Civilinė byla Nr. e2-79-912/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00497-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nepatenkintas prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 951 straipsnį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „Best Fert“, uždarajai akcinei bendrovei „LITAGRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Šešupės ūkis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UHB Agro“ kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai:
1.1.1. atsakovių UAB „Litagros prekyba“, UAB „Šešupės ūkis“, likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Arvi fertis“, UAB „Arvi cukrus“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 15 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, skolos perkėlimo ir įskaitymo Nr. 1;
1.1.2. atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/07;
1.1.3. atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Best fert“ 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą;
1.1.4. atsakovių UAB „Best fert“, LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. gruodžio 31 d. trišalės užskaitos sutartį;
1.2. taikyti restituciją:
1.2.1. priteisti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „Belor“ 813 169,22 Eur, 203 292,30 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas;
1.2.2. priteisti atsakovei UAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „Best fert“ 84 255,78 Eur, 25 276,73 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas;
1.2.3. priteisti atsakovei UAB „Best fert“ iš atsakovės LUAB „Arvi fertis“ 44 880,09 Eur;
1.3. priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 951 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą, nes ieškinys yra strateginis (angl. strategic lawsuit against public participation, santr. – SLAPP).
3. Atsakovė UAB „Belor“ nurodė, kad ji – aktyviausia LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, siekia, jog būtų apsaugotos kreditorių teisės, patenkinti jų reikalavimai, skaidriai vykdomos nemokumo procedūros. Atsakovė UAB „Belor“ inicijavo bylas dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu (pareiškimas patenkintas), dėl atliktų tarpusavio užskaitų su susijusiais asmenimis pripažinimo negaliojančiomis. LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nesiima veiksmų bendrovės kreditorių teisėms apsaugoti. Jis kartu su LUAB „Arvi fertis“ ėmėsi bauginančių veiksmų prieš UAB „Belor“ ir pateikė tris ieškinius. Šis ieškinys – taip pat keršto ieškinys. Ieškovė UAB „UHB Agro“ savo ieškinyje panaudojo iš esmės tuos pačius argumentus ir nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi UAB „Belor“ anksčiau paduotame ieškinyje. LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus ir „UHB“ grupės įmonių nesąžiningi veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-637-910/2022). Atsakovės UAB „Belor“ veikla susijusi su viešuoju interesu, nes pagal kasacinio teismo praktiką bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas, o UAB „Belor“ nemokumo procese veikia aktyviai. Ieškovė UAB „UHB Agro“, pareikšdama ieškinį, elgiasi nesąžiningai. Ieškinys nepagrįstas, ieškovė juo siekia įbauginti ir nutildyti UAB „Belor“, pakenkti vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai.
4. Ieškovė prašė atmesti atsakovės prašymą taikyti SLAPP procedūrą ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Belor“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (reiškia nepagrįstus ieškinius ir skundus), todėl jos prašymas nepagrįstas. Atsakovė UAB „Belor“ tendencingai veikia prieš LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, vilkina bankroto procesą, didina administravimo išlaidas. Dėl tokių atsakovės UAB „Belor“ veiksmų, bus tenkinami mažesnės apimties bendrovės kreditorių reikalavimai. Jei ne aktyvūs atsakovės UAB „Belor“ veiksmai teikiant skundus tais pačiais klausimais įvairiems teismams, LUAB „Arvi fertis“ bankroto procedūros būtų užbaigtos dar 2021 metais, būtų patenkinta daugiau kreditorių reikalavimų negu 2024 metais. Tai neatitinka daugumos LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Belor“ prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą.
6. Teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovės pareikštą ieškinį strateginiu ieškiniu ir taikyti SLAPP procedūrą.
7. Teismas nurodė, kad SLAPP procedūra taikoma, kai atsakovui pareikštu ieškiniu siekiama pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.
