Civilinės bylos numeris e2A-646-560/2019

Teisminio proceso numeris 2-68-3-15294-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.10.5.2.8.; 2.4.2.9.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Irmanto Šulco,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams L. K. ir 411-jai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance group“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 733,19 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kuria buvo apdraustas (duomenys neskelbtini) esantis butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-06-01 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios avarijos, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo žemiau esantį draudėjos butą. Trūkęs vamzdis yra draudėjai priklausančiose, tačiau bendro naudojimo patalpose, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatūros, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui. Atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto.

2.       Atsakovė L. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Neginčija žalos fakto ir ieškovo regreso teisės, tačiau ieškovas atsakovu nurodė netinkamą asmenį. Žala atsirado dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio (stovo), už kurio priežiūrą yra atsakinga 411-oji DNSB, kaip gyvenamojo namo administratorė arba UAB „Vilniaus vandenys“. Ji, kaip buto savininkė, yra atsakinga tik už tą inžinierinio tinklo dalį, kuri įrengta iki apskaitos prietaiso jai priklausančiame bute. Įstatymai jai, kaip buto savininkei, nenumato pareigos asmeniškai remontuoti ar kitaip prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kai juos turi prižiūrėti daugiabučio namo administratorius arba komunalinių paslaugų tiekėjas. UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017-04-20 raštu „Dėl draudimo išmokos“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, nes trūkęs vamzdis yra už jos buto vandens apskaitos prietaiso ribų. Vien regresinio ieškinio jai pareiškimas pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, nes turėdama civilinės atsakomybės draudimą nuosavam butui, turi teisėtą lūkestį, kad dėl galimų žalų rizikų neturės rūpesčių. Ieškovas nepateikė įstatymų nustatyta tvarka surašyto vietos apžiūros protokolo, kur būtų nurodyti vietos apžiūroje dalyvavę asmenys, nes šiuo atveju ginčas kilęs būtent dėl DNSB administruojamo inžinierinio tinklo avarijos.

3.       Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad įvykio metu jis buvo apdraudęs atsakovės L. K. civilinę atsakomybę dėl apliejimo rizikos. Ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą atsakovės L. K. atžvilgiu. Byloje nėra įrodytos sąlygos L. K. civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nenurodo kokias pareigas atsakovė L. K. turėjo, tačiau nevykdė, neįrodinėja priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo) ir reiškia formalų reikalavimą atsakovei vien tuo pagrindu, kad ji yra buto, esančio virš nukentėjusio trečiojo asmens, savininkė, o žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršaus. Šią vandentiekio atkarpą prižiūri bendrija, todėl ieškovas, reiškiantis reikalavimus ir atsakovei L. K., privalo nurodyti kokias tiksliai pareigas, susijusias su žalos šaltiniu, ji turėjo ir pažeidė. Ieškovas šių dviejų atsakovų atsakomybę grindžia skirtingais pagrindais. Nors trūkusio vamzdžio dalis yra įrengta atsakovės L. K. bute, tačiau atsakovė neturi galimybės ją valdyti, prižiūrėti, atnaujinti ar kt., be įtakos visai daugiabučio namo techninės įrangos funkcionavimui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-28 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas  su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). L. N. 2016-06-01 patyrė žalą dėl įvykusios avarijos, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo jos butą, ieškovas kompensavo jai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius. Minėtos žalos šaltinis buvo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. trūko vamzdis (stovas), esantis už atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų, kuri yra daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. 2016-06-01 įvykusi avarija, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo L. N. butą, įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. vamzdis (stovas) trūko, kuris nėra atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribose, taigi, atsakovė niekaip negalėjo įtakoti minimos avarijos (neleisti, kad ji įvyktų). Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovės L. K. veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką L. N., įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės, tvirtinant, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą asmuo.

