Civilinė byla Nr. 2-2143/2011

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03421-2009-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.8.; 127.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Subtilis“ ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Subtilis“ reikalavimas Bondario individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-3160-585/2011).

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi Bondario individualiai firmai „Boresta“ iškelta restruktūrizavimo byla; 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimai, tarp jų kreditoriaus UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kurią patvirtintas UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimas, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimą patenkino iš dalies ir patvirtino 500 000 Lt reikalavimą. Teismas nustatė, kad UAB „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 2007 m. spalio 2 d. preliminarios sutarties, kurią sudarė Bondario individuali firma „Boresta“ ir E. K.. Pagal preliminarią sutartį įsigyjamo turto kaina buvo 12 000 000 Lt, o už pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti 6 000 000 Lt baudą. Kadangi preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sutaryta, Bondario individuali firma „Boresta“ ir E. K. 2009 m. vasario 13 d. pasirašė susitarimą dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį, kuriuo preliminarioje sutartyje numatytą baudą sumažino iki 5 000 000 Lt. E. K. ir UAB „Subtilis“ 2009 m. rugsėjo 17 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Subtilis“ perėjo reikalavimo teisė reikalauti iš Bondario individualios firmos „Boresta“ 4 550 000 Lt netesybų. Spręsdamas, ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl akių (tariamas sandoris), nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, bet turint tikslą su Bondario individualia firma „Boresta“ tikėtinai susijusiems asmenims sudaryti sąlygas kontroliuoti įmonės restruktūrizavimo procesą, teismas konstatavo, kad kreditoriai Danske Bank A/S ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“ tokių aplinkybių neįrodė, todėl preliminari sutartis šiuo pagrindu negali būti pripažinta tariamu sandoriu. Teismas konstatavo, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo kalta Bondario individuali firma „Boresta“, todėl jai tenka pareiga kitai sutarties šaliai atlyginti minimalius nuostolius (netesybas). Preliminariosios sutarties 8.1 punkte numatyta, kad už pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti 6 000 000 Lt baudą, kuri vėlesniu susitarimu buvo sumažinta iki 5 000 000 Lt sumos. Įvertinęs tai, kad šalys buvo susitarusios sumokėti netesybas, kurios sudaro beveik 50 proc. sandorio vertės, nesant duomenų apie galimus kreditoriaus nuostolius, teismas sprendė, kad toks susitarimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. Teismas padarė išvadą, kad šalių sutarto dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, todėl mažinamos. Kadangi kreditorius UAB „Subtilis“ neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o teismo posėdyje B. B. pripažino, kad susitarimas dėl netesybų sudarytas neprotingai, neatsižvelgus į neproporcingai prisiimamą pirkėjo riziką, kilusią jam negavus kredito, teismas sprendė, kad netesybų suma mažintina iki 500 000 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Subtilis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Sutarčių laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Todėl E. K. ir Bondario individualios firmos „Boresta“ preliminarioje sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl baudos yra teisėtas ir vykdytinas.

              2. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota (CPK 263 straipsnis). Teismas nemotyvavo, kodėl būtent 500 000 Lt netesybų suma laikytina protinga ir pagrįsta. Užuot tinkamai motyvavęs tokią poziciją, teismas konstatavo, kad kreditorius UAB „Subtilis“ neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio ir tai neva sudaro pagrindą mažinti sutartines netesybas, nors pats teismas cituoja teismų praktiką, pagal kurią sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio.

              3. Pirmosios instancijos teismas jau yra tyręs UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, kai 2009 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurioje pagrįstai ir aiškiai pasisakė, kad UAB „Subtilis“ yra vienas iš pagrindinių kreditorių, kurio reikalavimas sudaro daugiau kaip 1/5 visų į apskaitą įtraukų reikalavimų sumos. Teismui nekilo abejonių dėl šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir tuomet, kai 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino UAB ‚Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinį reikalavimą. Dabar gi, ištyrus tuos pačius byloje rašytinius įrodymus, teismas padarė priešingą išvadą. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino minėtą 2010 m. gegužės 31 d. nutartį ir grąžino klausimą spręsti iš naujo, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas turi priimti kitokį sprendimą. Minėta nutartis buvo panaikinta tik dėl motyvacijos trūkumų.

              4. Bondario individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo administratorius taip pat yra patikrinęs UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko šis reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas.