8. Teismas įvertino, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešasis interesas, bet atsakovės nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-270/2010, Nr. e3K-3-327-684/2017, Nr. 3K-3-97-219/2020). Nurodytose bylose nustatyta pareiga teismui aktyviai veikti bankroto bylose bei nurodyta, kad nemokumo administratorius užtikrina viešąjį interesą.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Belor“ negali būti laikoma visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą vykdančiu asmeniu, nes SLAPP procedūra siekiama apsaugoti asmenis, užsiimančius visuomenės informavimo ir panašaus pobūdžio veikla, bet ne apskritai viešąjį interesą ginančius asmenis. Atsakovės aktyvus dalyvavimas LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje nėra pagrindas pripažinti, kad ji gina viešąjį interesą – atsakovė naudojasi savo, kaip kreditorės, teisių gynimo priemonėmis, bet neturi daugiau teisių negu kiti kreditoriai ir nėra įpareigota ginti viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Belor“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, patenkinti atsakovės UAB „Belor“ prašymą taikyti CPK 951 straipsnį ir palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „UHB AGRO“, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad ieškinys neatitinka CPK 951 straipsnyje įtvirtintų SLAPP ieškinio požymių.
10.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės veikla nesusijusi su viešuoju interesu. Atsakovė UAB „Belor“ – aktyviausia LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, siekia, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, patenkinti jų reikalavimai, nemokumo procedūros vyktų skaidriai. Kiti bendrovės kreditoriai („UHB“ grupė ir jos įtakojami subjektai) nesąžiningai veikia prieš skaidrų nemokumo procesą. Atsakovės UAB „Belor“ iniciatyva bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovė taip pat inicijavo keturias bylas, kuriose ginčijo LUAB „Arvi fertis“ ir kitų bendrovių užskaitymo aktus (civilinės bylos Nr. e2-1565-779/2024; e2-1578-936/2024, e2-1609-852/2024, e2-2096-936/2024). Bendra ginčijamų užskaitų suma – 13 769 188,43 Eur. Ši suma būtų skirta LUAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimams patenkinti. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl LUAB „Arvi fertis“ ir su ja susijusių bendrovių veiklos (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00258-24).
10.3. Teismas neįvertino, kad yra CPK 951 straipsnio taikymo sąlygos. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, bet teismas nevertino jo pagrįstumo. Ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kad ginčijami sandoriai pažeidė jos teises. Ieškovė ginčija sandorius, sudarytus 2015 metais, t. y. likus dviem metams iki bendrovės nemokumo momento – 2017 m. rugsėjo 1 d. Ginčijami sandoriai nepažeidė bendrovės kreditorių, taip pat ir ieškovės teisių bei interesų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės, sudarydamos sandorius, buvo nesąžiningos, sudarė tariamus sandorius. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido ieškinio senaties terminą.
10.4. Ieškovė ir su ja susiję asmenys tuo pačiu metu – per vieną mėnesį – inicijavo keturias bylas, kuriose pareiškė atsakovei UAB „Belor“ įvairius reikalavimus. Ieškovė ginčijo prieš dešimt metų, nemokumo administratorius – prieš aštuonerius, devynerius metus sudarytus sandorius. Ieškovė pareiškė ieškinius atsakovei UAB „Belor“ 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. birželio 3 d., nemokumo administratorė – 2024 m. gegužės 3 d. ieškovės ir nemokumo administratorės veiksmai suderinti, jais siekiama įbauginti atsakovę UAB „Belor“ ir atgrasyti nuo aktyvių veiksmų nemokumo procese.
11. Ieškovė UAB „UHB Agro“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Belor“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovė UAB „Belor“ savo veiksmais pažeidžia viešąjį interesą, teikia nepagrįstus skundus, dėl kurių ieškovė patiria žalą. Teismas netenkino atsakovės prašymų taikyti CPK 951 straipsnį kitose bylose (civilinės bylos Nr. e2-2087-779/2024, e2-2042-580/2024). Atsakovė UAB „Belor“ konkuruoja su ieškove ir kitais subjektais trąšų rinkoje. Ji siekia sustabdyti LUAB „Arvi fertis“ gamyklos veiklą, paversti nenaudojamais įrenginius ir pašalinti konkurentus iš rinkos.
