Civilinė byla Nr. 2A-81-658/2018

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00889-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.6.; 2.1.5.2.; 2.4.2.5.; 2.4.2.12.2.; 3.1.10.7., 3.3.1.15.; 3.3.1.18.3.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant ieškovams V. K., D. K. ir jų atstovei advokatei I. K.,

atsakovei M. G. ir jos bei atsakovo S. G. atstovei advokatei T. K.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. B.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

nedalyvaujant atsakovui S. G., tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Papartis“, valstybės įmonei „Registrų centras“,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G. ir M. G. bei ieškovų V. K. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-314/2017 pagal ieškovų V. K. ir D. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., M. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Papartis“, valstybės įmonė „Registrų centras“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo ir pagal atsakovų S. G. ir M. G. priešieškinį ieškovams V. K., D. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Papartis“, valstybės įmonė „Registrų centras“ dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl žemės sklypų ribų nustatymo, termino skųsti administracinius aktus praleidimo, ieškinio senaties termino, administracinio akto panaikinimo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Ieškovai V. K. ir D. K. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti ribą tarp žemės sklypo, esančio SB „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią LKS koordinačių sistemoje žymi taškais 2 ((duomenys neskelbtini)) ir 3 ((duomenys neskelbtini)) pagal R. S. individualios įmonės parengtą 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo planą M 1:500; 2) panaikinti 2009 m. birželio 18 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 82/09-ST4(96); 3) įpareigoti atsakovus S. G. ir M. G. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti Pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą ir vandens talpyklą; 4) atsakovams S. G. ir M. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir nenugriovus savavališkai pastatytų statinių per teismo sprendime nurodytą terminą, leisti ieškovams V. K. ir D. K., Pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens talpyklą ir tvorą nugriauti savo lėšomis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0656 ha ploto žemės sklypą, esantį SB „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų S. G. ir M. G. bendra jungtine nuosavybe valdomu 0,0600 ha ploto žemės sklypu, esančiu toje pačioje sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams įsigijus žemės sklypą paaiškėjo, kad atsakovai ieškovų žemės sklypo pusėje neteisėtai pastatė ūkinį pastatą, šiltnamį, vandens talpyklą ir pradėjo lieti tvoros pamatus. Atlikus tikslius matavimus nustatyta, kad ieškovų žemės sklypas sumažintas nuo 656 kv. m iki 648 kv. m, t. y. 8 kv. m, o dalis žemės sklypo užstatyta atsakovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais, iš viso 85 kv. m, dėl to ieškovų sklypo plotas sudaro tik 563 kv. m.

Atsakovams 2009 m. liepos 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu įregistruotos daiktinės teisės į ūkinį pastatą ir šiltnamį, kurių dalys yra pastatytos ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šių statinių statybos metai nurodyti 1985 metai. Aktas surašytas neteisėtai ir nepagrįstai. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. birželio 18 d. akte Nr. 82/09-ST4(96) nenurodyta, kad būtų pripažinti tinkamais naudoti šulinys ir šiltnamis. Be to, akte įrašyta, kad ūkinis pastatas pastatytas pagal 1980 m. birželio 16 d. leidimą statybai Nr. 60/80, pagal V. P. 1980 m. parengtą projektą, tačiau abejotina, kad komisijai buvo pateiktas leidimas statybai, nes nei vienoje institucijoje jo nepavyko surasti. Be to, komisijos narys konstatavęs, kad negali nustatyti žemės sklypų ribos, negalėjo nustatyti ir aplinkybės, kuriame žemės sklype pastatytas atsakovų ūkinis pastatas, juo labiau patikrinti, ar yra išlaikyti atstumai nuo statinio iki kaimyninio žemės sklypo. Akte įrašyta, kad apžiūrėtas buvo tik ūkinis pastatas ir komisija pripažino tinkamu naudoti tik ūkinį pastatą. Tik dalyje, kur nurodyti pagalbiniai statiniai, ranka yra įrašytas šiltnamis. Akto apačioje yra prierašas, kad įrašu tikėti, tačiau nenurodytas prierašą padaręs asmuo, todėl kyla abejonė kada šis prierašas buvo padarytas.

Atsakovai S. G. ir M. G. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams priklauso du žemės sklypai. Ieškovų žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre užregistruotas atlikus preliminarius matavimus. Jo preliminarus plotas yra 656 kv. m, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. rugpjūčio 27 d. Jokių įregistruotų pastatų ar statinių ieškovų žemės sklype nėra įregistruota. Atsakovų žemės sklypas suformuotas anksčiau nei ieškovų žemės sklypas, todėl formuojant ieškovų žemės sklypą turėjo būti vertinamos atsakovų jau suformuoto žemės sklypo ribos. Būdamas besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovas matė visus atsakovų žemės sklype atliekamus statybos darbus, o kai 2007 m. rugsėjo 10 d. pirko žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklype esantys statybos darbų rezultatai egzistavo, ir ieškovas puikiai žino, kada ginčo statiniai ir tvoros pamatas buvo pastatyti. Ieškovai savo ginčo žemės sklypą pirko su aiškiai tvoros pamatu apibrėžta riba. Ginčo statiniai buvo pastatyti 1985 metais. Su tuometine ieškovų žemės sklypo naudotoja, o vėliau savininke M. G. ginčų dėl ribos tarp žemės sklypų nebuvo. Atsakovams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ginčo statiniai buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti viešajame registre.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bendros žemės sklypų ribos pagal CK 4.45 straipsnį, turi būti atsižvelgiama į šių žemės sklypų savininkų interesus, t. y. bendra riba turi būti nustatoma taip, kad jos nustatymas vienodai pagerintų, pablogintų ar suvaržytų žemės sklypų savininkų teises ir interesus, t. y. esant ploto trūkumui, šis trūkumas turėtų būti padalijamas proporcingai, o esant ploto padidėjimui, šis taip pat turi būti padalijamas proporcingai.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad skundžiamas 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 82/09-ST4(9.6) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centras Alytaus filialas 2016 m. vasario 5 d. raštu ieškovams pateikė duomenų banko išrašą, kuriame įrašyta, kad atsakovams 2009 m. liepos 2 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu įregistruotos daiktinės teisės į statinius. Taip pat ši institucija pateikė ir ginčo aktą. Šiuo atveju, visi komisijos nariai pagal savo kompetenciją patikrino ginčo statinį ir nustatė, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo 2 dalies 71 punkte nustatytus esminius statinio reikalavimus ir visi komisijos nariai pasirašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą be jokių pastabų. Be to, komisija pripažino tinkamu naudoti ne tik ūkinį pastatą, bet ir šiltnamį bei šulinį. Terminas, per kurį galėjo būti paduotas skundas praleistas net 7 metus.

Atsakovai S. G. ir M. G. priešieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti ribą tarp žemės sklypo, esančio SB „Papartis“ teritorijoje, Nr. 165 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio SB „Papartis“ teritorijoje, Nr. 164 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią LKS koordinačių sistemoje žymi taškas 1 ((duomenys neskelbtini)) ir taškas 5 ((duomenys neskelbtini)) pagal matininko A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį (M 1:500); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas yra 656 kv. m, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. rugpjūčio 27 d. Jokių įregistruotų pastatų ar statinių ieškovų žemės sklype nėra. Šį žemės sklypą ieškovai pirko 2007 m. rugsėjo 10 d. Atsakovui S. G. žemės sklypas buvo skirtas Varėnos rajono valdybos 1992 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 398-V. Atsakovų žemės sklypas suformuotas anksčiau (1992 m. birželio 25 d.), nei ieškovų žemės sklypas (1992 m. rugpjūčio 27 d.), todėl formuojant ieškovų žemės sklypą turėjo būti vertinamos atsakovų jau suformuoto žemės sklypo ribos. 2008 m. paaiškėjus preliminaraus ir faktinio ieškovų žemės ploto skirtumui ieškovai pradėjo reikšti pretenzijas dėl atsakovų statomos tvoros, tačiau tvorai pašalinti adekvačių veiksmų nesiėmė, o dėl pastatų pretenzijų nereiškė iki ieškinio pateikimo. 9 metus ieškovai su ginčo pastatų dislokacija sutiko. VĮ Registrų centras išankstinei patikrai pateiktame plane ieškovai savo žemės sklypo ribą braižė iki ginčo pastatų. Faktinis žemės sklypų naudojimas susiklostė nuo 1976 m. Ieškovai savo žemės sklypą pirko jau esant pastatytiems ūkiniam pastatui ir šiltnamiui bei tvoros pamatui, t. y. pirko aiškiai apibrėžto faktinio naudojimo (faktinių ribų) žemės sklypą. Ginčai dėl žemės sklypų ribos atsirado paaiškėjus skirtumui tarp juridinio (preliminaraus) ir faktinio ieškovų žemės sklypo ploto, ir ieškovai pradėjo siekti savo žemės sklypo faktinio ploto trūkumą kompensuoti atsakovų žemės sklypo ir 1985 m. pastatytų pastatų sąskaita, nepaisydami Vyriausybės nustatytos aiškios kompensavimo tvarkos už faktinio žemės sklypo ploto trūkumą, viršijantį leistinos paklaidos ribas.

