Civilinė byla Nr. e2YT-3497-839/2019
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00871-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.7.1.; 3.4.5.19.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. birželio 21 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant pareiškėjai V. P., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal priimti po jos motinos V. M. mirties. Nurodė, jog motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos palikimo niekas nepriėmė, nes ji gyveno su pareiškėja ir turto neturėjo. Jos tėvų santuoka buvo sudaryta 1961 m. sausio 26 d. Santuoka nutraukta 1978 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu, tačiau ištuoka įregistruota tik 1993 m. birželio 21 d. Iš savo motinos buvo girdėjusi, kad nutraukiant santuoką 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jos vyrui (pareiškėjos tėvui) A. M.. Pareiškėjos tėvas A. M. šį butą įsigijo 1992-07-09 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis LR 1991.05.28 Įstatymu I-1374 Nr. 8-6360. Kaip paaiškėjo, nors A. M. įsigijo butą jau teismo sprendimu nutraukus santuoką su pareiškėjos motina, tačiau ištuoka nebuvo įregistruota civiline tvarka, todėl šis butas pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi pusė buto priklauso ir jos motinai, todėl kreipėsi į Utenos rajono 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, tačiau sužinojo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ir notarė patarė kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Paaiškino, jog neturi teisinio išsilavinimo, su paveldėjimo klausimais ankščiau nebuvo susidūrusi bei niekas nepatarė, ką tokiu atveju privaloma daryti. Be to, tėvas A. M. 2001-08-16 buvo surašęs testamentą, kuriuo jam priklausantį butą ir visą kitą turtą paliko pareiškėjai, o ji buvo vienintelis vaikas šeimoje.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja pagrįstai praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymui.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos V. P. motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Utenos rajono 1 - ojo notarų biuro pateiktos informacijos matyti, kad mirus V. M. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašo duomenimis duomenų apie sudarytą jos testamentą ir palikimo priėmimą nėra registruota.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Galiojančio įstatymo (LR CK 5.57 str.) normos konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Bylos duomenimis palikimas atsirado 2008 m. gegužės 8 d. Taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2008-08-08.
Kaip nurodė pareiškėja poreikio priimti palikimą po motinos mirties nebuvo, nes ji jokio turto neturėjo, o tėvas buvo įsitikinęs, kad butas priklauso vien tik jam ir pagal testamentą jį paliko pareiškėjai.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta 1961 m. sausio 26 d. Santuoka nutraukta 1978 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu, tačiau ištuoka įregistruota tik 1993 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos tėvui A. M. 1992-07-09 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis LR 1991.05.28 Įstatymu I-1374 Nr. 8-6360, įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Tokia nuostata galiojo iki Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso pripažinimo negaliojančiu, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. Pareiškėjos teigimu motina buvo kalbėjusi, kad nutraukiant santuoką 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jos vyrui (pareiškėjos tėvui) A. M.. Bylos duomenimis pareiškėjos tėvas 2001-08-16 surašė testamentą, kuriuo jam priklausantį butą ir visą kitą turtą paliko pareiškėjai. Kaip nurodė pareiškėja tėvai ir po santuokos nutraukimo bendravo ir tarp jų nebuvo ginčo dėl buto. Taigi tokios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad po motinos mirties atsirado palikimas, todėl jai neturint teisinės patirties ir žinių, sąžiningai buvo suklysta ir nebuvo poreikio spręsti paveldėjimo klausimus po motinos mirties dėl ko terminas palikimui priimti buvo praleistas.
Termino palikimui priimti pratęsimui suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja, palikimo niekas kitas nepriėmė, o pareiškėja bylos duomenimis vienintelė paveldėtoja. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad būtent pareiškėjai testamentu jos tėvas paliko jo vardu registruotą butą ir kitą turtą.
Taigi bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja, atsižvelgiant ir įvertinant minėtas aplinkybes dėl objektyvių priežasčių ir sąžiningai suklydusi praleido palikimo priėmimo terminą. Todėl vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pripažintina, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių, taigi pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas (LR CPK 578 str., LR CK 5.57 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 443 str., 578 str.,
n u t a r i a:
pareiškimą patenkinti.
Pratęsti V. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėjas Gediminas Karpavičius