11.2. Atsakovė UAB „Belor“ aktyviai dalyvauja LUAB „Arvi fertis“ nemokumo procese. Ji apskundė visus kreditorių susirinkimų nutarimus, bet teismas jos skundus atmetė. Atsakovės nepagrįsti skundai stabdo nemokumo procedūras, didėja administravimo išlaidos. LUAB „Arvi fertis“ nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 29 d. dalyvavo 94 teisminiuose procesuose, iš kurių 47 inicijavo atsakovė UAB „Belor“ ir su ja susijusi UAB „Best fert“. Teismai atmeta atsakovės ieškinius. Atsakovės UAB „Belor“ inicijuotos keturios bylos, kuriose ji ginčija LUAB „Arvi fertis“ sandorius, dar neišnagrinėtos. Nemokumo administratorius, priešingai negu nurodo atsakovė UAB „Belor“, tai pat ginčija LUAB „Arvi fertis“ ir ieškovės sudarytus sandorius. Nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumą teismas įvertino, nagrinėdamas atsakovės UAB „Belor“ prašymus atstatydinti (nušalinti) nemokumo administratorių. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose taip pat įvertinta, kad atsakovės UAB „Belor“ elgesys turi piktnaudžiavimo procesu požymių.
11.3. Atsakovė neteisingai nurodė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovė ieškinio reikalavimus išsamiai pagrindė ieškinyje, dublike. Ieškinio pagrįstumo klausimą teismas įvertins, kai išnagrinės bylą iš esmės. Tai, kad atsakovė UAB „Belor“ inicijavo ikiteisminį tyrimą, nepagrindžia, kad ji gina viešąjį interesą. Atsakovė buvo pripažinta civiline ieškove, t. y. ji veikia gindama savo interesus. Ieškovė nesusijusi su LUAB „Arvi fertis“.
11.4. Atsakovės UAB „Belor“ direktorė I. K. nuolat siūlo išpirkti bendrovės turimą reikalavimą į LUAB „Arvi fertis“ ir „toliau ramiai tvarkytis“.
12. Atsakovė LUAB „Arvi fertis“ atsiliepime į atsakovės UAB „Belor“ atskirąjį skundą parašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė UAB „Belor“ nėra asmuo, užsiimantis visuomenės informavimo veikla.
12.2. Ieškovės UAB „UHB Agro“ ieškinys nėra strateginis (SLAPP) ieškinys, nes nėra ieškovės piktnaudžiavimo procesu požymių. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai nėra neproporcingi, pertekliniai ar nepagrįsti. Taip pat nėra ieškovės ir atsakovės UAB „Belor“ galios disbalanso. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pareikštas ieškinys trukdytų jos veiklai.
12.3. Atskirojo skundo argumentai, kad LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius prieštaravo, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nesutinka su atsakovės UAB „Belor“ pareikštais ieškiniais, nesusiję su apskųsta nutartimi. Tai, kad atsakovė UAB „Belor“ ginčija LUAB „Arvi fertis“ sudarytus sandorius, neturi įtakos nemokumo administratoriui apsispręsti, kurie nemokios bendrovės sandoriai pažeidžia kreditorių interesus. Atsakovės pateikti ieškiniai ne tik neapgynė kreditorių interesų, bet ir pailgino bei komplikavo bankroto procesą. Dauguma atsakovės UAB „Belor“ skundų ir ieškinių buvo atmesti. Nors atsakovė aktyviai veikia bankroto procese, bet kreditoriai negavo realios naudos.
12.4. Atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ interesai nėra priešingi. LUAB „Arvi fertis“ niekada nebaugino ir negrasino UAB „Belor“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.
15. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apeliantės prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai instituto taikymo (CPK 951 straipsnis)
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jos veikla nesusijusi su viešuoju interesu. Apeliantė – aktyviausia LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, siekia, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, patenkinti jų reikalavimai, nemokumo procedūros vyktų skaidriai. Apeliantė mano, kad teismas turėjo taikyti CPK 951 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2024 m. balandžio 11 d. direktyvos (toliau – Direktyva 2024/1069) 1, 4 straipsnio 1 dalį bei 12 straipsnio 2 dalį. Ieškovė ir atsakovė LUAB „Arvi fertis“ nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais.
17. CPK 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad CPK pakeitimo projektu pasiūlyta nustatyti, jog tais atvejais, kai, atsakovo manymu, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, galėtų būti taikoma operatyvi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūra. Visuomenės informavimo sritis atskirai išskirta kaip demokratinėje visuomenėje itin reikšminga sritis, kurioje gali pasireikšti kritikuojamų asmenų siekis nutildyti kritiką, sukelti visuomenę informuojantiems subjektams neigiamų pasekmių (įskaitant turtines pasekmes). Ši procedūra galės būti taikoma ir kitose (tiesiogiai neapibrėžtose) srityse, susijusiose su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu – pavyzdžiui, kai atsakovas aktyviai veikia aplinkosaugos, vartotojų apsaugos ar kitose visuomenei reikšmingose srityse.