              Atskiruoju skundu kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant bankui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Bankas yra dalyvaujantis byloje asmuo, nes jis inicijavo šį procesą, pateikdamas Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, kuriuo ginčijo UAB „Subtilis“ finansinio reikalavimo pagrįstumą. Būtent banko iškeltų argumentų pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt reikalavimas, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl bankui turėjo būti pranešta apie pirmosios instancijos teismo posėdį. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kreditoriai Danske Bank A/S ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“ neįrodė, jog UAB „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas atsirado tariamo sandorio pagrindu. Taigi teismas pasisakė dėl banko anksčiau pateiktų paaiškinimų, tačiau nesudarė galimybės bankui pateikti įrodymus ir pasisakyti teismo posėdyje.

              2. UAB „Subtilis“ reikalavimo teisė į 4 550 000 Lt yra įgyta tariamų sandorių pagrindu. Teismas, tvirtindamas kreditorinį reikalavimą, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar sandoris nebuvo tariamas. Kadangi teismas to nepadarė, UAB „Subtilis“ reikalavimas yra patvirtintas nepagrįstai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad E. K. būtų reikalavęs įvykdyti preliminariąją sutartį. Susitarimas dėl netesybų sudarytas praėjus metams nuo tada, kai Bondario individualiai firmai „Boresta“ kilo prievolė įvykdyti preliminariąją sutartį. Ieškiniams dėl netesybų taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Nagrinėjamu atveju senaties terminas reikalauti netesybas buvo suėjęs 2008 m. rugpjūčio 16 d. Nesuprantama, kodėl Bondario individuali firma „Boresta“ 2009 m. vasario 13 d. pasirašė susitarimą dėl netesybų, kurias reikalauti praleistas senaties terminas. Minėtu susitarimu baudos mokėjimas buvo išdėstytas vieneriems metams, t. y. iki 2010 m. kovo 1 d. Remiantis Bondario individualios firmos „Boresta“ 2009 m. I ketvirčio finansiniais duomenimis, 2009 m. gegužės 14 d. visi įmonės įsipareigojimai sudarė tik 8 080 780 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos – tik 2 424 655 Lt. Akivaizdu, kad Bondario individuali firma „Boresta“ negalėjo turėti 5 000 000 Lt įsiskolinimo E. K.. Preliminariąja sutartimi sutartos netesybos sudaro beveik pusę viso įmonės turto, o būsimos pirkimo-pardavimo sutarties suma beveik tokia pati kaip ir visas įmonės turtas. Byloje nėra įrodymų, kad Bondario individuali firma „Boresta“ kreipėsi į kredito įstaigas dėl šio sandorio finansavimo. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2.1 punktu Bondario individuali firma „Boresta“ įsipareigojo sumokėti E. K. sumą, kurios dydis ir apmokėjimo tvarka nurodyta šios sutarties priede Nr. 1, tačiau šis priedas teismui nebuvo pateiktas, todėl neaišku, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis buvo įgytas 4 550 000 Lt reikalavimas. Negalima įvertinti ir to, kada ši reikalavimo teisė, kaip turtas, buvo apskaitytas UAB „Subtilis“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, nes UAB „Subtilis“ neteikia šių dokumentų. UAB „Subtilis“, būdama nedidele įmonė, neturėdama jokio nekilnojamojo turto, tariamai prisiėmė įsipareigojimus pagal reikalavimo perleidimo sutartį, neatsižvelgusi į tai, kad skolininkas (Bondario individuali firma „Boresta“) negalės įvykdyti prievolės. Nutartis dėl Bondario individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo buvo priimta praėjus vos dviems mėnesiams nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Sutartis buvo sudaryta 2009 m. lapkričio 27 d., o į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo kreiptasi 2009 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, kad sandoris, kurio pagrindu atsirado UAB „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas, yra tariamas. Teismas šių aplinkybių neišnagrinėjo.

              3. UAB „Subtilis“ neįrodė patirtų nuostolių dydžio, kas yra lemiama nustatant, ar netesybų dydis yra pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl netesybų, šalies patirti nuostoliai yra labai svarbūs, kadangi teismas, tik palygindamas šalies realiai patirtus nuostolius su prašomomis priteisti netesybomis, gali nustatyti, ar prašomos netesybos yra protingo dydžio. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, 500 000 Lt netesybos negali būti laikomis protingomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių. Nėra aišku, ar dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo nėra kalta kita sutarties šalis, ar priteistas netesybų dydis nepažeidžia kitų Bondario individualios firmos „Boresta“ kreditorių interesų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą restruktūrizuojamos Bondario individualios firmos „Boresta“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinį reikalavimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Teismas neprivalėjo pranešti apie teismo posėdį kreditoriui Danske Bank A/S. Tai patvirtina ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostata ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1813/2011.