Ieškovai V. K. ir D. K. atsiliepimu prašė atsakovų priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai siekia įsiteisinti neteisėtą ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies pasisavinimą. Atsakovai melagingai nurodo, kad statinius ir tvorą pasistatė dar iki ieškovai įsigijo žemės sklypą. Ieškovai dėl atsakovų neteisėtai vykdomų statybų 2008–2015 metais sistemingai kreipėsi į atsakingus subjektus. Atsakovai užuot sustabdę savo neteisėtus veiksmus toliau vykdė neteisėtas statybas. Ieškovai įsigijo konkretaus ploto žemės sklypą, kurio tiek buvimo vieta, tiek plotas, tiek kraštinių ilgis, buvo aiškūs. Pažymėjo, kad atsakovų planas iš inventorinės bylos negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, nes jame nėra pažymėtas nei žemės sklypo plotas, nei kraštinių ilgis, nei vieta koordinačių sistemoje. Ūkinio pastato ir šiltnamio statyba 1980 m. birželio 16 d. leidime nebuvo numatyta, ir jų statybai nebuvo išduotas joks statybos leidimas. Akivaizdu, kad 1980 metų leidime negalėjo būti numatyta, kad jis galioja iki 2009 metų. Ūkinio pastato ir šiltnamio statybos metai yra 1985 m., t. y. statyba pradėta praėjus 5 metams po tariamo statybos leidimo išdavimo. Vadinasi 1980 m. birželio 16 d. išduotas statybos leidimas nebegalėjo galioti 1985 metais, ir vien dėl šios priežasties minimų statinių statyba laikytina savavališka. Komisija net neturėdama statinių projekto ir statybai išduoto leidimo, negalėjo įvertinti statinių atitikties statybos dokumentams, ir surašyti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Taip pat ginčo ūkinio pastato ir šiltnamio statybai leidimas negalėjo būti išduotas, nes jie yra pastatyti neišlaikant 3 metrų atstumo iki ieškovų žemės sklypo ribos. Leidimo galiojimas pasibaigė, nepradėjus statyti statinių iki 1982 m. gruodžio 31 d., o vien dėl to, kad buvo surašytas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nepadaro šių statybų teisėtomis. Be to, į komisijos sudėtį turėjo būti įtrauktas projektuotojas, parengęs tikrinamo statinio projektą, tačiau toks asmuo į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į priešieškinį prašė dėl atsakovų priešieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovo S. G. žemės sklypo planas sudarytas 1984 m. rugpjūčio 13 d., kuris suderintas su tuometine Sodininkų bendrija. A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. parengtas atsakovų žemės sklypo situacijos brėžinys iš esmės atitinka žemės sklypo plotą, ribas, kurie nurodyti, dokumentuose, kurių pagrindu žemės sklypas buvo suteiktas naudotis S. G.. Atsakovų reikalavimas nustatyti bendrą atsakovų žemės sklypo ir ieškovų žemės sklypo ribą, pagal A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. parengtą situacijos schemą, atitiktų Nekilnojamojo turto registre registruotus duomenis, iš esmės būtų pagrįstas pirminiuose dokumentuose esančia informacija, tačiau toks ribos nustatymas apribotų ieškovų V. K. ir D. K. teises, nes jų valdomas žemės sklypas galimai sumažėtų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Įpareigojo atsakovus S. G. ir M. G. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (nebaigtą statyti) tvorą su išlietais betoniniais pamatais, kuri skiria ieškovams V. K. ir D. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovams S. G. ir M. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams S. G. ir M. G. teismo nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, ieškovai V. K. ir D. K. turi teisę nugriauti (nebaigtą statyti) tvorą su išlietais betoniniais pamatais ir sutvarkyti statybvietę. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš kiekvieno atsakovo: S. G., M. G. bylinėjimosi išlaidas po 101,15 Eur ieškovų V. K. ir D. K. naudai. Priteisė iš kiekvieno ieškovo: V. K., D. K. patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu po 15 Eur atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros departamento naudai. Priteisė iš kiekvieno atsakovo: S. G., M. G. patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu po 16,05 Eur atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros departamento naudai. Priteisė iš kiekvieno ieškovo: V. K., D. K. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu po 16,50 valstybei. Priteisė iš kiekvieno atsakovo: S. G., M. G. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu po 17,31 valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Iš ieškovų pateikto žemės sklypo plano, kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad suformuoto žemės sklypo rytinė riba kerta du atsakovų atskirais nekilnojamaisiais daiktais suformuotus statinius – šiltnamį ir ūkinį pastatą. Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos 2015 m. gruodžio 10 d. tikrinimo akte Nr. 50KAM-133566 nurodyta, kad sudarytas žemės sklypo planas pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 20 punkto reikalavimus. NŽT direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. ISD-1613-(10.2.) nurodyta, jog nustačius, kad žemės sklypo ribos kerta vietovėje esančius statinius, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu matininkas turėjo pareigą informuoti NŽT Druskininkų skyrių, o kadastrinių matavimų darbus tęsti gavus skyriaus pateiktą išvadą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, parengdami žemės sklypo detalųjį planą, nesilaikė reglamentuotos žemės sklypo formavimo tvarkos ir tuo pažeidė Nuostatų 20 punkto reikalavimus. Tai ir yra esminis argumentas, dėl ko negali būti tvirtinamas ieškovų planas.

Teismas sprendė, kad nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą. Matininkės R. S. aiškinamajame rašte paskaičiuota, kad suformuoto žemės sklypo plotas yra 0,0648 ha dydžio, ieškovų registruoto 0,0656 ha žemės sklypo ploto maksimali leistina (ribinė) paklaida sudaro 0,0051 ha. Kadangi ieškovų sklypo duomenys yra analogiški atsakovų sklypui, teismas paskaičiavo, kad atsakovų registruoto 0,0600 ha žemės sklypo ploto maksimali leistina (ribinė) paklaida sudaro 0,0049 ha. Tokiu būdu, pritaikius maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą, atliekant kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypo plotui leistina sumažėti riba sudaro iki 0,0605 ha (0,0656 – 0,0051), atsakovų iki 0,0551 ha (0,0600 – 0,0049). Iš matininkės R. S. aiškinamojo rašto matyti, kad, atlikus matavimus, ieškovų žemės sklypo dydis sumažėjo nežymiai 0,0008 ha (0,0656 – 0,0648). Iš matininko A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo situacijos brėžinio matyti, kad, atlikus matavimus, atsakovų žemės sklypo dydis nepakito, išliko toks pats, kaip registruotas – 0,0600. Taigi nei ieškovai, nei atsakovai, nustatydami žemės sklypo ribas, netaikė maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos. Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo planą matyti, kad žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“. Todėl negalima spręsti, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo ribų nustatymo planas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovams nepritaikius maksimaliai leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos visada išliks nepaneigtas teiginys, kad, patenkinus priešieškinyje nurodytus reikalavimus, atsakovų sklypo plotas padidėtų ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sąskaita. Be to tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reikštų, kad ginamos išimtinai vieno savininko teisės (atsakovų) kito sklypo savininko (ieškovų) interesų sąskaita.

