stiprius fizinius skausmus. Dėl autoįvykio jam nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas - dešinės sąnarinės ataugos srityje ir kairės pusės kūno srityje bei dešiniojo skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimai. G. B. operuotas dėl apatinio žandikaulio lūžimo - dešinėje pašalinta atlūžusi dalis sąnarinės galvos, o kairėje pusėje atlikta kaulo sintezė titano konstrukcijomis. Šiuo metu G. B. planuojama operacija - titano konstrukcijų pašalinimas. Nurodoma, kad dėl liekamųjų reiškinių odontologinis gydymas bus reikalingas visą augimo laikotarpį, kad jų sūnaus G. B. gydymas jau tęsiasi daugiau kaip metus, visiškai neaišku, kada jis pasibaigs ir kokie bus gydymo galutiniai rezultatai, nes veido kaulų potrauminiai reiškiniai ir galimos komplikacijos šioje gydymo stadijoje tik prognozuojamos. Nurodoma, kad O. B. autoįvykio metu buvo sužalotas, iškentė fizinius skausmus, jam automobilis kliudė kairę ranką, parvertė ant žemės, jis ilgą laiką negalėjo judinti rankos per alkūnę, dėl ko jam buvo reikalingos kineziterapijos paslaugos. O. B. dėl įvykio kaltino save, nes jis vedėsi brolį per pėsčiųjų perėją, nuo įvykio metu patirto išgąsčio ir streso pradėjo mikčioti, dėl ko šiuo metu jam pastoviai reikalingos psichoterapinės ir logopedinės paslaugos.

Apeliantai skunde nurodo, kad G. B. ir O. B. patyrė sunkias dvasines traumas, sukrėtimą, išgyvenimus, jie prastai miega, sapnuoja košmarus, nerimauja, juos apėmusi depresija. G. B. ir O. B. bijo transporto priemonių, bijo pereiti važiuojamąją kelio dalį, jiems reikalinga pastovi psichologo pagalba. Skunde rašoma, kad Viešosios įstaigos „Kauno psichoterapijos centras" psichologė J. S. 2014-03-19 pateikė O. B. psichologinio įvertinimo išvadą, kurioje teigiama, kad O. B. pokalbio metu greitai susigraudina, baimingas, aktyviai pokalbio nepalaiko, susijaudina, pradeda mikčioti. Tyrimo rezultatai rodo padidintą nerimo lygį, vidinę įtampą. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi, dėmesys nepastovus, greit išblaškomas, stebima astenizacija ilgalaikėje veikloje. Psichologė J. S. 2014-03-24 pateikė G. B. psichologinio įvertinimo išvadą, kurioje teigiama, kad G. B. pokalbio metu įtemptas, nerimastingas. G. B. įvykio neprisimena, nes artimųjų teigimu, avarijos metu prarado sąmonę, vėliau buvo šoko būsenoje, visa tai įtakojo to įvykio atminties sutrikimą. Klinikinio stebėjimo metu fiksuojamas padidintas dirglumas, vidinė įtampa, emocinis labilumas. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi, dėmesys nepastovus greit išblaškomas. Projekcinių tyrimų rezultatai tai patvirtina.

Dėl neturtinės žalos skunde teigiama, kad pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-797-315/2014).

Be to skunde nurodoma, kad pirmos  instancijos teismas  A. B. priteisė  2000  Lt  (du tūkstančiai  litų) atstovavimo išlaidų, tačiau teigia, kad tai tik atstovavimo išlaidos už ikiteisminį tyrimą, kita dalis išlaidų už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme 2000 Lt (du tūkstančiai litų) priteista nebuvo, nors byloje prie civilinio ieškinio pridėta 2014-06-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 29/2014, kurią A. B. apmokėjo.

Apeliantų  įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę- areštą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis atsakovas UAB  DK „PZU Lietuva“ prašo atmesti apeliacinį skundą bei palikti galioti 2014-12-23 Kauno apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos neproporcingas patirtai žalai. Taip pat nurodo, kad maksimali suma kurią gali išmokėti draudikas nukentėjusiajam yra 5000 eurų. Atsiliepime teigiama, kad G. B. išmokėjo 10 000 Lt neturtinės žalos, o O. B. išmokėjo 2000 Lt draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad visos draudiko išmokėtos išmokos regreso tvarka bus išieškotos iš A. S..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nuteistąjį A. S. ir jo atstovą advokatę Ramutę Budrytę, kurie prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų A. B. ir I. B. apeliacinis skundas atmetamas. 

