Civilinė byla Nr. 2-561-287/2020
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00725-2019-5
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.38; 3.2.7.1; 3.2.8.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 9 d.
Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skardlita“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei UAB „Skardlita“ dėl šalių sudarytos rangos sutarties dėl žvėrelių pašaro talpyklos pagaminimo kainos sumažinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės Pakruojo rūmuose 2019 m. lapkričio 25 d. priimtas ieškovės UAB „Skardlita“ ieškinys atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priėmus ieškinį, atsakovui buvo išsiųsti ieškinio ir jo priedų nuorašai bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo.
2020 m. sausio 20 d. teisme buvo gautas atsakovo A. B. priešieškinys ieškovei UAB „Skardlita“ dėl šalių sudarytos rangos sutarties dėl žvėrelių pašaro talpyklos pagaminimo kainos sumažinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priešieškinys buvo priimtas nagrinėti 2020 m. sausio 28 d.
2020 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sutarė ginčą baigti taikiai ir paprašė skirti terminą taikos sutarties sudarymui. Teismas šį prašymą tenkino.
2020 m. liepos 8 d. teisme gauta ieškovės UAB „Skardlita“ ir atsakovo A. B. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti, nurodydamos, kad jų valia yra taikiai baigti kilusį civilinį ginčą ir kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Taikos sutartimi šalys aptarė ir taikiai išsprendė visus byloje šalių iškeltus reikalavimus. Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.
Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-522/2012 ir t. t.). Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Be to, faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).
Atsižvelgus į teisminę praktiką ir šalių pateiktą taikos sutartį, tarp ieškovės UAB „Skardlita“ ir atsakovo A. B. 2020 m. liepos 7 d. sudaryta taikos sutartis su joje nurodytomis sąlygomis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šalims išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį, o atsakovas A. B. pateikdamas teismui priešieškinį sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio, todėl šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei ir atsakovui grąžintina 75 procentai jų sumokėtos žyminio mokesčio sumos, t. y. ieškovei – 32,25 Eur, o atsakovui – 21,75 Eur.
Šalys sudarydamos taikos sutartį jos 4 punkte nurodė, kad ieškovė neatlygina atsakovui jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas neatlygina ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Šalys sudarydamos taikos sutartį neaptarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo klausimo, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, priteisia lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Skardlita“ ir atsakovo A. B. po 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu,
n u t a r i a :
I. Prašymą tenkinti.
II. Patvirtinti ieškovės UAB „Skardlita“ ir atsakovo A. B. 2020 m. liepos 7 d. sudarytą taikos sutartį:
„UAB „Skardlita“, juridinio asmens kodas 262491750, buveinės adresas Sutkunų g. 17A-5, Sutkūnų k., Šiaulių r. (toliau - Ieškovė), atstovaujama direktoriaus A. Č.,
ir
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovas),
toliau Ieškovė ir Atsakovas kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas iš šių asmenų atskirai - Šalimi,
ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, KAD:
(A) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-561- 287/2020 (toliau - Byla) pagal ieškovės UAB „Skardlita“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (toliau - Ieškinys) bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei UAB „Skardlita“ dėl šalių sudarytos rangos sutarties dėl žvėrelių pašaro talpyklos pagaminimo kainos sumažinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidy priteisimo (toliau – Priešieškinys).
(B) Šalys siekia abipusėmis nuolaidomis išspręsti anksčiau nurodytą teisminį ginčą Byloje,
Todėl Šalys, vadovaudamiesi sąžiningumo, protingumo principais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 ir 6.985 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sudarė šią taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) ir susitarė dėl šių Taikos sutarties sąlygų:
1. Ieškovė atsisako nuo Byloje Atsakovui pareikšto ieškinio su visais jame nurodytais reikalavimais Atsakovui, o Atsakovas sutinka su tokiu atsisakymu.
2. Atsakovas atsisako Byloje Ieškovei pareikšto priešieškinio su visais jame nurodytais reikalavimais Ieškovei, o Ieškovė sutinka su tokiu atsisakymu.?
3. Atsakovas sumoka Ieškovei 500 (penkių šimtų) eurų sumą su PVM (į šią sumą įeina ir pridėtinės vertės mokestis) per 7 (septynias) kalendorines nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Ši suma yra galutinė ir daugiau Šalys vienai kitai neturi pretenzijų dėl atsiskaitymo.