Iš VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2016 m. vasario 17 d. atsakymo matyti, kad vienu iš siunčiamų priedų ieškovams buvo ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopija. Atsižvelgiant į pašto siuntų pristatymo trukmę, teismas sprendė, kad ieškovams ginčijamas aktas buvo įteiktas vėliausiai 2016 m. vasario 24 d. Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 18 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 82/09-ST4(96) viešame registre įrašytas 2009 m. liepos 3 d. Ieškovai su ginčijamo akto kopija susipažino 2016 m. vasario 24 d., todėl ginčijamo akto apskundimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 25 d. (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovai kreipėsi į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo praleidę procesinį teisės kreiptis į teismą terminą 6 mėnesiais (ieškinys pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d.). Ieškovų atstovė 2017 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovus atstovauja advokatė, su kuria atstovavimo sutartis sudaryta tik 2016 m. rugsėjo 16 d., patys ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, yra senyvo amžiaus, aktyviai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis gindami jų įsitikinimu pažeistas teises ir teisinius interesus, terminas praleistas nežymiai, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, taip pat nėra didelis, todėl teismas sprendė, kad ieškovai praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino.

2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija patvirtino, jog atsakovui S. G. priklausantys statiniai atitinka esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Ieškovų parengtas 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo detalusis planas neįrodo aplinkybės, kad ūkinis pastatas ir šiltnamis pastatyti ne atsakovų, bet ieškovų žemės sklype. Ieškovai nenurodė kitų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų komisijos nustatytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo teisėtas pagrindas įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. Netenkinus reikalavimo dalyje dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkinį pastatą, šiltnamį ir vandens talpyklą.

Teismas konstatavo, kad atsakovams priklausanti (nebaigta statyti) tvora pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes atsakovai nepateikė rašytinio ieškovų sutikimo statyti tvorą ant sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad ieškovai byloje pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Byloje yra įrodyta, tiek ieškovų nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tiek jų nuosavybės teisių į 0,0656 ha žemės sklypo dalį pažeidimas. Kiekvienas asmuo turi pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovai tverdami tvorą su išlietais betoniniais pamatais turėjo užtikrinti, kad kaimynų (ieškovų) nuosavybės teisės nebūtų pažeistos. Šios pareigos neįvykdžius, atsakovams tenka tokio nevykdymo pasekmės – įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytą (nebaigtą statyti) tvorą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovai V. K. ir D. K. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Teismas, nevertino įrodymų, patvirtinančių ieškovų žemės sklypo ribas, nesiaiškino žemės sklypo ribos pagal pateiktus dokumentus, o tik formaliai nurodė, kad R. S. IĮ parengto žemės sklypo plane jo riba kerta atsakovų statinius (šiltnamį ir ūkinį pastatą). Teismas, nesiaiškindamas kur yra faktinė žemės sklypų riba, ne tik negalėjo įvertinti, kad ginčo statinių dalis yra pastatyta ieškovų žemės sklype, tačiau iš esmės neišsprendė ir ginčo dėl šios ribos nustatymo.

R. S. IĮ parengtas planas atitinka tiek ieškovų žemės sklypo preliminarų planą (abrisą), tiek sodininkų bendrijos generalinį planą. 2005 m. sausio 5 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus specialisto J. J. parengtame plane, kurį pasirašė ir atsakovas S. G., nurodytos ieškovų žemės sklypo kraštinės taip pat tik nežymiai skiriasi nuo žemės sklypo abrise nurodytų kraštinių ilgių. Pažymėtina, kad šiame plane ant ieškovų ir atsakovų sklypus skiriančios ribos nėra pažymėtas joks statinys. Be to, VĮ Registrų centras pateikta kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad atsakovų ūkinio pastato ir šiltnamio apie 1/2 dalys patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 50KAM, kuris buvo surašytas patikrinus R. S. IĮ parengtus kadastrinius matavimus, nustatė, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai. Be to, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. birželio 6 d. raštas Nr. 260350 ir prie jo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka bei A. V. parengta schemą patvirtina, kad S. G. parengtas žemės sklypo Nr. 165 planas yra netikslus, nes dengia dalį ieškovų žemės sklypo.

Dėl 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Teismas tik formaliai nurodė, kad ginčo aktas teisėtas, nes aktą patvirtino komisija, tačiau šio akto teisėtumo nevertino. Teismas nesiaiškino kur yra žemės sklypų riba ir jos nenustatė, todėl negalėjo įvertinti kokio sklypo ribose statiniai pastatyti. Atsakovų ginčo statiniai pastatyti neturint statybas leidžiančio dokumento ir ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies suteikimo statyboms dokumento. Kadangi nėra statybas leidžiančio dokumento, turėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas, o ne statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, įteisinantis neteisėtą statybą. Be to, ginčo ūkinis pastatas ir šiltnamis atsakovų žemės sklypo plane nėra pažymėti, o tai patvirtina, kad 1993 m. vasario 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu šie statiniai dar nebuvo pastatyti. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ūkinį pastatą ir šiltnamį atsakovai pastatė 1985 m.

Pažymėjo, kad ginčijamame akte taip pat numatyta, kad į komisijos sudėtį yra įtrauktas  regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos skyriaus agentūros vedėjas, tačiau šios institucijos atstovas ginčijamo akto nepasirašė. Taip pat į Komisijos sudėtį turėjo būti įtrauktas projektuotojas, parengęs tikrinamo statinio projektą, tačiau toks asmuo į Komisijos sudėtį iš viso nebuvo įtrauktas.

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo atsakovus nugriauti ūkinį pastatą, šiltnamį ir vandens talpyklą. Panaikinus ginčo aktą kaip neteisėtą, savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas spręstinas įpareigojant atsakovus nugriauti neteisėtai pastatytus ginčo statinius, nes jų statybos nebus įmanoma įteisinti. Be to, ginčo aktu buvo įteisinta tik šiltnamio ir ūkinio pastato statyba. Byloje nėra įrodymų, kad vandens talpyklos statybai būtų išduotas statybos leidimas, ar, kad dėl jos būtų surašytas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Todėl vandens talpykla atitinka savavališko statinio sampratą ir turi būti nugriauta.

Dėl esminių proceso pažeidimų. Teismas visiškai nevertino ieškovų pateiktų įrodymų dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kuriais įrodinėjo prašomos nustatyti žemės sklypų ribos pagrįstumą. Taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų bei argumentų, kuriais ieškovai grindė ginčo akto neteisėtumą. Dėl to teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles. Neįvertinus visų įrodymų ir nemotyvavus tinkamai sprendimo, buvo pažeistos ieškovų teisės į tinkamą teismo procesą, teisę būti išklausytiems, pažeisti rungimosi, dispozityvumo principai ir pati teisės į teisminę gynybą esmė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo. Byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis. Teismas paskirstė tik su ieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepaskirstė su priešieškinio nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nes atmetus priešieškinį, ieškovų patirtos su juo susijusios išlaidos turėjo būti priteistos visiškai.

Atsakovai S. G. ir M. G. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ginčo ūkinis pastatas ir šiltnamis yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo riba negali būti formuojama per ginčo pastatus. Ginčo pastatai pastatyti 1985 m., o tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ginčo pastatų dislokacija įrodo faktinį žemės sklypų naudojimą nuo 1985 m. Tai, kad ginčo pastatai yra atsakovų žemės sklype, įrodo jų žemės sklypo 1984 m. rugpjūčio 13 d. inventorinis planas.

Ieškovų ieškinys ir pasisakymai buvo išskirtinai dėl savavališkų statybų ir jų padarinių šalinimo. Apeliaciniame skunde atsiranda naujas reikalavimų pagrindas, t. y. reikalavimas dėl nelegalių statybų padarinių šalinimo motyvuojamas kaip negatorinis. Taigi, jau išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovai keičia ieškinio pagrindą.

Pasirašydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, ieškovai sutiko su savo žemės sklypo faktinėmis ribomis, žemės sklypą apžiūrėjo ir akivaizdžiai matė ginčo pastatus. Ieškovams perkant jų žemės sklypą ginčo pastatai buvo pastatyti ir ginčo tvoros pamatas jau buvo išlietas.

Pagal matininkės R. S. parengtą planą žemės sklypo ribos nustatymas imperatyviai draudžiamas. Ieškovų žemės sklypo plotas, kraštinių ilgiai, dislokacija nėra aiški, šis planas nėra koordinuotas arba „pririštas“ prie stabilių vietovės elementų. Į bylą pateiktas SB „Papartis“ kolektyvinių sodų išplanavimo ir užstatymo projektas, sudarytas 1981 m., nėra detalusis planas. SB „Papartis“ išorinė riba nėra aiški, nes ji taip pat nėra nustatyta atlikus kadastrinius matavimus. Kadangi Išplanavimo projekto duomenys yra nepilni, jame nenurodyti žemės sklypų plotai ir kraštinių ilgiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. S. parengtas planas atitinka Išplanavimo projektą.