Ginčas byloje kilo dėl iš civilinių atsakovų nukentėjusiesiems priteistų turtinės, neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų sumų dydžio ir bausmės rūšies parinkimo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

 Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo visiškai tenkinti nuketėjusiųjų I. B., A. B.,  G. B. ir O. B. civilinį ieškinį, kuriuo jie prašo iš nuteistojo A. S. priteisti 11958 Lt (3463,28 Eur) jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 400 000 Lt (115848,01 Eur) neturtinės žalos, iš kurių 100 000 Lt (28962 Eur) A. B., 100 000 Lt (28962 Eur) I. B., 100 000 Lt (28962 Eur) G. B., 100 000 Lt (28962 Eur) O. B..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą nustatė, kad su civiliniu ieškiniu nukentėjusieji pateikė į bylą G. B. ir O. B. gydymo ir reabilitacijos išlaidas patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l. 190-196). Taip pat nustatyta, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta transporto priemonė FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuketėjusiajam O. B. paskaičiavo ir išmokėjo 1540,00 Lt psichoterapinio gydymo išlaidoms atlyginti (t.2, b.l.6,13), G. B. buvo paskaičiuota ir išmokėta 1320 Lt psichoterapinio gydymo išlaidoms atlyginti ir 499,22 Lt medikamentų įsigijimo išlaidoms atlyginti (t. 2, b.l. 6, 9). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. S. laikotarpyje nuo 2014-10-22 iki 2014-11-07 nukentėjusiųjų mažamečių tėvams sumokėjo 8000 Lt, turtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 53). Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną nukentėjusiesiems buvo atlyginta 11359,22 Lt (3289,85 Eur) turtinės žalos, įskaitant draudimo bendrovės 3359,22 Lt (972,90 Eur) atlygintą žalą, kuri regreso tvarka bus išieškoma iš A. S., ir 8000 Lt (2316,96 Eur) turtinės žalos atlygino A. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė UAB  DK „PZU Lietuva“ pagal tuo metu (2014-09-24) turimus bei papildomai gautus medicinines išlaidas pagrindžiančius dokumentus pripažino nukentėjusiųjų gydymo išlaidomis 7359,22 Lt (2131,38 Eur) ir dėl šios sumos išmokėjimo priėmė sprendimus (t. 2, b.l. 5-15). Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną – 2014-12-23 – nuketėjusiesiems realiai buvo atlyginta 11359,22 Lt (3289,85 Eur) turtinės žalos, o netgi didesnė nei likusi reikalaujamos sumos dalis (likusi dalis - 598,78 Lt (173,42 Eur)) draudimo bendrovės sprendimais pripažinta pagrįstomis išlaidomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė 11958 Lt (3463,28 Eur) civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pažymi, kad šiai dienai nukentėjusiajam G. B. yra atlyginta 8619,22 Lt (2496,30 Eur) turtinė žala už patirtas gydymo išlaidas, o O. B. yra atlyginta 5240 Lt (1517,61 Eur) turtinė žala už patirtas gydymo išlaidas. Taigi nukentėjusiesiems draudimo bendrovė atlygino 13859,22 Lt (4013,91 Eur) turtinės žalos bei įvertinus paties A. S. atlygintą turtinę žalą 8000 Lt (2316,96 Eur), viso nukentėjusiesiems G. B. ir O. B. atlyginta 21859,22 Lt (6330,87 Eur) turtinė žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti turtinė žala yra visiškai atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti mažamečiai G. B., O. B. ir jų tėvai, įstatyminiai atstovai I. B. ir A. B.. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems G. B. ir O. B. atlyginta neturtinė 12 000 Lt (10 000 Lt G. B. ir 2000 Lt O. B.) žala yra pakankama. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad 12 000 Lt (3475,44 Eur) neturtinės žalos yra pakankama piniginė išraiška už patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitus praradimus. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, specialistų išvadų (t.1, b.l. 58-60) matyti, kad G. B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas abipusis apatinio žandikaulio lūžis, kompleksinis viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų trauminė liga (lengva forma), lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. O. B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas rankos sumušimas, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir specialisto apklausto teismo posėdžio metu paaiškinimų matyti, kad G. B. galimi liekamieji reiškiniai, tačiau dokumentų, pagrindžiančių esamus nepataisomus liekamuosius reiškinius, byloje nėra. Nukentėjusysis sveiksta, nors jo atstovai teigia, kad liekamieji reiškiniai yra, tačiau tiek specialistas, tiek gydytojas D.Sakavičius nurodo, kad liekamieji reiškiniai tik galimi ir tai sudaro pagrindą manyti, kad G. B. padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jo galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin sunkių padarinių nukentėjusysis nepatyrė, tai yra jam neapribota galimybė judėti, mokytis, byloje nėra objektyvių duomenų, kad patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui. G. B. jau yra atlyginta 10 000 Lt neturtinė žala. Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 100 000 Lt suma yra aiškiai per didelė, faktinių bylos aplinkybių kontekste ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-111/2009; Nr.2K-352/2010)