              2. Pagal kasacinio teismo praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, kadangi tokiu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Šalis, reikalaujanti netesybų sumokėjimo, net neturi pareigos įrodinėti, kokio dydžio nuostolius patyrė dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų. Be to, neaišku, kokiu būdu ir kodėl UAB „Subtilis“, perėmusi reikalavimo teisę iš E. K., turėjo įrodinėti šio asmens, kuris net nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, patirtus nuostolius. Todėl akivaizdu, kad teismas nepagrįstai sumažino UAB „Subtilis“ kreditorinį reikalavimą.

              3. Sandoriai, kurių pagrindu UAB „Subtilis“ reiškia kreditorinį reikalavimą yra realūs, o ne tariami. Akivaizdu, kad netikėdamas šių sandorių sėkme ir jų pelningumu individualiai įmonei (ir sau) B. B. jų niekada nebūtų sudaręs ir neprisiėmęs tokios rizikos. Dabar jis pats yra subsidiarus skolininkas. Bondario individuali firma „Boresta“ planavo gauti finansavimą iš kredito įstaigų ir pajamas iš savo veiklos, tačiau dėl pasikeitusių kreditų išdavimo sąlygų negalėjo to padaryti. Be to, su įmone pradėjo neatsiskaitinėti stambiausias tuo metu buvęs užsakovas, iš kurio įmonė tikėjosi gauti keliolikos milijonų planuoto pelno. Bankas savo argumentus grindžia 2009 m. I ketvirčio finansiniais duomenimis (konkrečiai balansu), tačiau balansas nėra pasirašytas, todėl negalima laikyti, kad jame esantys duomenys yra galutiniai ir tikri. Kita vertus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „Subtilis“ kreditorinis reikalavimas ir iš jų kylantys mokesčiai buvo atspindėti tiek Bondario individualios firmos „Boresta“, tiek kitų sandoriuose dalydavusių asmenų finansinėse ataskaitose. Be to, E. K., kuriam buvo sumokėta dalis baudos (450 000 Lt), nuo šios sumos į valstybės biudžetą sumokėjo 20 000 Lt mokestį. Bankas atskirajame skunde užsimena, kad pats B. B. patvirtino, jog įmonė, prieš sudarydamas preliminariąją sutartį, jau žinojo, kad sutarties neįvykdys. Tačiau B. B. to niekada nesakė.

              4. Bankas savo skundą grindžia vien samprotavimais. Kiti kreditoriai dėl UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo jokių skundų nereiškia ir net pritarė restruktūrizavimo planui. Todėl Bondario individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo procesas atitinka daugumos kreditorių interesus, o bankas siekia greitesnio įmonės bankroto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliantas Danske Bank A/S nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą apie tai jam nepranešęs, todėl prašo konstatuoti skundžiamos teismo nutarties absoliutų negaliojimo pagrindą.

              Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai, t. y. jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

              Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimo tvirtinimo klausima nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. gegužės 17 d., kviečiant į teismo posėdį kreditorių UAB „Subtilis“ ir restruktūrizavimo administratorių (t. 4, b. l. 120). Kreditoriui Danske Bank A/S apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimo tvirtinimo klausimas, pirmosios instancijos teismas apskritai nepranešė. Teisėjų kolegijos nuomone, šis kreditorius yra byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam turėjo būti pranešta apie teismo posėdį. Pažymėtina, kad UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi. Atskirąjį skundą dėl šia teismo nutartimi patvirtinto UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo padavė būtent Danske Bank A/S (t. y. kitas restruktūrizuojamos įmonės kreditorius). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Danske Bank A/S atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinis reikalavimas, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad būtent kreditorius Danske Bank A/S inicijavo procesą dėl UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl jis laikytinas šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu.

              Pirmosios instancijos teismas, nepranešęs kreditoriui Danske Bank A/S apie žodinį bylos nagrinėjimą, nesudarė šiam kreditoriui galimybės dalyvauti bylos dėl UAB „Subtilis“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjime. Tokiu būdu buvo pažeistos šio asmens procesinės teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, kt.

              Šioje byloje susiklostė situacija, kai bylos nagrinėjime nedalyvavęs kreditorius savo argumentus ir paaiškinimus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nurodė tik atskirajame skunde. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui neišanalizavus šių argumentų ir dėl jų nepasisakius liko neatskleista ir bylos esmė.

              CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos teismas tikrina ex officio, CPK 329 straipsnio 3 dalyje – absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos teismas tikrina asmens prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas Danske Bank A/S grindžia skundą teisės būti išklausytam suvaržymu, ir konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, o klausimas dėl kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimo tvirtinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Panaikinusi skundžiamą nutartį dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir perdavusi klausimą dėl kreditoriaus UAB „Subtilis“ reikalavimo tvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų skundų argumentų.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl kreditoriaus UAB „Subtilis“ 4 551 900 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.