Druskininkų žemėtvarkos skyriaus specialisto J. J. neteisėtai parengtas ir suderintas planas nėra pagrindas ieškovų žemės sklypo ribų nustatymui. Rengiant šį planą ieškovų žemės sklypas nebuvo ženklinamas vietoje, todėl netgi pasirašęs planą S. G. negalėjo suvokti, kad ieškovo žemės sklypo faktinės ribos neatitinka šio plano duomenų, be to, atsakovo parašas nedaro niekinio plano galiojančiu.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis ginčo riba yra už atsakovų ginčo pastatų. Ieškovų pateikta kadastro žemėlapio ištrauka nėra tinkamas rašytinis įrodymas. Pats ginčo pastatų egzistavimas nuo 1985 m., neturint tuometinių ieškovų žemės sklypo savininkų prieštaravimų, įrodo faktinę žemės sklypų ribą ir jos buvimą už atsakovų ginčo pastatų. Be to, 2008 m. atliekant kadastrinius matavimus ginčo ribą ieškovai braižė iki ginčo pastatų.

Tuometinė ieškovų žemės sklypo savininkė nei per ieškinio senaties terminą, nei vėliau jokių pretenzijų dėl minėtų pastatų dislokacijos nereiškė. Ieškovai savo žemės sklypo savininkais tapo praėjus 22 metams nuo statybos darbų pabaigos, o pretenzijas dėl pastatų dislokacijos pareiškė praėjus 31 metams nuo ginčo pastatų statybos pabaigos, todėl tokiam reikalavimui taikytina ieškinio senatis. Reikalavimą dėl Akto ginčijimo ieškovai pareiškė po pusės metų nuo jo gavimo dienos, praleidę jo apskundimo terminą.

Ginčijamu aktu nustatyta, kad statybos atliktos pagal 1980 m. birželio 16 d. statybos leidimą Nr. 60/80 ir V. P. 1980 m. parengtą projektą. Tai, kad institucijos nepateikė ieškovams statybos leidimo, nepatvirtina jo neegzistavimo fakto.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Kadangi ieškovai atsakovei NŽT nereiškia jokių reikalavimų, mano, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodo, kad pagal R. S. IĮ 2015 m. balandžio 20 d. ieškovų žemės sklypo planą rytinė žemės sklypo riba kerta atsakovų šiltnamį ir ūkinį pastatą. Šis planas pažeidžia Nuostatų 20 punkto reikalavimus. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo. Mano, kad ieškinio reikalavimas dėl 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo turėtų būti nenagrinėtinas dėl praleisto termino skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti. Be to, ieškovai neįrodė, kad ginčo statiniai pastatyti savavališkai.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo statiniai pastatyti 1985 metais. Aplinkybę, kad ginčo pastatai pastatyti 1985 metais, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Aplinkybė, kad 1980 m. birželio 16 d. statybos leidimas Nr. 60/80 nerastas archyve, nepatvirtina, jog jis neegzistuoja, nes archyve leidimai statybai vykdyti įrašyti tik nuo 1985 m. Liudytojas A. S. paliudijo, kad pagal šį statybos leidimą buvo pripažintas tinkamu naudoti sodo pastatas. Taigi, atsakovai įgiję teisę statyti sodo pastatą žemės sklype, turėjo teisę statyti ir ginčo statinius. Ginčo žemės sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau tai nekliudė pripažinti statinius tinkamais naudoti.

Nepagrįstas argumentas, kad ne visi statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos nariai pasirašė aktą. Komisija buvo sudaryta Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. ST-28-(1.4) iš skirtingų institucijų atstovų, kurie ginčijamo akto 2 lape visi be išimties pasirašė. Regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo dalyvavimas nebuvo reikalingas, nes pripažįstant tinkamu naudoti šulinį buvo pakankama dalyvauti Visuomenės sveikatos centro atstovui.

Pasirašydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai sutiko su savo žemės sklypo faktinėmis ribomis, žemės sklypą apžiūrėjo ir akivaizdžiai matė ginčo statinius. Be to, iki ieškovų nė vienas savininkas neginčijo žemės sklypo ribų ar ginčo statinių statybos teisėtumo. Taigi, ieškovai (kaip žemės sklypo perėmėjai) praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra jokių pagrindų pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti šį terminą. Be to, skundžiamas administracinis aktas surašytas 2009 m. birželio 18 d., o ginčo statiniai akto pagrindu 2009 m. liepos 2 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Terminas, per kurį galėjo būti paduotas skundas dėl akto, praleistas net 7 metus, o reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius praleistas net 29 metus.

Apeliaciniu skundu atsakovai S. G. ir M. G. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir atmestas atsakovų priešieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovų priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Išplanavimo projektą teismas nepagrįstai vadina SB „Papartis“ bendruoju planu, kadangi šios rūšies teritorijų planavimo dokumentas sodininkų bendrijos teritorijai nėra rengiamas. Šalių į bylą pateiktus planus, parengtus atlikus kadastrinius matavimus, teismas nepagrįstai vadina detaliaisiais planais.

Teismas netinkamai aiškina ir taiko nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Teismas atsakovų žemės sklypui taiko ieškovų žemės sklypui paskaičiuotą leistiną ploto paklaidą, nors šių žemės sklypų plotai skirtingi. Teismas taip pat nepasisakė, kokiu būdu atsakovai turėtų taikyti maksimalią leistiną paklaidą, t. y. šioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Pažymi, kad negalimas ginčo ribos patraukimas į atsakovų žemės sklypą (į rytų pusę), kad atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų leistinos (ribinės) paklaidos ribose, nes žemės sklypo riba kirs šiltnamį ir ūkinį pastatą, kas pažeistų Nuostatų 20 punktą.

Sprendimo motyvas, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo planą matyti, jog žemės sklypai tarpusavyje persidengia, prieštarauja R. S. IĮ 2015 m. balandžio 20 d. parengto žemės sklypo plano duomenims, nes plane yra įbraižyta tiktai ieškovų prašoma nustatyti riba tarp ginčo žemės sklypų, kertanti šiltnamį ir ūkinį pastatą. Joks žemės sklypų persidengimas minėtame plane nėra parodytas.

Teismas netinkamai vertino įrodymus. 1985 m. pastatyti ginčo pastatai yra pagrindas spręsti dėl faktinės ribos tarp ginčo žemės sklypų. Teismas nevertino aplinkybių, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo perdavimo aktą ieškovai sutiko su savo žemės sklypo faktinėmis ribomis. Ieškovams perkant jų žemės sklypą ginčo tvoros pamatas jau buvo išlietas. Teismas dėl šio rašytinio irodymo nepasisakė, nevertino ir faktinio žemės sklypo naudojimo nuo 1976 m. Teismas taip pat nevertino NŽT 2017 m. gegužės 17 d. išvados, kurioje nurodoma, kad matininkė kadastrinius matavimus atliko pažeisdama Nuostatus.

Teismas, nenurodydamas motyvų, nepagristai atnaujino terminą kreiptis į teismą dėl viešojo administravimo akto ginčijimo. Taip pat nepasisakė dėl bendrojo ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nelegalių statybų padarinių šalinimo taikymo. Ginčo pastatai buvo pastatyti 1985 metais, o ieškovai savo žemės sklypą pirko 2007 m. rugsėjo 10 d., t. y jau pasibaigus ieškinio senaties terminui (3 m.).

Teismas nepagrįstai nenustatė ribos tarp žemės sklypų. Nesant nustatytai ribai tarp žemės sklypų, nėra pagrindo spręsti dėl ginčo tvoros ribos tarp žemės sklypų atžvilgiu. Pažymi, kad teismas nepagrįstai pateiktą ieškinį šioje dalyje kvalifikavo kaip negatorinį, kadangi ieškovų motyvai buvo grindžiami išskirtinai statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimais, t. y. ieškinio reikalavimai yra dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo.

Teismo sprendimas pažeidžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne tik rengiant priešieškinį, bet ir už atsiliepimo į ieškinį, rašytinių paaiškinimų, kitų dokumentų parengimą, už atstovavimą posėdžiuose, konsultacijas ir kitas teisines paslaugas, kaip nevertino ir to, kad ieškovų ieškinys iš dalies yra atmestas.

