Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-590-492-2008].doc
Bylos nr.: 2S-590-492/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                             Civilinė byla Nr. 2S-590-492/2008

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

119.11; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2008 m. rugpjūčio 21 d.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. ir atsakovo P. A. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-282-727/2008 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. A. T. dėl pripažinimo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą neteisėtu ir pripažinimo teisės įregistruoti žemės sklypo ribų  paženklinimo - parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

nustatė:

 

ieškovė L. J. kreipėsi į teismą dėl pripažinimo atsakovo P. A. T. atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą neteisėtu ir pripažinimo teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą bei planą be atsakovo sutikimo (l. 1).

Atsakovas P. A. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypų ribas pagal 2008 m. sausio 16 d. sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktą bei pripažinti teisę įregistruoti šį sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei planą be ieškovės L. J. sutikimo (l. 104).

Parengiamojo teismo posėdžio 2008-03-18 metu ieškovė L. J. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas grąžino ir įpareigojo patikslinti pradinio ieškinio reikalavimus, nes ieškinyje nurodytos koordinatės neatitinka faktiškai keliamo reikalavimo pagrindo, išmatavimai skiriasi (l. 139-140).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi L. J. ieškinį paliko nenagrinėtą, nes reikalavimo dalykas nebuvo patikslintas ir liko tapatus pirminiam. Nurodė, jog privalu pasinaudoti duomenų tikslinimo ir derinimo su gretimų sklypų savininkais procedūra, numatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, esant  kitokiam sklypus skiriančių riboženklių išdėstymui ir sklypų suskirstymui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nebuvo iki galo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo procedūra, tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu. A. T. priešieškinys L. J. taip pat paliktas nenagrinėtas, nes ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Ieškovė L. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį, dalyje ieškinio atsakovui A. T. palikimo nenagrinėtu, panaikinti. Nurodė, kad buvo atlikti visi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse esantys reikalavimai, buvo patikslintas ir ieškinys. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, iš esmės vertino pateiktus su ieškiniu įrodymus, t.y. išsakė savo  išankstinę nuomonę. Kilusio ginčo neteisminiu būdu išspręsti buvo neįmanoma, todėl teismas privalėjo ginčą spręsti teismine tvarka, remiantis kooperacijos ir šalių rungimosi principais. Ieškinys jau buvo priimtas ir turėjo būti nagrinėjamas, nepriklausomai nuo to, ar galės būti priimtas patikslintas ieškinys.

Atsakovas P. A. T. atskiruoju skundo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį dalyje dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu pakeisti, ir perduoti pirmosios instancijos teismui jo priešieškinį išspręsti iš esmės. Nurodė, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu nesudaro savarankiško pagrindo palikti nenagrinėtu ir priešieškinį. Be to, jis neturėjo galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl patyrė nuostolius dėl priešieškinio pateikimo.

Ieškovė L. J. atsiliepime į atsakovo atskirajį skundą nurodė, kad LR CPK nėra numatyta, kad teismo nutartis gali būti naikinama  dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, kai ieškinys ar priešieškinys paliekami nenagrinėtini. Teisiniai nutarties apskundimo pagrindai nėra nurodyti, todėl atsakovo atskirojo skundo prašė netenkinti.

Atsakovas P. A. T. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodė, kad L. J. patikslintame ieškinyje reikalavimas buvo suformuluotas taip, kad jo negalima išnagrinėti teisme. Ji patikslintu ieškiniu reiškė analogiškus pirminiam ieškiniui reikalavimus, nors sklypo koordinatės iš esmės buvo pakeistos, kitos negu 2006 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai išimtinai susiję su ieškinio dalyko pagal pradinį ir patikslintą ieškinius vertinimu ir palyginimu, o ne su įrodymu vertinimu. Ieškovės kadastrinius matavimus atlikusi matininkė vietoje paženklino ir parodė visiškai kitas koordinates nei nurodytos 2006 m. rugpjūčio 17 d. sudarytame sklypo plane. Tai reiškia, kad paženklinimai ir parodymas vietoje buvo suklastoti. Atskirąjį skundą prašė atmesti.