18. CPK 951 straipsnio, kuriame įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas, tikslas – atgrasyti potencialius ieškovus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų inicijavimo ir užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams, kuriais siekiama ne apginti pažeistus ieškovo interesus, bet pakenkti atsakovo vykdomai veiklai. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. (CPK 951 straipsnio 3 dalis). Nurodytas vertintinų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl apeliantė, manydama, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį, siekdama pakenkti jos vykdomai veiklai, turi teisę nurodyti kitas aplinkybes ar kriterijus, kurie galėtų būti pagrindas taikyti CPK 951 straipsnį.
19. Direktyva 2024/1069, priimta 2024 m. balandžio 11 d., įsigaliojo 2024 m. gegužės 6 d. Ji Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra taikoma tiesiogiai. Tam, kad ji būtų taikoma kiekvienoje valstybėje narėje, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Direktyvos 2024/1069 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, jog šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d. Iš interneto svetainės „EUR-Lex“ duomenų nustatyta, kad šiuo metu nė viena Europos Sąjungos valstybė dar nėra persikėlusi nurodytos direktyvos nuostatų (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/NIM/?uri=CELEX:32024L1069). Šios direktyvos taikymo apimtis yra ribota, t. y. ji taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio byloms. Suėjus Direktyvos 2024/1069 perkėlimo terminui, ji nebus privalomai taikoma, jeigu šalių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir teismo (2024/1069 Direktyvos 5 straipsnis).
20. Lietuvos Respublika dar nėra perkėlusi Direktyvos 2024/1069 nuostatų į nacionalinę teisę ir suderinusi nacionalinės teisės aktų su šios direktyvos nuostatomis, į jas iš esmės gali būti atsižvelgiama sprendžiant CPK 951 straipsnio taikymo klausimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus tiek prieš direktyvos priėmimą, tiek po jo, nacionalinis teismas privalo juos aiškinti kuo labiau remdamasis direktyvos formuluote ir atsižvelgdamas į joje numatytą tikslą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas Paola Faccini Dori prieš Recreb Srl, 30 punktas).
21. Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 6 punkte nurodytas direktyvos tikslas – šalinti kliūtis tinkamam civilinio proceso veikimui, kartu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų, kurie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, įskaitant žurnalistus, leidėjus, žiniasklaidos organizacijas, pranešėjus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, nevyriausybines organizacijas (NVO), profesines sąjungas, menininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius, apsaugą nuo prieš juos pradėtų teismo procesų, kuriais siekiama juos atgrasyti nuo visuomenės dalyvavimo veiklos. Direktyva siekiama apsaugoti asmenis, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant organizuotą nusikalstamumą, piktnaudžiavimą valdžia, korupciją, pagrindinių teisių pažeidimus bei ekstremizmą ir kovojant su šiais reiškiniais (konstatuojamosios dalies 10 punktas).
22. Direktyvos 2024/1069 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šia direktyva nustatomos apsaugos priemonės nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, iškeltose fiziniams ir juridiniams asmenims dėl to, kad jie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla. Visuomenės dalyvavimas – bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla viešojo intereso klausimu, padaromi ar vykdomi naudojantis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, menų ir mokslo laisvę arba susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir bet kokie su tuo tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai (Direktyvos 2024/1069 4 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantės veikla susijusi su viešuoju interesu. Apeliantė LUAB ,,Arvi fertis“ bankroto procese aktyviai naudojasi savo teisėmis, bet tai nereiškia, kad ji gina tokį viešąjį interesą, kuris atitinka CPK 951 straipsnyje įtvirtinto intereso esmę. Pirmiau nurodyta, kad taikant ir aiškinant CPK 951 straipsnį, reikia atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo kontekstą. Pagal Direktyvos Nr. 2024/1069 4 straipsnio 2 papunktį viešojo intereso klausimas – tai bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis tokiose srityse kaip: a) pagrindinės teisės, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas; b) fizinio ar juridinio asmens, kuris yra viešas asmuo, veikla viešajame ar privačiajame sektoriuje; c) klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese; d) įtarimai korupcija, sukčiavimu ar įtarimai bet kokia kita nusikalstama veika arba įtarimai dėl su tokiais klausimais susijusių administracinių pažeidimų; e) veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant demokratinių procesų apsaugą nuo nederamo kišimosi, visų pirma, kovojant su dezinformacija.
24. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė yra tiriamosios žurnalistikos atstovė ir žiniasklaidos organizacija, žmogaus teisių gynėja. Apsaugos priemonės turėtų būti taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai užsiimantiems visuomenės dalyvavimo veikla. Jomis taip pat turėtų būti apsaugomi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl profesinių sumetimų arba asmeniškai remia kitą asmenį, jam padeda arba jam tiekia prekes ar teikia paslaugas tiesiogiai su visuomenės dalyvavimu sprendžiant viešojo intereso klausimus susijusiais tikslais, pavyzdžiui, teisininkai, šeimos nariai, interneto paslaugų teikėjai, leidyklos ar spaustuvės, kurių atžvilgiu yra pradėtas teismo procesas arba kuriems grasinama teismo procesu dėl to, kad jie rėmė, padėjo arba tiekė prekes ar teikė paslaugas asmenims, kuriems gresia SLAPP. Iš teismui pateiktų duomenų negalima konstatuoti, kad apeliantei galėtų būti taikomos apsaugos priemonės.
25. Spręsdamas, yra pagrindas taikyti SLAPP procedūrą ar ne, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taip pat ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2024 m. balandžio 5 d. rekomendacija CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) (toliau – Rekomendacija). Į Rekomendaciją atsižvelgtina sprendžiant nacionalinius SLAPP ginčus. Rekomendacijos 8 punkto a–j papunkčiuose įtvirtinti požymiai, kurie vertintini, sprendžiant SLAPP instituto taikymo klausimą: a) ieškovas bando pasinaudoti galios disbalansu, pavyzdžiui, savo finansiniu pranašumu arba politine ar visuomenine įtaka, siekdamas daryti spaudimą atsakovui; b) ieškovo pateikti argumentai yra iš dalies arba visiškai nepagrįsti; c) ieškovo prašomos teisių gynimo priemonės yra neproporcingos, perteklinės arba nepagrįstos; d) ieškiniu piktnaudžiaujama įstatymu ar procedūromis; e) ieškovas taiko procesinę ir bylinėjimosi taktiką, kuria siekiama padidinti atsakovo išlaidas, pavyzdžiui, vilkina bylos nagrinėjimą, pasirenka nepalankų visuomenės dalyvavimui ar įkyrų atsakovui teismą, sukelia didelį darbo krūvį ir teikia apeliacinius skundus, kurių sėkmės tikimybė yra maža arba jos nėra; f) ieškinys sąmoningai nukreiptas prieš asmenis, o ne prieš organizacijas, atsakingas už ginčijamą veiksmą; g) ieškinį lydi viešųjų ryšių puolimas, kuriuo siekiama įbauginti, diskredituoti ar įbauginti viešuose debatuose dalyvaujančius subjektus arba nukreipti dėmesį nuo esminio nagrinėjamo klausimo; h) ieškovas ar jo atstovai užsiima teisiniu bauginimu, persekiojimu ar grasinimais arba yra anksčiau taip darę; i) ieškovas ar susijusios šalys imasi daugkartinių ir koordinuotų arba tarpvalstybinių teisinių veiksmų, grindžiamų tais pačiais faktais arba susijusių su panašiais klausimais; j) ieškovas sistemingai atsisako naudotis neteisminiais mechanizmais, kad būtų išspręstas reikalavimas.
26. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad bankroto procesas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Vis dėlto apeliantės argumentai, jog ji yra aktyviausia LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorė, jos iniciatyva bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą dėl LUAB ,,Arvi fertis“ ir su ja susijusių bendrovių veiklos, inicijuotos civilinės bylos dėl LUAB ,,Arvi fertis“ ir kitų bendrovių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų panaikinimo (nutarties 10.2 papunktis) nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės veikla susijusi su tokiu viešuoju interesu, dėl kurio taikytinas SLAPP institutas. Bendrovės bankroto procese priimti sprendimai pagal kreditorių iniciatyvas turi reikšmės tik tai bendrovei ir su ja susijusiems asmenims: jos kreditoriams, debitoriams, valdymo organams ir dalyviams. Kreditorės veikla bankroto procese, t. y. jos naudojimasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, nevertintina kaip su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusia veikla CPK 951 straipsnio, ir Rekomendacijos prasme.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė neteisingai interpretuoja kitas CPK 951 straipsnyje nustatytas SLAPP instituto taikymo sąlygas. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas manydamas, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti SLAPP procedūrą. Taigi, teismas, gavęs atsakovo prašymą taikyti SLAPP procedūrą, pirmiausiai turi nustatyti, ar atsakovas atitinka subjektui, kuriam gali būti pareikštas SLAPP ieškinys, kriterijus, t. y. ar jo vykdoma veikla susijusi: 1) su visuomenės informavimu; 2) viešojo intereso tenkinimu; 3) viešojo intereso gynimu. Nustatęs, kad atsakovo veikla atitinka bent vieną nurodytą kriterijų, teismas turi įvertinti, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas vadovaujasi CPK 951 straipsnio 3 dalyje, Rekomendacijos 8 punkto a–j papunkčiuose nustatytais požymiais (nutarties 18, 25 punktai). Taigi, apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą, kada sudaryti ginčijami sandoriai, taip pat aplinkybes, jog, jos nuomone, ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės, kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nurodytas aplinkybes teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus. Sprendžiant SLAPP instituto taikymo klausimą byla ne nagrinėjama iš esmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė nelaikytina subjektu, kuriam gali būti pareikštas SLAPP ieškinys, todėl neturėjo pareigos vertinti kitų SLAPP instituto požymių.
28. Apeliantė teigia, kad ieškovė ir nemokumo administratorė siekia ją įbauginti ir atgrasyti ją nuo aktyvių veiksmų nemokumo procese, t. y. jos per vieną mėnesį inicijavo keturias bylas, kuriose pareiškė apeliantei įvairius reikalavimus. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad LUAB „Arvi fertis“ nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 29 d. dalyvavo 94 teisminiuose procesuose, iš kurių 47 inicijavo apeliantė ir su ja susijusi atsakovė UAB „Best fert“. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad LUAB „Arvi fertis“ nemokumo procese kilo daug kreditorių ginčų. Tai, kad apeliantei per trumpą laikotarpį pareikšti keturi ieškiniai, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji yra SLAPP subjektas, o pareikštais ieškiniais ieškovė ir atsakovės LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius siekia įbauginti apeliantę. Jai atstovauja profesionalūs teisininkai. Ji aktyviai dalyvauja nemokumo procese, reikšdama įvairius reikalavimus ir inicijuodama teisminius procesus. Taigi, kiti kreditoriai, nemokumo administratorius, kaip ir apeliantė, ginčydami apeliantės sudarytus sandorius, naudojasi savo teisėmis LUAB „Arvi fertis“ nemokumo procese.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis)
29. Ieškovė 2025 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą skirti apeliantei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant ieškovei.
30. Ieškovė nurodo, kad apeliantė anksčiau kitose bylose prašė taikyti SLAPP procedūrą. Kitose bylose teismai netenkino apeliantės prašymų, išaiškino, kad apeliantė nelaikytina SLAPP subjektu (Vilniaus apygardos civilinės bylos Nr. e2-2087-779/2024, e2-2042-580/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinės byla Nr. e2-2775-370/2024 ir kt.). Apeliantei atstovaujantis advokatas L. L. 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kitose bylose kėlė SLAPP klausimą, teismai pasisakė, kad UAB „Belor“ neatitinka SLAPP sąlygų, ji – ne visuomeninė organizacija, ir ji tai supranta (civilinė byla Nr. e2-881-656/2025). Apeliantė žinojo ir suprato, kad ji – netinkamas subjektas, negina viešojo intereso, bet vis tiek teikė atskirąjį skundą. Apeliantė siekia vilkinti bankroto procedūras, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartyje įvertino, kad UAB „Belor“ procesinis elgesys, kai ji teikė skundus, neatsižvelgdama į ankstesnius teismų išaiškinimus tais pačiais klausimais, turi piktnaudžiavimo procesu požymių (civilinė byla Nr. eB2-2204-340/2023).
31. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
32. Teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, t. y., kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).