Ieškovai V. K. ir D. K. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovai nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo plano, kuris turėjo būti parengtas jiems įsigyjant žemės sklypą. Atsakovų pateiktas kadastro duomenų bylos išrašas nelaikytinas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu žemės sklypo įsigijimui parengtu planu. Be to, pateiktas kadastro bylos brėžinys parengtas 1984 m., o ne žemės sklypo įsigijimo metu. Atsakovų pateiktas kadastrinės bylos dokumentas laikytinas niekiniu ir dėl to, kad jame nurodyti neteisingi atsakovų žemės sklypo kraštinių ilgiai. Atsakovų pateikta A. V. parengta schema taip pat neatitinka nei atsakovų pateikto kadastro bylos žemės sklypo plano, nei K. M. 2006 m. kovo 26 d. parengto plano duomenų.

Atsakovai pateikė kaimyninio sklypo, kuris ribojasi su jų žemės sklypu rytinėje dalyje, savininko I. L. 2006 m. birželio 2 d. patvirtinimą, kuriuo neva jis perleidžia atsakovams visas teises į kanalizacijos šulinį, einantį ant jų sklypų ribos. Tačiau šis susitarimas nepatvirtina, nei aplinkybės, kad žemės sklypų riba eina būtent per šulinį, nei, kad tokia buvo atsakovams įsigyjant žemės sklypą.

Atsakovų ūkinis pastatas ir šiltnamis pastatyti ne 1985 m. Vien aplinkybė kad tokie statybos metai įrašyti ginčijamame akte nepatvirtina, kad jie buvo pastatyti būtent tais metais. Į bylą nepateikti šių statinių statybas leidžiantys dokumentai ir kiti tokius statybos metus patvirtinantys įrodymai. To nepatvirtino ir liudytojai. Atsakovų pateikto žemės sklypo kadastrinės bylos brėžinyje yra pažymėtas tik sodo pastatas, o ūkinio pastato ir šiltnamio plane nėra.

Sodininkų bendrijos suplanavimo projektas (generalinis planas) atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtintą teritorijų planavimo dokumento sampratą, todėl teismas pagrįstai juo vadovavosi.

Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal atsakovų schemą siūlomas ieškovų žemės sklypo sumažėjimas yra neleistinas teisės aktais. Atsakovai teismo skaičiavimų neginčija.

Vien aplinkybė, kad atsakovai ieškovų žemės sklype neteisėtai pasistatė ginčo statinius, nesudaro pagrindo jiems užvaldyti dalies ieškovų žemės sklypo. Atsakovai pageidautiną ribą tarp žemės sklypų siūlo nustatyti pagal faktiškai valdomo sklypo ribas, tačiau tai prieštarauja teisės normoms, užtikrinančioms ieškovų žemės sklypo nuosavybės teises.

2005 m. sausio 5 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus specialisto J. J. parengtas ieškovų žemės sklypo planas su nežymia paklaida atitinka ir R. S. IĮ parengto pagal tiksliuosius matavimus plano duomenis. Ant šalių sklypų ribos nėra nubraižyti jokie atsakovų pastatyti statiniai, o ant šio brėžinio yra atsakovo S. G. parašas, kuris patvirtina, kad atsakovai sutiko su tokiomis ieškovų žemės sklypo ribomis.

2017 m. gegužės 17 d. NŽT Druskininkų skyriaus raštas Dėl informacijos pateikimo Nr. 1SD-1613-(10.2) negali būti vertinamas kaip šios institucijos išvada, nes NŽT yra įtraukta atsakovu byloje todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat NŽT nuomonė dėl A. V. schemos prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams.

Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus. Gavus ginčo aktą ieškovai neturėjo galimybės įvertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko buvo priversti kreiptis į eilę institucijų, su prašymais pateikti dokumentus, buvusius pagrindu šio akto surašymui. Tik negavę ginčijamo akto turinį sudarančių dokumentų, darydami prielaidą, kad aktas neteisėtas, ieškovai kreipėsi į teismą, ir tik teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog statybos leidimo, kuris nurodytas skundžiamame akte iš viso nebuvo. Vadinasi, kad aktas neteisėtas ieškovai sužinojo tik 2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu, todėl nėra praleidę senaties termino administracinio akto ginčijimui.

Ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovų sužinojimo apie atsakovų savavališką statybą momentu. Be to, tik nustačius ribą tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bus galima konstatuoti teisių pažeidimą ir nuo to momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Aplinkybę, kad statiniai yra pastatyti ant ieškovų žemės sklypo ribos ir dalis statinių yra jų žemės sklype, ieškovai suprato tik R. S. IĮ parengus planą.

Teismas nustatė, kad tvora yra pastatyta ant ribos ir ieškovų žemės sklype, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovus ją nugriauti. VĮ Registrų centras pateiktas kadastro žemėlapio planas patvirtina, kad atsakovų ūkinio pastato ir šiltnamio apie 1/2 dalys patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, o vandens talpykla ir ginčo tvora yra pastatyti ieškovų žemės sklype.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų priešieškinis buvo atmestas, todėl jų bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, o iš dalies patenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas proporcingai paskirstė ir priteisė su ieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus dėl teismo netinkamai įvertintų įrodymų, nepagrįsto termino atnaujinimo. Teismui atmetus ieškinį dalyje dėl ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo, turėjo būti atmesti ir kiti ieškinio reikalavimai. Ieškovų praleistas terminas negali būti laikomas praleistu nežymiai. Teismas nevertino, kad ieškovus procese atstovauja advokatė ir ieškinys parengtas jau po atstovavimo sutarties sudarymo, o prašymas atnaujinti praleistą terminą pateiktas dar po 5 mėnesių nuo ieškinio padavimo. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nenustačius ginčo žemės sklypų ribos, nėra pagrindo spręsti ir dėl tvoros nugriovimo. Be to, teismas nepagrįstai vertino ieškinio reikalavimą dėl tvoros kaip negatorinį ieškinį, nes nenustačius bendros ginčo sklypų ribos liko neįrodytas ir pažeidimo faktas, kad ginčo tvora pastatyta pažeidžiant savininko teises.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliantai skundžia sprendimo dalį, kuria teismas išsprendė kilusį ginčą, nesusijusį su Inspekcijos atliktais veiksmais ar priimtais sprendimais. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 82/09-ST4(96), yra teisėta, teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniais skundais apibrėžtose ribose.