5.       Atsakovei 411-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai negalima taikyti civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl daikto (vamzdyno), kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (butų savininkams), nes už ją yra atsakingi visi namo gyventojai (bendraturčiai). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Gyvenamojo namo butų savininkams yra žinoma (turi būti žinoma) aplinkybė apie namo vamzdyno būklę, todėl sprendimus bendru sutarimu dėl šio bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) remonto, keitimo ir pan. priima būtent bendraturčiai, o ne namo bendrija. Žala yra sąlygota daikto defekto (inžinerinė įranga yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), todėl atsiradusią žalą pagal įstatymą turi atlyginti turto savininkas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė abiejų atsakovų solidarios atsakomybės, nes 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija negali atsakyti pagal ieškinį, nes nėra bendrojo namo vamzdyno savininkė, juo negali disponuoti, naudotis, jį valdyti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad trūkęs vamzdis yra atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau bendro naudojimo, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatūros, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui. Atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai. Atsakovė nebendradarbiavo su bendrija, nesikvietė bendrijos atstovų įvertinti vamzdyno būklės, žinodama, kad vamzdis yra senas ir bet kada gali trukti, be to, bendrija turi ribotą galimybę patekti į atsakovės butą. Trūkęs šalto vandens vamzdis yra priskirtinas prie bendro naudojimo objektų. Už netinkamą daikto priežiūrą bendrijai kyla atsakomybė dėl savo neveikimo arba blogai atlikto darbo. Bendrijos valdymo organai turėjo organizuoti darbus ir pakeisti seną, susidėvėjusį vamzdyną, tačiau šio klausimo bendrijos valdymo organai nekėlė, nesikreipė į gyventojus su pasiūlymu renovuoti senus bendro naudojimo vamzdynus, nevykdė jų apžiūros, todėl turi prisiimti atsakomybę.

7.       Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas mėgina suklaidinti teismą, jog ji ribojo bendrijos galimybę patekti į jos butą ir su bendrija nebendravo. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų buvimo civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliantas reikalavimą atsakovės atžvilgiu pareiškė piktnaudžiaudamas teise, nes jam buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Šioje byloje ji yra netinkamas atsakovas. Apeliantas reikšdamas tokį reikalavimą atsakovei pakerta pasitikėjimą visa civilinės atsakomybės draudimo sistema. Ieškovas privalo įrodyti, jog žala padaryta abiejų atsakovų bendrais veiksmais, jis nepateikė jokių įrodymų. Įrodymus savo teiginiams pagrįsti privalo pateikti ieškovas, tokių įrodymų nepateikus teismas neturi ką vertinti.

8.       Atsakovas 411-oji DNSB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad namo bendrojo naudojimo vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.   

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad draudėja L. N. 2016-06-01 patyrė žalą dėl įvykusios avarijos, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo jos butą, ieškovas kompensavo jai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtos žalos šaltinis buvo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. trūko vamzdis (stovas), esantis už atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų, kuri yra daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. Dėl žalos šaltinio byloje ginčo tarp šalių nėra, kaip nėra ginčo ir dėl žalos dydžio.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11.       Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri kilo trūkus šalto vandens vamzdžiui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį atsakovams, kadangi ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

12.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).

13.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes apelianto nuomone, kadangi trūkęs vamzdis yra atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau bendro naudojimo, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams solidariai – buto savininkei ir pastato administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime – ieškovas neįrodė abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir kilusios žalos. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog 2016-06-01 įvykusi avarija, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo L. N. butą, įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, tai yra trūkęs vamzdis nėra atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribose, taigi atsakovė niekaip negalėjo daryti įtakos minimai avarijai. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog atsakovė nebendradarbiavo su bendrija, nekvietė bendrijos atstovų įvertinti vamzdyno būklės, bendrija turėjo ribotą galimybę patekti į atsakovės būstą, tačiau niekaip šių aplinkybių negrindžia, nenurodo, kaip šios aplinkybės turėtų įrodyti atsakovės atsakomybę už kilusią žalą, neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vien byloje nustatyta aplinkybė, kad trūkęs vamzdis yra bendro naudojimo inžinerinių tinklų ribose, reiškia, jog pareigos prižiūrėti trūkusį vamzdį atsakovė neturėjo. Taigi ieškovas neįrodė kokią pareigą pažeidė atsakovė, dėl kurios jai turėtų kilti atsakomybė už įvykusią žalą, tai reiškia, jog nėra įrodyti atsakovės L. K. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė.

14.       Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus, jų tinkamai neprižiūrėjo, todėl yra atsakingas ieškovui už padarytą žalą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. 

15.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartą teisinį reguliavimą išaiškino kaip reiškiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000-12-21 nutarimas byloje Nr. 8/99). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas. Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1–3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018).

16.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakomybės subjektu dėl žalos atlyginimo gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija, kadangi jie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai. Byloje nustatyta, jog trūkęs vamzdis yra bendra dalinė visų bendrasavininkų nuosavybė (kadangi šalto vandens vamzdis trūko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros). Duomenų, paneigiančių šias byloje nustatytas aplinkybes ieškovas nepateikė, šių aplinkybių neginčija. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kadangi bendrija negali būti atsakomybės dėl name trūkusio šalto vandens vamzdžio subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

17.       Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                   Dainius Rinkevičius

           Neringa Švedienė

           Irmantas Šulcas