Civilinė byla Nr. e2S-528-577/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34083-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.5; 3.5.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. K. prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: J. K. (skolininkė), S. K. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė I. K. kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui J. K. (skolininkei) iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3568- 1157/2022 dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. 2022 m. liepos 13 d. antstolė gavo išieškotojo atstovės prašymą dėl sprendimo nevykdymo, kuriame nurodyta, kad nepilnamečių vaikų mama ignoruoja nustatytą bendravimo tvarką, nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais, 2021 m. rugsėjo mėnesį išsivežė vaikus į Vilnių, o 2022 m. kovo mėnesį - į Turkiją. Su vaikais S. K. nebendravo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Antstolė nustatė, kad J. K. su nepilnamečiais vaikais išvyko iš savo gyvenamosios vietos į Turkijos Respubliką be S. K. sutikimo. J. K. per antstolės patvarkyme nurodytą terminą informacijos nepateikė, nesusisiekė nei telefonu, nei elektroniniu paštu, reikalavimo nevykdymo priežasčių nenurodė, prašymų pratęsti terminą ar kitų paaiškinimų dėl reikalaujamos informacijos pateikimo nevykdymo ar negalėjimo vykdyti nepateikė. Antstolė konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad teismo sprendimas (laikinoji bendravimo tvarka) nebuvo vykdomas.

2.       Suinteresuotas asmuo J. K. (skolininkė) su antstolės reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo skolininkei įteiktas tik 2022 m. rugpjūčio 4 d., informacija antstolei buvo pateikta terminą praleidus 1 kalendorinę dieną. Taip pat pažymėjo, kad išieškotojas telefonu buvo informuotas apie jos ir vaikų išvykimą, be to, 2022 m. balandžio 26 d. skolininkė pateikė prašymą išieškotojui leisti laikinai vaikams gyventi Turkijos Respublikoje, teikė pasiūlymą dėl laikinos bendravimo tvarkos modifikavimo. Išieškotojas šį prašymą gavo ir pateikė atsakymą. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad skolininkė su vaikais nusprendė išvykti tiek dėl Turkijos Respublikoje esančių pigesnių ir geresnių gydymo sąlygų K. K. (dėl prasidėjusio (duomenys neskelbtini)), tiek dėl baimės dėl galimos karo grėsmės. Skolininkė gavo pasiūlymą dirbti Turkijos Respublikoje, apie tai informavo išieškotoją. Skolininkė laikinai įsidarbino (duomenys neskelbtini). Skolininkė nurodė, jog vaikai Vilniuje iki išvykimo Turkijos Respubliką gyveno maždaug 6 mėnesius; išieškotojo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs ir tai nutiko jiems dar gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone. Vaikai lankė užsiėmimus pas psichologą, kurių metu buvo siekiama švelninti vaikų požiūrį į išieškotoją. Pažymi, kad skolininkė niekuomet nekliudė išieškotojui bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, skatindavo vaikus bendrauti su išieškotoju tokiu būdu. Išieškotojas vengia skambinti vaikams. Skolininkės teigimu, antstolės Akte nėra nurodyti jokie skolininkės veiksmai, lėmę skyrium gyvenančio išieškotojo bendravimo tvarką su vaikais. Be to, pasak skolininkės, 300 Eur už kiekvieną delsimo vykdyti nutartį dieną yra neadekvačiai didelė suma. Bet kokia bauda būtų sunki finansinė našta ne tik skolininkei, bet ir vaikams, nes bauda būtų mokama iš šeimos lėšų.

3.       Suinteresuotas asmuo S. K. (išieškotojas) su antstolės prašymu sutiko. Atsiliepime paaiškino, jog J. K. 2022 m. sausio 13 d. nutarties piktybiškai nevykdo, atsakovui nei karto nesudarė galimybės susitikti ir pabendrauti su vaikais. Atsakovas kreipėsi į ieškovę, į Tarnybą, antstolę, atvejo vadybininkus. J. K. nuolat informuojama apie pareigą vykdyti teismo nutartį. Prašė patenkinti antstolės prašymą skirti J. K. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, nustatant, kad bauda skiriama atsakovo naudai.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje, teismui nusprendus tenkinti pareiškimą, nustatant baudos dydį, prašė atsižvelgti į tai, jog baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Tarnyba nurodė, jog teismo priimto procesinio dokumento dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi pagal įstatymą J. K. ir S. K. privalo tiksliai kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vykdyti įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino iš dalies, skyrė skolininkei J. K. 300 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, ją priteisiant valstybei.