Dėl teismo pareigos atkuriant teisinę taiką tarp šalių

Nagrinėjamoje byloje kilus greta esančių žemės sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateikti žemės sklypų planai (nors ir dėl skirtingų pagrindų), neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl nepatvirtino nei vienos šalies pateikto plano. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali nepatvirtinti nė vienos šalies pateikto žemės sklypų plano. Be to, tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, bei ėmęsis priemonių visiems įrodymams surinkti, teismas gali daryti išvadą, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra (ne)aiškios.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo skiriančios ribos nustatymo, prie ieškinio pridėjo R. S. individualios įmonės parengtą jų žemės sklypo planą. Atsakovai pareiškė priešieškinį, prašydami žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti remiantis matininko A. V. parengtu žemės sklypo situacijos brėžiniu. Kadangi šalys byloje reiškė priešpriešinius reikalavimus nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą, pateikė žemės sklypų dokumentus, kuriuose nustatytos skirtingos pagal atliktus preliminarius matavimus suformuotų žemės sklypų ribos, nesutaria dėl statinių ir tvoros vietos, galima aiškiai spręsti, jog ginčijama riba tarp sklypų yra neaiški pagal pirminius planavimo dokumentus, esančius statinius ir faktinį žemės naudojimą. Byloje kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos, šalims teikiant skirtingus parengtus matavimus, nelieka abejonių, ar šalys nesutaria dėl ginčytinų ribų. Dėl to, kolegijos vertinimu, būtina jas nustatyti teismine tvarka. Tai būtina padaryti ir todėl, kadangi abi šalys savo apeliaciniuose skunduose ir žodinio nagrinėjimo metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo iš esmės, o pačios šalys šio ginčo taip pat neišsispręs, todėl tą prašo padaryti apeliacinės instancijos teismo. Kolegijos vertinimu, šioje situacijoje šalims geruoju nesutariant dėl ribų ir nenorint (ar negalint) rasti bendro sutarimo – pirmosios instancijos teismas nuėjo iš esmės lengviausiu keliu – formaliai vertindamas situaciją nesiekė įgyvendinti Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyto vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikiami tikslintini žemės sklypų planai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių žemės sklypus skiriančios ribos, apeliacinės instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos dėl žemės sklypų plotų ir ribos nustatymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus, taip pat nutarė šalims suteikti galimybę patikslinti jų pateiktus žemės sklypų planus, pagal kuriuos siūlo spręsti ginčą ir pateikti tokius žemės sklypų planus, pagal kuriuos galėtų būti registruojami sklypai. Be to, aiškindamasis bylos aplinkybes, pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, iš kurių būtų galima matyti didesnė aplink esamus ginčo sklypus teritorija, tam tarpe ir su pažymėtais objektais (taškais) kurie yra stabilūs, nekintami ir dėl kurių ginčo nėra (pvz. sodininkų bendrijos išorinės ribos, išorinė tvora, su ginčo sklypais besiribojantys kiti sklypai, kurių geodeziniai matavimai jau yra atlikti, kad būtų galima kaip atspirties tašką įvertinti tuose matavimuose nustatytas koordinates ir/ar atstumus). Dėl to teisėjų kolegija atidėjo teismo posėdį. Tačiau žemės sklypų savininkai naujų žemės sklypų planų iš esmės nepateikė. Atsakovai tik suderino savo planą su NŽT tuo aspektu, kad būtų galima registruoti jį registre (dėl išorinių sklypo ribų), ieškovai plano taip pat iš esmės nekeitė, tačiau pateikė teismo prašytą didesnės aplink ginčo sklypus esančios teritorijos planą su stabiliais ir registruotais taškais bei ribomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog visi įmanomi bylai nagrinėti įrodymai yra surinkti; galimybė tikslinti žemės sklypų ginčo ribas šalims teismo taip pat buvo suteikta, todėl nagrinėjant bylą reikalinga įvertinti tiek byloje pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, tiek naujai apeliacinės instancijos teisme surinktus įrodymus, ir priimti sprendimą patvirtinant vienos iš šalių planą, kadangi tik tokiu būdu bus baigtas ilgalaikis ginčas tarp šalių bei atkurta teisinė taika.

Dėl žemės sklypų ribos nustatymo

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovams V. ir D. K. nuosavybės teise priklauso 0,0656 ha ploto žemės sklypas, esantis SB „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2007 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš B. M., kuri šį sklypą pagal 2005 m. sausio 11 d. dovanojimo sutartį įgijo iš M. G. (1 T., b. l. 12–13, 30–31, 132, 184–185). Atsakovai S. ir M. G. yra gretimo, su ieškovams priklausančiu žemės sklypu besiribojančio sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovai minėtą žemės sklypą, kurio plotas 0,0600 ha, nuosavybės teise įgijo pagal Varėnos rajono valdybos 1992 m. birželio 25 d. potvarkį Nr. 398-v (1 T., b. l. 32–35, 62–63). Taigi, šalys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi teisinė ir faktinė žemės sklypų riba nesutampa. Ginčo išsprendimui šalys pateikė savo žemės sklypų ribos nustatymo pasiūlymus: ieškovai – R. S. individualios įmonės parengtą 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą (1 T., b. l. 16–17; 2 T., b. l. 131), atsakovai – matininko A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį (1 T., b. l. 144).

Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl žemės sklypų ribos nustatymo netenkino nei ieškinio, nei priešieškinio. Tiek ieškovai, tiek atsakovai tokį teismo sprendimą ginčija ir prašo: ieškovai – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; atsakovai – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir atmestas atsakovų priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Šalys apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė žemės sklypų ribos. Ieškovų nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai neteisėtai ieškovų žemės sklypo dalyje pastatė statinius, dėl ko ieškovų žemės sklypo plotas sumažėjo, o atsakovų padidėjo. Atsakovai teigia, kad teismas netinkamai taikė maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, o ginčo ribos patraukimas į atsakovų pusę yra negalimas, nes tokiu atveju žemės sklypo riba kirstų atsakovams priklausančius statinius. Teisėjų kolegija sutinka su abiejų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė žemės sklypus skiriančios ribos.

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

Taip pat šios bylos kontekste pažymėtina ir kita labai svarbi kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė – kad vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

Teisėjų kolegija, analizuodama atsakovų užsakymu matininko A. V. 2018 m. sausio 17 d. parengtą žemės sklypo planą (4 T., b. l. 174, 193) nustatė, kad jis yra identiškas to paties matininko parengtam 2016 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo planui (1 T., b. l. 145). Dėl to šie planai vertinti kartu. Iš atsakovų pateiktų planų ir situacijos brėžinio (1 T., b. l. 144) matyti, kad atsakovų prašoma nustatyti ginčytina riba tarp žemės sklypų beveik visiškai sutampa su atsakovų išlietais tvoros pamatais skiriančiais sklypus. Taigi, iš esmės atsakovai prašo nustatyti žemės sklypų ribą pagal faktinį šių žemės sklypų naudojimą. Iš A. V. parengto situacijos brėžinio taip pat nustatyta, kad atsakovų žemės sklypo plotas, lyginant su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre (1 T., b. l. 32–35), nekinta, t. y. išlieka 0,0600 ha. Vis dėlto, iš šių planų matyti, kad nors atsakovų žemės sklypo plotas lieka nepakitęs, tačiau ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja net 0,0104 ha, t. y. nuo 0,0656 ha iki 0,0552 ha. Pažymėtina ir tai, kad iš A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. situacijos brėžinio, ieškovų pateiktų R. S. IĮ 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo plano, 2018 m. kovo 5 d. žemės sklypų išdėstymo schemos (1 T., b. l. 16; 4 T., b. l. 182), matyti, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypai persidengia. Ši aplinkybė yra nustatyta ir VĮ Registrų centro 2011 m. birželio 6 d. išvadoje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 2603500 (1 T., b. l. 181–182).

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Nuostatų 1 priedą ieškovų 0,0656 ha žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida yra 0,0051 ha (0,02*?0,0656), o atsakovų 0,0600 ha žemės sklypo – 0,0049 ha (0,02*?0,0600). Pritaikius šias paklaidas, ieškovų žemės sklypo plotas leistinose ribose galėtų sumažėti iki 0,0605 ha (0,0656 ha – 0,0051 ha), o atsakovų – iki 0,0551 ha (0,0600 ha – 0,0049 ha). Kaip minėta nutarties 32 punkte, atsakovų žemės sklypo plotas pagal A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo situacijos brėžinį nepakinta (liko 0,0600 ha), tačiau ieškovų žemės sklypo plotas sumažėja 0,0104 ha, t. y. 0,0053 ha daugiau nei Nuostatuose leistina paklaida. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų pateiktame žemės sklypo situacijos brėžinyje atsakovai visiškai savo sklypui nepritaikė leistinos paklaidos, o ieškovų žemės sklypas yra sumažintas net daugiau nei yra leistina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo situacijos brėžinys ir planas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovų reikalavimą ir patvirtinus žemės sklypų ribą pagal pateiktą A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. situacijos brėžinį ir planą, būtų nepagrįstai apribotos ieškovų teisės, nes sumažėtų jų valdomas žemės sklypas ir atsirastų nepagrįstai per didelis ploto trūkumas, lyginant su pirminiais ieškovų žemės sklypo dokumentais (2005 m. sausio 5 d. žemės sklypo planas; valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. 38/1087–2; Varėnos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 27 d. Potvarkis Nr. 531-v; 1 T., b. l. 14, 54–56; 184–185) ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (1 T., b. l. 30–31). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir reikštų, kad ginamos išimtinai atsakovų teisės.