O. B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas rankos sumušimas, kuo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad O. B. patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jam buvo reikalingas psichologo-psichoterapeuto konsultacijos, todėl jam pagrįstai atlyginta 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinė žala. Iš esmės O. B. nusikalstamos veikos pasekmės nėra pakankamai sunkios, todėl civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 100 000 Lt neturtinė žala, taip pat yra aiškiai per didelė ir neatitinkanti kaltojo asmens ir nukentėjusiojo teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. nukentėjusiesiems atlygino 8000 Lt (2316,96 Eur) turtinės žalos, kuri nepagrįsta jokiais gydymo ar kitas išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-628/2013). Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Taip pat į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29). Kaip jau minėta šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti tiek nukentėję mažamečiai – G. ir O. B. - tiek jų tėvai I. B. ir A. B.. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala ir į tokios žalos atlyginimą teisę turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys, nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu ( BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015). Todėl nors I. B. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažinti nukentėjusiais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų dvasiniai išgyvenimai, negautos pajamos yra netiesiogiai susiję su A. S. padaryta nusikalstama veika, todėl neturtinė žala jiems nepriteistina. Tokios žalos reikalauti jie gali tik kaip tiesiogiai nuo nuskalstamos veikos nukentėjusiųjų nepilnamečių įstatyminiai atstovai, jų vardu. Aplinkybė, kad nukentėjusiems turtinės žalos atlyginta 8000 Lt didesnė suma nei ji pagrįsta dokumentais bei draudimo bendrovės pripažinta turtinė žala, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiems atlyginta pakankama, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, tiek turtinės tiek neturtinės žalos suma.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta mažamečiams (LR BK 60 straipsnio1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad LR BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis, kai juose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad darydamas nusikalstamą veiką asmuo nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad gali atsirasti LR BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, kitaip tariant A. S. veikoje nebuvo tyčios sužaloti mažamečius asmenis. Didesnis kaltojo asmens pavojingumas yra tada, kai nusikaltimo auka pasirenkamas mažametis asmuo ir kaltininkas žinojo, kad nukentėjusysis dar neturi keturiolikos metų. Tokiu atveju teismas privalo atsižvelgti į šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. veika padaryta dėl neatsargumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamos veikos padariniai kilo mažamečiui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. S. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir  pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuosprendyje pažymėjęs, kad A. S. visiškai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir atlygino dalį žalos. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje asmuo neteistas, žalą nukentėjusiesiems atlyginti nevengia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl apylinkės teismas už neatsargų nusikaltimą pagrįstai A. S. skyrė LR BK 75 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos baudos dydį artimą jos vidurkiui (30 MGL).

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti 4000 Lt (1158,48 Eur) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė 2000 Lt (579,24 Eur) už advokato atstovavimo paslaugas. Byloje pateiktas atstovavimo išlaidų apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b.l. 189). Apygardos teismas pažymi, kad skunde prašoma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma – 4000 Lt (1158,48 Eur) suma yra nepagrįsta visišką sumos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas (t.1, b.l. 197), tačiau šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. S. pagrįstai priteistinos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos – 579,24 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis apeliacinio skundo reikalavimų atitinka  nuosprendžio rezoliucinę dalį ir jų keisti ar naikinti apeliantai skunde neprašo. Todėl dėl minėtų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija nepasisako.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma (t.II, b.l. 85) apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. S. išlaidos iki 2015 m. balandžio 14 d. sudaro 14,48 Eur dydžio advokato užmokestis. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodyta priteistinos valstybės naudai suma už antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. S. nepriteistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  332 straipsniu

n u t a r i a:

Nukentėjusiųjų A. B. ir I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Olegas Šibkovas

Teisėjai                                                                                                                              Jūratė Jakubonienė

Algirdas Remeika