Civilinė byla Nr. 2S-384-153/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00579-2012-0;

                                Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 122.3; 122.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės T. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-13987-214/2013 pagal kreditorės UAB „Būsto valda“ pareiškimą skolininkei T. C. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino 2013-06-27 Kauno apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13987-214/2013, kreditoriaus UAB „Būsto valda“ pareiškimą skolininkei T. C. dėl skolos išieškojimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, priteisė kreditoriui iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas – 28,00 Lt žyminį mokestį bei 300,00 Lt išlaidas už teisinę pagalbą. Kadangi kreditorius, 2013-09-23 gavęs prieštaravimus ir pranešimą dėl ieškinio pateikimo (CPK 123 straipsnio 3 dalis), nepateikė teismui ieškinio, teismas pareiškimą laikė nepaduotu, o teismo įsakymą panaikintino (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti kreditoriui iš skolininkės 328,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis), nes skolininkė jau priėmus teismo įsakymą sumokėjo pagrindinę skolą, tačiau nesumokėjo kreditoriui bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašo šią teismo nutarties dalį panaikinti ir kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad kreditorius 2013-06-12 pranešimu nustatė skolininkei terminą – iki 2013-07-15 įsiskolinimui padengti,  įsiskolinimas sumokėtas 2013-07-02. Todėl mano, kad kreditorius, nesilaikydamas savo nustatyto termino pradėjęs teismines procedūras, elgėsi nesąžiningai, taip prisiimdamas galimai kilsiančių bylinėjimosi ir kitų išlaidų padengimo riziką.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo  nepriėmus byloje teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Būsto valda“ 2013-06-12 pranešimu dėl susidariusio įsiskolinimo skolininkę T. C. informavo apie įsiskolinimą ir prašė iki 2013-07-15 sumokėti skolą, priešingu atveju – kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Kreditorius 2013-06-26 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti iš skolininkės T. C. 3751,22 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 328 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2013-06-27 priėmė teismo įsakymą, kurio kopija skolininkei įteikta 2013-08-27. Skolininkė 2013-07-02 sumokėjo kreditoriui 3751,22 Lt skolą. 2013-09-11 nutartimi teismas priėmė skolininkės 2013-09-06 pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir pasiūlė kreditoriui pareikšti ieškinį. Kreditorius nepareiškė ieškinio, tačiau pateikė teismui prašymą išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą skolininkei apmokėjus pagrindinį reikalavimą. Teismas 2013-10-22 nutartimi priteisė kreditoriui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės. Skolininkė nesutinka su teismo nutartimi.

Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už pareiškimo paruošimą) bei žyminis mokestis už pareiškimą buvo sąlygotos kreditoriaus inicijuoto teisminio proceso. Kaip nurodyta aukščiau, kreditorius 2013-06-14 pranešimu skolininkei nustatė terminą iki 2013-07-15 sumokėti skolą, nurodė, kad per nustatytą terminą skolos nesumokėjus, kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau 2013-06-26 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė skolą kreditoriui sumokėjo 2013-07-02, t. y. per kreditoriaus nustatytą terminą įsiskolinimui padengti. Kadangi 2013-06-27 teismo įsakymo kopija skolininkei įteikta tik 2013-08-27, todėl yra pagrindas išvadai, jog skolininkė, sumokėdama skolą kreditoriui, apie kreditoriaus pateiktą teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir priimtą teismo įsakymą nebuvo informuota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius, pradėdamas teisminį procesą dėl skolos išieškojimo nepasibaigus jo paties skolininkei nustatytam terminui skolai sumokėti, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Todėl nesant objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl skolininkės nesąžiningumo byloje, įvertinęs kreditoriaus turėtų bylinėjimosi išlaidų priežastingumą bei kreditoriaus nerūpestingumą paduodant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės (CPK 94 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Būsto valda“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės T. C. atmesti.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                                                 Galina Blaževič