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovų užsakymu R. S. IĮ parengtą 2018 m. kovo 5 d. žemės sklypų išdėstymo schemą (4 T., b. l. 182) nustatė, kad ši schema tik nežymiai skiriasi nuo R. S. IĮ parengto 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo plano (1 T., b. l. 16–17). Iš šios ieškovų naujai pateiktos žemės sklypų išsidėstymo schemos matyti, kad ieškovų prašoma nustatyti ginčytina riba tarp žemės sklypų eina per atsakovams priklausančius pastatus (šiltnamį ir ūkinį pastatą). Pagal šią schemą ieškovų žemės sklypo plotas, lyginant su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre (1 T., b. l. 30–31), sumažėja nuo 0,0656 ha iki 0,0648 ha, t. y. ieškovų žemės sklypo plotas sumažėja leistinos paklaidos ribose. Kolegijos vertinimu, R. S. IĮ 2018 m. kovo 5 d. žemės sklypų išdėstymo schema nedaug tesiskiria nuo 2005 m. sausio 5 d. ieškovų žemės sklypo preliminaraus plano ir plano, pagal kurį buvo privatizuotas šis žemės sklypas (1 T., b. l. 14, 61; 2 T., b. l. 151; 3 T., b. l. 6), t. y. pagal naujai pateiktą schemą tik nežymiai keičiasi ieškovų žemės sklypo ribų ilgiai (kas tikslinant matavimus yra galima), bei leistinose ribose sumažėja jo plotas. Pažymėtina, kad su 2005 m. sausio 5 d. planu pasirašytinai buvo supažindintas ir atsakovas S. G.. Be to, preliminariame plane ant ieškovų ir atsakovų sklypus skiriančios ribos nėra pažymėtas joks statinys. Be to pažymėtina, kad NŽT 2011 m. gegužės 17 d. atsakyme Nr. 1SS-(10.5)-1135 taip pat nustatyta, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai (ūkinis pastatas ir šiltnamis) patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą (1 T., b. l. 137–141).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl ieškovų pateikto jų žemės sklypo plano sprendžia, kad jis atitinka tiek pirminius teritorijų planavimo dokumentus (planus, pagal kuriuos buvo privatizuoti žemės sklypai; SB „Papartis“ suplanavimo projektą), tiek 2005 m. sausio 5 d. ieškovų žemės sklypo preliminariame plane nurodytus kraštinių matmenis, bei neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal Nuostatų 20 punktą formuojamo žemės sklypo riba negali kirsti statinių, kurie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tačiau esant pareikštiems reikalavimams ir dėl jų, toliau tuo klausimu bus pasisakoma nutartyje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės nei faktinė šiuo metu sklypus skiriančios tvoros ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių statinių buvimo vieta, nei jų pastatymo laikas, ar kitos aplinkybės, susijusios su faktiniu sklypo naudojimu. Ieškovams atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo neatitikimas, kad jie faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigiję nuosavybėn pagal dokumentus, todėl yra pažeidžiamos jų, kaip žemės sklypo savininkų daiktinės teisės, ir šis neatitikimas ištaisytinas žemės sklypų ribą nustatant pagal ieškovų pateiktą planą. Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovų siūlomą planą, atsakovų teisės nebus pažeistos labiau, nei ieškovų teisės, žemės sklypų ribas nustačius pagal atsakovų pateiktą planą.

Dėl termino kreiptis į teismą ir ieškinio senaties

Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai ieškovams atnaujino terminą kreiptis į teismą dėl 2009 m. birželio 18 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 82/09-ST4(96) ginčijimo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad 2009 m. birželio 18 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 82/09-ST4(96) (1 T., b. l. 27–28) laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl, remiantis teismų praktika, civilinėje byloje nagrinėjant savarankiškus reikalavimus, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-63-575/2018).

Minėtas 2009 m. birželio 18 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 82/09-ST4(96) yra priimtas atsakovų atžvilgiu ir ieškovams neturėjo būti siunčiamas, o iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pagal kurį aktas registre įrašytas 2009 m. liepos 2 d., nėra matyti jo turinys. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai su ginčijamu aktu susipažino tik 2016 m. vasario 24 d., kai gavo VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo 2016 m. vasario 17 d. atsakymą Nr. (2.1.10.)ALS-481, kurio vienu iš siunčiamų priedų buvo ginčijamo akto kopija (1 T., b. l. 21–23). Tokiu atveju ginčijamo akto apskundimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 25 d. Šiuo atveju ieškovai į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo kreipėsi 2016 m. rugsėjo 26 d., t. y. praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovai susirašinėjimo su institucijomis metu buvo atstovaujami advokatų, nesudaro pagrindo ieškovams neatnaujinti praleisto termino kreiptis į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai pakankamai aktyviai domėjosi galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami išsiaiškinti, ar jų subjektinės teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovai, sužinoję apie ginčijamą aktą, kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, prašydami pateikti dokumentus, kurie buvo šio akto surašymo pagrindu (1 T., b. l. 36–42; 50–51). Tik gavę atsakymus iš valstybinių institucijų apie negalėjimą pateikti prašomų dokumentų, ieškovai galėjo daryti prielaidas apie galimą ginčijamo akto neteisėtumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik tada jie ir kreipėsi į teismą. Kadangi šalys dėl žemės sklypus skiriančios ribos nesutaria jau nuo 2007 m., kai ieškovai įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ginčijamo akto nebuvo aišku ar atsakovams priklausantys pastatai patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, bei atsižvelgiant į terminus, per kuriuos valstybinės institucijos pateikė ieškovams atsakymus apie prašomus pateikti dokumentus, susijusius su ginčijamu aktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 1 mėnesio terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl pagrįstai šį terminą ieškovams atnaujino.

Taip pat, atsakovų nuomone, ieškovai pateikė ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktą ieškinį šioje dalyje kvalifikavo kaip negatorinį, nes ieškovai savo motyvus grindė tik statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Dėl to laikytas nepagrįstu atsakovų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas taikė kitokias teisės normas nei nurodė ieškovai. Priešingai – pirmosios instancijos teismas atliko jam įstatymu paskirtą pareigą – kvalifikavo ginčą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikšdami ieškinį dėl žemės sklypų ribos nustatymo, kartu reiškė reikalavimą dėl žemės sklypo savininkų pažeistų teisų gynimo (CK 4.95, 4.98 straipsniai), t. y. prašė įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius, tuo siekdami, kad būtų pašalinti pažeidimai, trukdantys naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu. Taigi, ieškovai iš esmės ieškinio dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareiškė negatorinį ieškinį ir šį savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje neteisėtai pastatė ūkinį pastatą, šiltnamį, vandens talpyklą ir tvorą.

Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik nagrinėjamoje byloje nustačius ribą tarp šalims priklausančių žemės sklypų, tapo visiškai aišku, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys pastatai patenka į ieškovų žemės sklypą, užimdami dalį jo, ir taip yra pažeidžiamos ieškovų teisės naudotis jiems visu priklausančiu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį kvalifikavo kaip negatorinį. Tokiu atveju, atsižvelgiant į nutarties 49 punkte nurodytas kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles, ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 82/09-ST4(96) teisėtumą. Teismas nesiaiškino kur yra žemės sklypų riba ir jos nenustatė, todėl negalėjo įvertinti kokio sklypo ribose statiniai pastatyti. Be to, atsakovų ginčo statiniai pastatyti neturint statybas leidžiančio dokumento ir ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies suteikimo statyboms dokumento.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D1-242), kuris galiojo ginčijamo akto surašymo metu, 16 punktą, Komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Reglamento 3 priede išvardytus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Trūkstant Reglamento 3 priede išvardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių (pagal kompetenciją) ir komisijos pirmininko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 82/09-ST4(96) įrašyta, kad ūkinis pastatas yra pastatytas pagal 1980 m. birželio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 60/80 ir V. P. 1980 m. parengtą projektą (1 T., b. l. 27–28). Vis dėlto, šie dokumentai į bylą nėra pateikti. Iš įvairių institucijų raštų matyti, kad šių dokumentų negalima rasti, o Alytaus apskrities archyvas 2016 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (7.11)A-284 nurodė, kad Druskininkų liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto 1968–1995 m. valdinių ir kooperatinių pastatų statybai išduotų leidimų registracijos žurnale 1978–1980 metais įrašų apie leidimą, išduotą S. G. sodo namelio statybai, nėra (1 T., b. l. 21–23, 36–42, 50–51). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas komisijos, surašiusios ginčo aktą, pirmininkas A. S. taip pat nurodė, kad tokiems pastatams nebuvo reikalingas leidimas statybai (2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 3:44:32–3:45:20 val.).