6.       Teismas atmetė skolininkės argumentus dėl prašymo neaiškumo. Nurodė, jog antstolės Akte nurodyti veiksmai (išvykimas į Turkijos Respubliką) sudarė prielaidas pažeisti teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus. Iš teismo posėdžio metu teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, vykdomosios bylos teismas padarė išvadą, jog skolininkė suprato, už kokius veiksmus antstolė prašo skirti jai baudą, t. y. už tai, kad išvežė vaikus iš Lietuvos Respublikos ir neparvežė jų kiekvienam susitikimui su tėvu, taip pat nesudarė sąlygų ir nedėjo pakankamų pastangų, kad vyktų nuolatinis nuotolinis tėvo ir vaikų bendravimas. Teismas nustatė, kad nevyko nei realūs tėvo ir vaikų susitikimai, nei nuotolinis tėvo ir vaikų bendravimas. Pažymėjo, kad išieškotojo galimybės atkurti ryšį ir puoselėti santykius su vaikais skolininkei išvežus vaikus iš Lietuvos Respublikos, neužtikrinus išieškotojui ir vaikams sąlygų bendrauti bent nuotoliniu būdu, yra absoliučiai apribotos. Teismo vertinimu, skolininkės pateiktos sąskaitos už psichologo konsultacijas nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamas skolininkės pastangas tėvo ir vaikų santykių gerinimo aspektu. Be to, iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, dėl kokių priežasčių vaikai lankosi pas psichologą. Pasisakydamas dėl pačių vaikų nenoro bendrauti su tėvu, teismas atkreipė dėmesį, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvams, o ne vaikams. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas nurodė, kad nekyla abejonių, jog skolininkė nevykdė 2022 m. sausio 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, nesant tam objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui J. K. baudą už nutarties nevykdymą.

7.       Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl [...] bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą.

8.       Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į apriboto bendravimo trukmę (nutartis nevykdoma nuo pat jos priėmimo), taip pat aplinkybę, kad ir po antstolės kreipimosi dėl baudos skyrimo, skolininkė vis tiek nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, be to, netgi pasibaigus darbo sutarčiai su (duomenys neskelbtini), ji negrįžo į Lietuvos Respubliką, taip pat įvertino skolininkės atstovės nurodytas aplinkybes, susijusias su sunkia skolininkės materialine padėtimi (nuo (duomenys neskelbtini) skolininkė nebedirba), Tarnybos prašymą atsižvelgti į tai, kad bauda būtų mokama iš šeimos biudžeto lėšų, taip pat į tai, kad antstolės kreipimosi metu skolininkė dar nebuvo bausta už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą. Teismo nuomone, jog vien įspėjimo paskyrimas šiuo atveju neatgrasys skolininkės nuo teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo, todėl nutarė skirti skolininkei vienkartinę 300 Eur dydžio baudą valstybės naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo S. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir skirti skolininkei J. K. iki 300 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo kiekvieną dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas baudą turėjo skirti kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje, t. y. už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, nes skolininkė piktybiškai nevykdo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kitų nutarčių bei teismo nurodymų ir ateityje neketina vykdyti minėtos nutarties. Skolininkė piktnaudžiauja tėvų teise, be išieškotojo sutikimo 2022 m. gegužės mėnesį,  pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.174 straipsnio 3 dalį, neinformavusi S. K. išsivežė vaikus gyventi į užsienį, iš anksto žinodama, kad nevykdys 2022 m. sausio 13 d. nutarties. Skolininkė nurodė, kad Turkijos Respublikoje yra laikinai, kol pasibaigs Darbo sutartis, tačiau ir po 2022 m. lapkričio 10 d. S. K. nėra matęs vaikų, vaikų buvimo vieta nežinoma, Turkijos Teisingumo ministerijos vaikų teisų tarnyba jų neranda, o J. K. deklaruoja, kad neturi pinigų grįžti iš užsienio. Pažymi, kad J. K. grąžino vaikų močiutės B. K. siųstus pinigus vaikams Kalėdų proga, kas patvirtina, jog jos turtinė padėtis nėra bloga.