34. Pagal kasacinio teismo praktiką, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 26 punktas).
35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad apeliantė ne pirmą kartą teikė prašymą taikyti SLAPP institutą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismai netenkino apeliantės prašymo, nurodydami, kad ji – netinkamas subjektas, kuriam galėtų būti pareiktas SLAPP ieškinys, nes apeliantė nevykdo visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-580/2025 (ankstesnis bylos Nr. e2-2042-580/2024); 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2087-779/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-464/2025). Dar vienoje civilinėje byloje apeliantei atstovaujantis advokatas L. L., 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje prieštaraudamas ieškovės UAB „UHB Agro“ prašymui priimti patikslintą ieškinį, nurodė, kad „ieškovas pareiškė tris <...> absurdiškus ieškinius, bet nu turi tokią teisę, konstitucinę. Vienas iš jų čia yra, kiti – dar du – atskirai nagrinėjami. Reiškia, vienas buvo iš jų jau atmestas Vilniaus apygardos teismo. Ten taip pat mes kėlėm klausimą dėl SLAPP. Teismai pasisako, kad neatitinka SLAPP sąlygų, kad ne visuomeninė organizacija, mes suprantame tą“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-881-656/2025).
36. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad negali būti laikoma visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą vykdančiu asmeniu. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo ir suprato, kad ji neatitinka SLAPP požymių, bet vis tiek prašė taikyti CPK 951 straipsnį, o kitose bylose įsiteisėjus nutartims, kuriomis netenkintas toks apeliantės prašymas, ji neatsiėmė atskirojo skundo. Dėl to pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą. Apeliantės procesinis elgesys, prašymas taikyti SLAPP procedūrą, žinant ir suvokiant, kad ji – netinkamas subjektas tokiam institutui taikyti, nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, negali būti pateisinamas, nes eikvojamas teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų laikas. Apeliantė – verslo subjektas, kuris verčiasi didmenine prekyba (https://rekvizitai.vz.lt/imone/belor/). Ji nevykdo CPK 951 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos. Apeliantė, pareikšdama prašymą, pateikdama atskirąjį skundą, žinojo, kad procesas užsitęs, pirmosios instancijos teismas negalės nagrinėti bylos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks procesinis elgesys, kai apeliantė piktnaudžiauja procesine teise pareikšdama nepagrįstą prašymą ir atskirąjį skundą, kurių išsprendimas nepagrįstai užvilkina bylos nagrinėjimą, negali būti toleruojamas. Nustačius, kad apeliantė nesąžiningai prašė taikyti SLAPP procedūrą, pateikė atskirąjį skundą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirti jai baudą.
37. Spręsdamas dėl baudos dydžio, apeliacinis instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantė – siekiantis pelno juridinis asmuo, jai atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas L. L.. Apeliantė žinojo ir suprato, kad pareiškė nepagrįstą prašymą ir atskirąjį skundą, dėl kurių užvilkintas bylos nagrinėjimas, pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos iš esmės nagrinėjimą. Analogiški apeliantės prašymai išnagrinėti pirmiau nurodytose kitose bylose, bet apeliantė neatsižvelgė į teismų išaiškinimus, nesiėmė veiksmų, kad būtų nutrauktas apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kitoje byloje taip pat konstatuota, jog apeliantės procesinis elgesys turi piktnaudžiavimo požymių, nes ji savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kurias teismai jau buvo įvertinę procesiniuose sprendimuose (civilinė byla Nr. eB2-2204-340/2023). Byloje nėra duomenų, kad apeliantei anksčiau būtų paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skiria apeliantei 1 000 Eur baudą.
38. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti, skirti iki 50 proc. asmeniui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui ar ne. Nagrinėjamos bylos, LITEKO duomenys yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės ir apeliantės interesai LUAB „Arvi fertis“ nemokumo byloje skiriasi. Vis dėlto vien tik ieškovės prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindas dalį teismo paskirtos baudos skirti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovei galėtų būti paskirta iki 50 proc. apeliantei paskirtos baudos.
39. Apeliantei išaiškintina, kad ji per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso normas, kuriose reglamentuotas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas (SLAPP ieškinio institutas). Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 107, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Paskirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Išaiškinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, kad paskirta bauda turi būti sumokėta valstybei, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitą, įmokos kodas – 6800.
Išaiškinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, kad ji per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti Lietuvos apeliacinį teismą panaikinti ar sumažinti jai paskirtą baudą.