Byloje, kolegijos vertinimu, taip pat nustatyta, kad komisija ginčo aktą surašė nepatikrinusi visų aplinkybių reikalingų pripažinti statinius tinkamais naudoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribos vyksta jau nuo 2007 m., kai tik ieškovai nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nesutarimai tarp šalių dėl sklypus skiriančios ribos atsirado dar prieš ginčijamo akto priėmimą (1 T., b. l. 65–67). Pažymėtina ir tai, kad vieną mėnesį prieš ginčijamo akto surašymą, Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius pagal V. K. prašymą atliko ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų patikrinimą ir 2009 m. gegužės 15 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad statybos inspektorius negali nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribos, nes neužbaigti kadastriniai matavimai ir dėl ribos kyla ginčas (1 T., b. l. 66–67). Pažymėtina, kad ši aplinkybė turėjo būti komisijai žinoma, kadangi 2009 m. gegužės 15 d. žemės naudojimo patikrinime dalyvavo ir akte Nr. 2 pasirašė vyr. inspektorius A. S., kuris taip pat buvo ir komisijos, po mėnesio surašiusios ginčo 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 82/09-ST4(96), pirmininkas. A. S. pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad komisija 2009 m. birželio 18 d. kur pastatyti atsakovų statiniai tikrino tik pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą ir vizualiai. Liudytojas paaiškino, kad akivaizdžiai matėsi, jog atstumas tarp sklypų nebuvo išlaikytas, o pastatas yra prie pat sklypo ribos, taip pat nebuvo Kemežio sutikimo pastatui statyti (2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 3:38:31–3:43:15 val., 3:47:18–3:50:31 val., 3:53:26–3:54:15 val.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad surašant ginčijamą aktą komisija turėjo įsitikinti, jog atsakovų pastatyti statiniai stovi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (2018 m. sausio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:13:04–2:13:48 val.).

Taigi, iš šių duomenų spręstina, kad komisija surašė ginčo aktą neturėdama visų duomenų, reikalingų pripažįstant statinius tinkamais naudoti. Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijamas aktas yra teisėtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustačius, jog komisija statinius pripažino tinkamais naudoti nesiaiškinusi ar yra išlaikyti atstumai tarp kaimyninių žemės sklypų, bei nepatikrinus esminės aplinkybės – ar apskritai ginčo statiniai pastatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, neteisėtai surašė ginčo 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 82/09-ST4(96). Dėl to ieškovų reikalavimas tenkintinas ir 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 82/09-ST4(96) naikintinas. Panaikinus aktą, kuris buvo faktiniu pagrindu šių statinių registracijai nekilnojamojo turto registre, atitinkamai turi būti padaromi pakeitimai ir viešame registre.

Dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamo 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 82/09-ST4(96) pagrindu atsakovai VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta nutarties 50 punkte, ieškovai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareiškė negatorinį ieškinį. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).

Taigi, ieškovai turėjo įrodyti, kad jie yra nekilnojamojo turto (šiuo atveju žemės sklypo ) savininkai ir kad atsakovai pažeidė jų, kaip savininkų, teises naudotis jiems priklausančio sklypo dalimi. Šia nutartimi nustačius šalių sklypus skiriančią ribą, kartu nustatyta, kad ieškovai yra sklypo dalies, kurioje atsakovai pasistatė ūkinį pastatą, šiltnamį, vandens talpyklą ir nebaigtą statyti tvorą, savininkai. Aplinkybė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje sumontuota atsakovams priklausanti nebaigta statyti tvora ir vandens talpykla, bei į ją patenka dalis atsakovų ūkinio pastato ir šiltnamio, sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis). Taigi, byloje yra įrodytos abi negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės yra pažeistos, nes atsakovai ieškovų žemės sklypo dalyje pasistatė jiems priklausančius statinius.

Atsakovai teigė, kad jiems priklausantys statiniai yra pastatyti 1985 m., neturint tuometinių ieškovų žemės sklypo savininkų prieštaravimų, o tai įrodo faktinę žemės sklypų ribą ir jos buvimą už atsakovų ginčo pastatų.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas atsakovams įgyti nuosavybės teisę į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį. Aplinkybė, kad ankstesni žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai nereiškė pretenzijų atsakovams dėl sklypo dalies neteisėto užvaldymo, jeigu jie tokį faktą žinojo, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiems, nei esamiems savininkams. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šioje byloje ieškovai nesutiko, kad atsakovai naudotųsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Taip pat į bylą yra pateiktas buvusios žemės sklypo savininkės B. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog atsakovams nedavė nei žodinio, nei rašytinio sutikimo atskirti sklypus tvora ar kitu būdu (3 T., b. l. 111). Vadovaudamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisės.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įsigijusių asmenų sąžiningumą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai, pastatydami statinius ieškovų žemės sklypo dalyje, pažeidė ieškovų nuosavybės teises naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, spręstina, kad atsakovai turi prisiimti dėl tokių jų veiksmų kylančias pasekmes, t. y. atsakovai turi nugriauti neteisėtai pastatytus ūkinį pastatą, šiltnamį, vandens talpyklą ir nebaigtą statyti tvorą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įpareigojimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes: 1) dėl atsakovams priklausančių statinių buvimo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, yra pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės; 2) atsakovams priklausantys ūkinis pastatas, šiltnamis, vandens talpykla ir tvora yra negyvenamieji statiniai, dalis jų menkaverčiai, todėl jų nugriovimas atsakovų teises pažeis mažiau, nei šiuo metu yra pažeidžiamos ieškovų teisės; 3) atsakovai turi teisę pirmiau nurodytą jiems priklausantį turtą (jo dalį) perkelti į savo žemės sklypą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė žemės sklypų ribų nustatymą, terminų praleidimą ir ieškinio senatį, savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo paliekama nepakeista.

Apeliantai ginčijo teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl dėl nurodytų apeliacinių skundų argumentų teismas atskirai nepasisako.

Visi atsakovai laikomi bylą pralaimėjusiomis šalimis, todėl jiems jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio keistina ieškovų ieškinį tenkinant visiškai (100 procentų), todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 2 023 Eur išlaidų (123 Eur žyminis mokestis + 550 Eur ieškinio ir patikslinto ieškinio rengimas + 280 Eur atsiliepimo į priešieškinį rengimas + 890 Eur pasirengimas ir dalyvavimas penkiuose teismo posėdžiuose (16 val.) + 30 Eur dokumentų iš Registrų centro surinkimas + 150 Eur baigiamosios kalbos parengimas). Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (1 T., b. l. 11, 91; 3 T., b. l. 46–57, 99–110), o prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2, 8.18, 8.19 punktai), todėl jos ieškovams priteistinos iš kiekvieno atsakovo, t. y. S. G., M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis – po 505,75 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 67,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovų: S. G., M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis – po 16,90 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Ieškovų apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai V. ir D. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 282,25 Eur išlaidų (92,25 Eur žyminis mokestis + 380 Eur apeliacinio skundo parengimas + 150 Eur atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimas + 510 Eur pasirengimas ir dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose (4 val.) + 150 Eur žemės sklypų situacijos plano sudarymas). Kolegijos vertinimu, visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Be to advokato pagalbai apmokėti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.10, 8.11, 8.19 punktai), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (4 T., b. l. 27, 51, 128–130, 155, 180, 186–191). Todėl ieškovų patirtos išlaidos jiems priteistinos iš atsakovų, turėjusių priešingą suinteresuotumą dėl pateikto apeliacinio skundo, t. y. S. G., M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis – po 320,56 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos palaikė atsakovų apeliacinį skundą, bei nesutiko su ieškovų apeliaciniu skundu ir prašė iš ieškovų priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovų V. ir D. K. apeliacinis skundas patenkintas visiškai, atsakovų S. ir M. G. atmestas, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 31,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų: S. G., M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 7,84 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti ribą tarp žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią LKS koordinačių sistemoje žymi taškais 2 ((duomenys neskelbtini)) ir 3 ((duomenys neskelbtini)) pagal R. S. individualios įmonės parengtą 2015 m. balandžio 20 d. žemės sklypo planą (M 1:500).

Panaikinti 2009 m. birželio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 82/09-ST4(96).

Įpareigoti atsakovus S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens talpyklą, nebaigtą statyti tvorą, kuri skiria ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovams S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Papartis“, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovai V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turi teisę nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens talpyklą, nebaigtą statyti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų: S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 505,75 Eur (penkis šimtus penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovų: S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 16,90 Eur (šešiolika eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.“

Priteisti iš atsakovų: S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 320,56 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 56 ct) ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų: S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 7,84 Eur (septynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Žibutė Budžienė

Nerijus Meilutis

Egidijus Tamašauskas