9.2. Teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi skyrė ieškovei 500 Eur dydžio baudą už neatvykimą su vaikais į teismo nutartimi paskirtą ekspertizę; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti šalių nepilnamečius vaikus į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta tvarka bei uždraudė ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo. Už šios nutarties nevykdymą 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovei skirta 100 Eur bauda. J. K. jau ne kartą buvo bausta, tačiau toliau tęsia nutarčių nevykdymą, kas rodo, kad vienkartinės baudos skyrimu įstatyme numatytų sankcijų tikslai nebus pasiekti.

9.3. Tai, kad skolininkė ir ateityje neketina vykdyti 2022 m. sausio 13 d. nutarties, įrodo jos atsakymas S. K., kad vaikus matys tik balandžio mėnesį atvykus į ekspertizę.

9.4. Argumentas, kad bauda būtų mokama iš šeimos biudžeto lėšų nepagrįstas, nes bauda nebūtų mokama, jei J. K. pradėtų vykdyti nutartį. Apelianto įsitikinimu, skolininkės motyvas kad baudą mokės iš šeimos lėšų, tik patvirtina, kad ji ir toliau neketina vykdyti teismo įpareigojimų, toliau kenks vaikams ne tik neleisdama vaikams bendrauti su tėvu, bet ir mažindama šeimos biudžetą mokėdama baudas. Kadangi tai piktybiški ne vienkartiniai veiksmai, mano, jog teismas be pagrindo nukrypo nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos sankcijos – baudos už kiekvieną nevykdymo dieną, ir skyrė vienkartinę baudą.

10.         Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti S. K. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ribojamas tik tais veiksmais, kurie nurodyti antstolės I. K. surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymų akte Nr. 0139/22/00650. Išieškotojo pateikta žinutė, neva patvirtinanti, kad skolininkė neketina vykdyti nutarties, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo laikotarpį, dėl ko negali būti vertinama ir turėti įtakos sprendžiant baudos skolininkei skyrimo klausimą.

10.2. Teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės baudos skyrimui. Pasisakydama dėl išieškotojo argumentų, kad teismas netinkamai įvertino skolininkės turtinę padėtį, kadangi skolininkė grąžino išieškotojo motinai jos pervestus pinigus, skolininkė atkreipė dėmesį, jog šios aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu neegzistavo, dėl ko jomis remiamasi sprendžiant 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties teisėtumo klausimą negali būti. Be to, skolininkės nuomone, minėta aplinkybė savaime nepatvirtina geros jos turtinės padėties.

10.3. Aplinkybė dėl skolininkei skirtų baudų negali turėti įtakos sprendžiant baudos už nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą, nes vien tai, kad asmuo yra baustas už kitus pažeidimus savaime nereiškia to, kad vienkartine bauda nebus pasiekti sankcijos tikslai.

10.4. Vienkartinė bauda yra pakankama priemonė skolininkę paskatinti vykdyti nutartį. Be to, maksimalios baudos skyrimas pažeistų ir nepilnamečių vaikų interesus, kadangi baudos skyrimas už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną darytų neigiamą poveikį skolininkės galimybėms tenkinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2022 m. gruodžio 23 d. B. K. mokėjimo nurodymą J. K., tos pačios dienos J. K. mokėjimo nurodymą B. K., 2022 m. gruodžio 29 d. susirašinėjimo žinutę.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantas naujai teikiamais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiamos nutarties motyvais dėl skolininkės turtinės padėties,  taip pat elektroniniu susirašinėjimu siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl skolininkės ketinimų ateityje nevykdyti teismo nutarties. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad 2022 m. gruodžio 29 d. elektroninio susirašinėjimo apeliantas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai, kad papildomi įrodymai su atskiruoju skundu išsiųsti skolininkei, t. y. neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikimus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo esmės