 

                Ieškovės L. J. ir atsakovo A. T. atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

 

            Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises bei pareigas. Tačiau teismas ne visada gali priimti sprendimą, proceso įstatymas reglamentuoja atvejus, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu ar civilinė byla nutraukiama.

            Teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo CPK 137 str. nustatyta tvarka turi patikrinti, ar ieškinys paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir yra tinkamos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Jeigu padaryti teismo ar šalių pažeidimai paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, ir pripažįstama, kad civilinė byla neturėjo būti iškelta, sprendžiama, ar tai nėra pareiškimo palikimo nenagrinėtu teisme atvejai, numatyti LR CPK 296 str. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės L. J. ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad byla negali būti išnagrinėta, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima ja pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo patikslinti pradinio ieškinio reikalavimus (dalyką).

            Ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka laikoma tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas, nustatęs nurodytą aplinkybę, palieka pareiškimą nenagrinėtą ir nurodo suinteresuotam asmeniui, kaip jis gali pašalinti aplinkybę, trukdančią kreiptis dėl teisminės gynybos. Pareiškimo palikimo nenagrinėtu klausimas išsprendžiamas rašytine nutartimi, kurioje teismas turi nurodyti, kaip pašalinti aplinkybę, numatytą CPK 296 str. 1 d. 1 p., ir dėl kurių byla negali būti išnagrinėta, jeigu pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kokia konkreti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka turi būti taikoma, jei ji apskritai gali dar būti taikoma, nebuvo pateikti motyvai bei svarios aplinkybės, lemiančios CPK 296 str. 1 d. 1 p. taikymą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-04-23 nutartyje nurodytos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 520) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, jose nėra nustatytos procedūros gretimų žemės sklypų savininkų ginčams dėl ribų spręsti, taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nėra teisiškai pagrįsta.

            Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nustatyta, kad teismo reikalavimas patikslinti ieškinio dalyką liko neįvykdytas, tai nurodyta kaip savarankiškas pagrindas L. J. ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

          Pareiškimo turinio ir formos reikalavimai, išdėstyti CPK 111-112, 114 ir 135 str. yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Ieškinys ir priešieškinys buvo paduoti laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, todėl ieškinys ir priešieškinys buvo priimti. Ieškinio tikslinimas negali būti tapatinamas su ieškinio trūkumų šalinimu. CPK 296 str. 1 d. 11 p. numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą, kai šis neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. CPK 296 str. nėra atskirai nustatytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtiną, jei nėra įvykdomas teismo reikalavimas patikslinti ieškinio dalyką. Kiek tinkamai išdėstytas ieškinio dalykas turi būti vertinama ieškinio turinio, apibrėžiamo CPK 135 str. ir 111 str., kontekste. CPK 135 str. 1 d. 4 p. numato, kad ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), t.y. įstatymuose numatytas asmens teisių gynimo būdas. Kokiu būdu ginti savo pažeistas teises kiekvienas pasirenka laisva valia, ieškovės L. J. pasirinktas teisių gynimo būdas yra išdėstytas ieškinyje. Ar pagrįstai asmuo pasirinko ieškinyje nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą yra sprendžiama priimant sprendimą iš esmės, kai tenkinamas arba atmetamas ieškinys, todėl ieškovo nesutikimas patikslinti ieškinio dalyką negali būti vertinamas kaip trūkumas, užkertantis kelią išnagrinėti civilinę bylą iš esmės, tuo pačiu nesudaro pagrindo pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu dėl nepatikslinto ieškinio dalyko, kai tokia procesinė situacija nesudarė kliūčių nagrinėti civilinę bylą iš esmės, ydingai taikė civilinio proceso įstatymą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.), priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį (CPK 329 str., 338 str.). Pažymėtina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nesudarė jokių procesinių kliūčių nagrinėti priimtą P. A. T. priešieškinį, pastarasis paliktas nenagrinėtas tam nesant apskritai jokio pagrindo.

 

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

 

nutarė:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo tam pačiam teisėjui iš esmės.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                        Virginija Volskienė

 

Teisėjos                                                                                                    Dalia Kačinskienė

 

Neringa Švedienė