4. Šalys susitaria, kad Ieškovė neatlygina Atsakovui jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o Atsakovas neatlygina Ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad visas šios Taikos sutarties sąlygų turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią. Taikos sutarties Šalys taip pat konstatuoja, pareiškia ir garantuoja, kad (i) visos šios Taikos sutarties sąlygos yra priimtos abipusių derybų būdu, dalyvaujant Šalių, ir visos iki šios Taikos sutarties sudarymo dienos tarp Šalių vykusios derybos buvo sąžiningos, Šalims nebuvo jokio psichologinio, fizinio ir / ar ekonominio spaudimo, jokių grasinimų ar kitokios neleistinos įtakos darymo, kuriam esant Taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta, (ii) su visomis Taikos sutarties sąlygomis kiekviena iš Šalių aiškiai sutinka ir Šalių santykiuose Taikos sutarties sąlygos Šalių geranorišku ir laisvu susitarimu nebus traktuojamos kaip netikėtos (siurprizinės), (iii) Šalys dės maksimalias pastangas Taikos sutarčiai visiškai įvykdyti, t. y. kiekviena Šalis esant reikalui privalės imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, (iv) Taikos sutarties sudarymo metu, jos sąlygos nepagrįstai nesuteikė nė vienai iš Šalių perdėto teisinio, ekonominio ar kitokio panašaus pobūdžio pranašumo ir jos visiškai atitinka Šalių interesus, Šalių sąžiningos verslo praktikos principus bei laisvai išreikštą jų valią, taip pat Taikos sutarties Šalys nėra neinformuotos ar nepatyrusios ir Taikos sutarties sudarymo metu jos neveikia neapdairiai ir turi reikiamą derybų patirtį.
6. Nuo šios Taikos sutarties sudarymo Šalys bei jų atstovai nesiims jokių nesąžiningų ir / ar neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš kitą Šalį (įskaitant, bet neapsiribojant, viešus pasisakymus prieš kitą Šalį, straipsnių ar kitos komunikacijos viešojoje erdvėje inicijavimą, bet kokį kitą veikimą kitos šalies nenaudai santykiuose su trečiaisiais asmenimis).
7. Ieškovė ir Atsakovas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis. Šalys viena kitos prašymus palaiko ir prašo juos tenkinti.
8. Šalys pareiškia ir garantuoja, jog pasirašydamos šią Taikos sutartį išsprendžia visus tarp jų esančius nesutarimus dėl iki šios Taikos sutarties pasirašymo tarp šalių sudarytų sandorių ir kitų faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių bei daugiau neturėsiančios pretenzijų viena kitai, išskyrus galimas pretenzijas dėl šios Taikos sutarties vykdymo.
9. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pareiškimų ir / ar ieškinių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas.
10. Šalys prašo teismo taikos sutarties patvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį byloje dalyvaujančių asmenų.
11. Šios Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo bei Bylos nutraukimo pasekmės, ir CPK 140, 293, 294, 584 straipsnių turinys Šalims yra žinomas, t. y. Šalims suprantama, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
12. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo, teismui patvirtinus Šalių sudarytą Taikos sutartį, procesinės teisinės pasekmės, nustatytos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 140 str., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str., 584 str. 1 d. 4 p.
13. Ši Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių po 1 (vieną) atitenka Ieškovei ir Atsakovui bei 1 (vienas) egzempliorius Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams. Ši Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jos patvirtinimo.“
III. Grąžinti UAB „Skardlita“, juridinio asmens kodas 262491750, 32,25 Eur (trisdešimt du eurus ir 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 16 d. mokėjimo Nr. 179 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
IV. Grąžinti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,75 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 17 d., į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
V. Nutarties dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutarčiai įsiteisėjus.
VI. Priteisti iš ieškovės „UAB „Skardlita“, juridinio asmens kodas 262491750, buveinės adresas Šiaulių r. sav., Sutkūnų k., Sutkunų g. 17A-5, ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), po 7,16 Eur (septynis eurus ir 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
VII. Civilinę bylą Nr. 2-561-287/2020 nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.
Teisėja Rima Razumienė