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 (dabartinis numeris e2-455-1157/2023) dėl šalių santuokos nutraukimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo S. K. bei nepilnamečių vaikų R. K., K. K. ir S. K. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. Tėvas S. K. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. K. ir K. K. bei dukra S. K. bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą; 2. Tėvas S. K. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne bendrauja su vaikais; 3. Tėvas S. K. bendrauja su vaikais antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį; 4. Mama J. K. penktadieniais 20.00 val. atveža tėvui S. K. vaikus adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas S. K. grąžina vaikus mamai sekmadienį 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini); 5. Ieškovė J. K. įpareigojama per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo pateikti atsakovui vaikų užimtumo mokykloje ir popamokinėje veikloje grafikus bei sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą. Taip pat nustatyta, kad antstolė I. K., kuriai pateikta vykdyti minėta 2022 m. sausio 13 d. nutartis, 2022 m. spalio 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl 300 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skolininkei J. K. skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą tenkino iš dalies – J. K. skyrė vienkartinę 300 Eur dydžio baudą. Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atskirąjį skundą.

17.       Apelianto įsitikinimu, teismas baudą turėjo skirti kaip numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, t. y. už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Teigia, jog skolininkė piktybiškai nevykdo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kitų nutarčių bei teismo nurodymų, taip pat ir ateityje nekeltina vykdyti 2022 m. sausio 13 d. nutarties.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamam klausimui reikšmingas bylos aplinkybes, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais dėl paskirto baudos dydžio nepagrįstumo.

19.       CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas [...], surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo [...] neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantas akcentuoja, kad skolininkė be išieškotojo sutikimo ir jo neinformavusi, pažeisdama CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2022 m. gegužės mėnesį išsivežė vaikus gyventi į užsienį iš anksto žinodama, kad ir toliau nevykdys 2022 m. sausio 13 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl baudos pobūdžio (vienkartinė ar periodinė) šiuo atveju reikšmingi skolininkės veiksmai, tiesiogiai susiję su 2022 m. sausio 13 d. nutarties nevykdymu, t. y. nesudarant atsakovui sąlygų bendrauti su vaikais nutartyje nustatyta tvarka. Vaikų išvežimas į užsienį yra priežastis, kliudanti vykdyti nutartį (jos dalį), įrodymas, patvirtinantis, kad nutarties dalis akivaizdžiai nevykdoma, tačiau ne ginčo nutartyje nustatyto draudimo pažeidimas. Skolininkės ir vaikų grįžimas iš užsienio savaime nereikštų 2022 m. sausio 13 d. nutarties vykdymo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino iki nutarties priėmimo nutarties vykdymo aplinkybes skyrė vienkartinę baudą. 

22.       Kita vertus, pats apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3568-1157/2022) teismas įpareigojo ieškovę J. K. nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti šalių nepilnamečius vaikus į jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu bei uždrausti ieškovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo, ir kad už šios nutarties nevykdymą 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovei jau skirta 100 Eur bauda.

23.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, be kita ko, atsižvelgė ir į skolininkės atstovės nurodytas aplinkybes, susijusias su sunkia skolininkės materialine padėtimi (nuo 2022 m. lapkričio 10 d. skolininkė nebedirba). Apeliantas, nesutikdamas su tokia ieškovės pozicija, pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad J. K. 2022 m. gruodžio 23 d. grąžino B. K. pervestas lėšas (dovaną). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai (skolininkės veiksmai) savaime neįrodo skolininkės turtinės padėties, ir juolab, nepaneigia, kad baudos mokėjimui būtų naudojamos J. K., su kuria šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, lėšos.

24.       Apeliantas teigia, kad J. K. tęsia nutarčių nevykdymą, ateityje neketina vykdyti 2022 m. sausio 13 d. nutarties, o tai rodo, kad vienkartinės baudos skyrimu įstatyme numatytų sankcijų tikslai nebus pasiekti. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus [...] teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

25.       Įvertinus tai, kad skolininkei bauda už nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą skiriama pirmą kartą, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartimi paskirta bauda nebus pasiekti numatyti sankcijos taikymo tikslai.

26.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič