Administracinė byla Nr. eA-822-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02884-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2. 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – M. S. ir V. O.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       J. A.

2.       J. A.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė J. A. terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. atskleisti-papildyti ieškinio faktinį pagrindą.

4.       J. A.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė atsakovo atstovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją į atstovą Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė, kad J. A. yra šios bylos pareiškėjas, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, – atsakovas; pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas (patikslintas ieškinys) yra laikomas skundu šioje administracinėje byloje.

7.       Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

7.1.                      Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai M. S. ir V. O., tikrindami gautą informaciją iš fizinių asmenų dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, nuvyko į sodybą, (duomenys neskelbtini) Pareigūnai Š. A. (pareiškėjo sūnui) paaiškino atvykimo priežastį, prisistatė ir Š. A. dalyvaujant atliko teritorijos bei sandėlio apžiūrą, kurios metu buvo rasti trys statomi tinklai ir šešios gaudyklės.

7.2.                      Apie 21.30 val. į sodybą grįžo pareiškėjas, kuris pradėjo įžeidinėti pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir gestais bei varyti iš sodybos. Pareiškėjas pripažino, kad minėti žvejybos įrankiai yra jo. Paprašius pareiškėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pastarasis atsisakė tai padaryti ir toliau necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidinėjo pareigūnus, bandė pasišalinti į savo gyvenamąsias patalpas, taip nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir kliudydamas jiems vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pareiškėjui bandant pasišalinti į gyvenamąsias patalpas, pareigūnai nusekė jį iš paskos į namo prieangį (į gyvenamąsias patalpas pareigūnai nėjo viso įvykio metu) ir įspėjo pareiškėją, kad jis yra sulaikomas, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo ir toliau necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidinėjo pareigūnus, bandė išstumti pareigūnus iš prieangio, suduodamas vienam iš jų, o vėliau bandė apipilti pareigūnus ir karštu vandeniu, todėl vienas iš pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu panaudojo specialiąją priemonę – ašarines dujas.

7.3.                      Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai M. S. ir V. O., nuvykę pagal pranešimą dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai, gavę pranešimą dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, turėjo teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačią pareiškėjui priklausančią teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) bei tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, iš pareigūnų darytų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai, nuvykę į minėtą sodybą, juos pasitikusiam Š. A. (pareiškėjo sūnui) paaiškino atvykimo priežastį ir prisistatė. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad specialiosios priemonės – ašarinės dujos – buvo panaudotos tik tada, kai pareiškėjas, raginamas nurimti, į tai nereagavo, prašomas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą jo nepateikė, taip pat bandė išstumti iš prieangio pareigūnus, suduodamas vienam iš jų, o vėliau pareiškėjo veiksmai vis agresyvėjo, jis prisipylė karšto vandens ir bandė apipilti juo pareigūnus. 

7.4.                      Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 6 dalimi, 595 straipsniu, 599 straipsniu, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435 (toliau – ir Taisyklės), 9.2 punktu, nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pareigūnai neteisėtai iš pareiškėjo pagrobė (pasisavino) žvejybos įrankius (tinklus, gaudykles). Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė pareiškėjui J. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai, tikrindami iš fizinių asmenų gautą informaciją dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.15 val., nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo rasti trys statomi tinklai ir šešios gaudyklės; pareiškėjas pripažino, kad 6 gaudyklės priklauso jam (taip pat nustatyta, kad tinklai priklausė Š. A., t. y. ne pareiškėjui). Be to, pareiškėjas kliudė pareigūnams vykdyti jiems pavestas pareigas, t. y. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir kt. Dėl minėtų veiksmų, t. y. už Taisyklių 9.2 papunkčio pažeidimą (laikymą ne mėgėjų žvejybos įrankių), pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. rugpjūčio 13 d. Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui už ANK 291 straipsnio 6 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su daikto konfiskavimu, t. y. gaudyklės žuvims gaudyti (6 vnt.). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas Departamento nutarimas yra įsiteisėjęs teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog vien pareiškėjo atžvilgiu Departamento pareigūnams surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti neteisėti veiksmai. Taip pat teismas vertino ir paėmimą iš pareiškėjo žvejybos reikmenų (6 vnt. gaudyklių žuvims gaudyti) ir jų negrąžinimą, kadangi minėti žvejybos reikmenys buvo administracinio nusižengimo įrankiais, tad šie reikmenys teisėtai buvo paimti iš pareiškėjo (ANK 595 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 599 straipsnis), o priėmus nutarimą ir nusprendus, be kita ko, juos konfiskuoti, – pagrįstai nebuvo grąžinti pareiškėjui (ANK 291 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nustačius, jog rasti trys tinklai priklausė ne pareiškėjui, o Š. A. (pareiškėjo sūnui), jų paėmimo ir nesugrąžinimo klausimas niekaip nesusijęs su nagrinėja byla dėl pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos atlyginimu, todėl teismas dėl šio argumento nepasisakė. Teismas taip pat nusprendė nepasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarties teisėtumu, konstatavęs, kad šios nutarties teisėtumo patikrinimas nepatenka į administracinio teismo kompetenciją. 

10.       Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjo (jo atstovo) teismo posėdžio metu nurodyti atsakovo veiksmai – galimai neteisėtas aplinkosaugos pareigūnų bandymas pareiškėją sulaikyti bei galimai neteisėtas įsibrovimas (patekimas) į jo gyvenamąsias patalpas, – nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi tokie argumentai, t. y. toks skundo pagrindas, nebuvo nurodytas pareiškėjo pateiktame ir teismo priimtame nagrinėti procesiniame dokumente, įvardintame patikslintu ieškiniu. Teismas pastebėjo, kad vieną iš šių dviejų galimai neteisėtų atsakovo veiksmų – patekimą į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, pareiškėjas formaliai buvo nurodęs pirminiame savo procesiniame dokumente – ieškinyje, kuris neatitiko įstatymo reikalavimų ir jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti; pareiškėjas, šalindamas trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuris teismo ir buvo priimtas. Patikslintame ieškinyje pareiškėjas net formaliai nekalba apie galimą Departamento pareigūnų neteisėtą patekimą į jo gyvenamąsias patalpas.

11.       Teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareigūnų tarnybinių pažymėjimų nepateikimu pareiškėjui. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareigūnams atvykus į pareiškėjo sodybą, juos pasitiko pareiškėjo sūnus, kuris neprieštaravo pareigūnų patekimui į sodybą. Kai į sodybą atvyko pats pareiškėjas, pareigūnai jau buvo patekę į pareiškėjo sodybą. Byloje nenustatyta, kad atvykęs (grįžęs) pareiškėjas į savo sodybą, kurioje jau buvo aplinkosaugos pareigūnai, būtų reikalavęs jų parodyti tarnybinius pažymėjimus, o pastarieji būtų atsisakę tai daryti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai į patikrinimą atvyko tarnybiniu automobiliu, kuris buvo pažymėtas specialiais skiriamaisiais ženklais, taip pat jie vilkėjo tarnybinę aprangą. Teismo vertinimu, net ir konstatavus, kad buvo padarytas pažeidimas, tai jis yra visiškai formalus ir pareiškėjui negalėjo sukelti neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinama pinigais. Be to, neįrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos.

12.       Vertindamas specialiųjų priemonių panaudojimą prieš pareiškėją teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 41 straipsniu. Teismas darė išvadą, kad aplinkosaugos inspektorių specialiųjų priemonių (ašarinio purkštuvo) panaudojimas prieš pareiškėją, t. y. neįgalų asmenį, esamoje situacijoje buvo neteisėtas, t. y. neatitiko Įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų. Tad šiuo aspektu teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad specialiosios priemonės – ašarinis purkštuvas– buvo panaudotas prieš pareiškėją, kuris yra neįgalus, t. y. neturintis abiejų kojų. Pareiškėjo savarankiškas judėjimas yra galimas tik su neįgaliojo vežimėliu, o aplinkosaugos pareigūnams pareiškėjo neįgalumas buvo akivaizdus, kadangi pareiškėjas įvykio metu judėjo būtent neįgaliojo vežimėlio pagalba. Vadovaudamasis Įstatymo 41 straipsnio 9 dalies 1 punktu teismas konstatavo, kad prieš pareiškėją naudoti ašarinį purkštuvą buvo draudžiama. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas iš esmės numato tik vieną atvejį, kada prieš tokį asmenį leidžiamą panaudoti ašarinį purkštuvą, t. y. kai yra neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia situacija nebuvo susiklosčiusi. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginius, kad jų sveikatai grėsė pavojus, nes pareiškėjas ketino juos apipilti verdančiu vandeniu, be to, ant stalo buvo peilis, o prie krosnies – kirvis, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepateisinančius jų panaudotų specialiųjų priemonių. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, taip pat ir atsakovo atstovo pateiktą vaizdo ir garso įrašą, kuris nėra vientisas, konstatavo, kad, visų pirma, pareiškėjas savarankiškai judėti gali tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, tad tokį asmenį pagal esamas aplinkybes neprisileisti prie savęs ir išvengti jo galimo keliamo pavojaus buvo nesudėtinga, tačiau aplinkosaugos inspektoriai to net nesistengė daryti. Teismas konstatavo, kad pats ašarinio purkštuvo panaudojimas prieš pareiškėją vyko jam esant jo gyvenamosiose patalpose (virtuvėje), t. y. ten kur aplinkosaugos inspektoriai iš viso neturėjo teisės būti, juo labiau, kad pareiškėjas, nors ir elgdamasis gan agresyviai bei vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo palikti jo būstą. Nors inspektoriai ašarinį purkštuvą prieš pareiškėją, kuris buvo virtuvėje, naudojo iš namo prieangio, tačiau tai tik patvirtina, kad aplinkosaugos inspektoriai turėjo galimybę išvengti pavojaus jų sveikatai; tuo labiau, kad pareiškėjas galėjo prie jų priartėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, tad jam vienu metu sėdint neįgaliojo vežimėlyje ir bandant, kaip inspektoriai teigia, apipilti juos verdančiu vandeniu, – nebuvo tokia situacija, kuri būtų neišvengiama. Iš vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad aplinkosaugos inspektorius gan nesudėtingai kontroliuoja situaciją virtuvės durų pagalba, t. y. jas priverdamas, atidarydamas ir vėl priverdamas. Teismas vertino, jog tai, kad ant stalo ir prie krosnies buvo kirvis, kaip teigia tretieji suinteresuoti asmenys, savaime netapo neišvengiama pavojinga situacija, kurioje inspektoriai būtų galėję panaudoti specialiąsias priemones. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog vienam inspektoriui pareiškėjas, būdamas lauke, buvo sudavęs lentele per ranką, taip pat vėliau nesuteikė galimybės aplinkosaugos inspektoriams naudoti ašarinį purkštuvą prieš pareiškėją. Pareiškėjo agresyvaus elgesio teismas taip pat nelaikė pagrindu naudoti specialiąsias priemones (ašarinį purkštuvą) prieš pareiškėją. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendė, kad aplinkosaugos inspektoriai ašarinį purkštuvą naudojo prieš pareiškėją ne esant neišvengiamam pavojui jų sveikatai ar gyvybei, bet realiai siekdami nuslopinti pareiškėjo valią priešintis,  esamoje situacijoje ašarinio purkštuvo panaudojimas buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė esamam pavojui.

13.       Įvertinęs duomenis, susijusius su pareiškėjo sveikata, teismas vertino, kad šie duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, jog dujų papurškimas į akis pareiškėjui turėjo esminę reikšmę jo regėjimo pablogėjimui ar kitų akių ligų vystymuisi; pareiškėjas tuo klausimu neprašė teismo skirti ekspertizės. Tačiau teismas nurodė neabejojantis, kad pareiškėjas dėl ašarinių dujų papurškimo į akis patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus. 

14.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad specialiosios priemonės (ašarinis purkštuvas) buvo panaudotos prieš socialiai labai pažeidžiamą asmenį – neįgalųjį, kuriam amputuotos abi kojos; tačiau teismas atsižvelgė ir į paties pareiškėjo elgesį, t. y. jis buvo agresyvus, provokuojantis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo pareigūnus ir panašiai.

15.       Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.

III.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.  

17.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkosaugos inspektoriai turėjo galimybę išvengti pavojaus jų sveikatai, kadangi pareiškėjo manymu, jokio pavojaus aplinkosaugos pareigūnams iš viso nebuvo. Pareiškėjas ėjo į savo gyvenamųjų patalpų vidų, kur pareigūnai iš viso neturėjo teisės patekti, t. y. pareigūnai neteisėtai įėjo į pareiškėjo gyvenamąjį namą ir panaudojo prieš pareiškėją ašarinių dujų purkštuvą, šiam ginantis nuo neteisėto pareigūnų įsibrovimo į pareiškėjo būstą. Teismas neįvertino, kad panaudoję prieš pareiškėją ašarinių dujų purkštuvą pareigūnai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Pareiškėjo vertinimu, teismas, nors ir pažymėjo, kad inspektoriai specialiąsias priemones prieš pareiškėją panaudojo ne esant neišvengiamam pavojui jų sveikatai ar gyvybei, o siekdami nuslopinti pareiškėjo valią priešintis, į šią aplinkybę nebuvo tinkamai atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį. Savo veiksmus, kuriuos teismas įvertino kaip pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį, t. y. agresyvų elgesį, įžeidimus ir keiksmažodžius pareiškėjas vertina kaip būtinąją gintį, ginantis nuo neteisėto įsibrovimo į pareiškėjo gyvenamąjį būstą.

18.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo peržengti skundo ribas ir nagrinėti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą/neteisėtumą įsibrovimo į gyvenamąjį būstą ir neteisėto bandymo sulaikyti pareiškėją aspektu.

19.       Pareiškėjo teigimu, patikslintą ieškinį teismui pateikė advokatas, kuris vėliau buvo pakeistas kitu advokatu. Pareiškėjas nurodo, kad naujai paskirtam advokatui patikslintas ieškinys nebuvo prieinamas teismo elektroninių paslaugų portale ar į jį iš viso nebuvo įkeltas, todėl pareiškėjas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad skundas apima ir neteisėtą bandymą pareiškėją sulaikyti bei neteisėtą įsibrovimą į pareiškėjo būstą.  

20.       Atsakovas valstybė, atstovaujama Departamento, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

21.       Departamento vertinimu, teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytų pareigūnų veiksmų neteisėtumą, visiškai pagrįstai sprendime akcentavo, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai tik dėl ašarinių dujų panaudojimo pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo elgesys iš esmės buvo keliantis pavojų pareigūnų sveikatai.

22.       Departamento vertinimu, šiuo atveju neegzistavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti skundo ribų peržengimo pagrindai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog papildomai nurodytos aplinkybės duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu negali patekti į šios bylos nagrinėjimo ribas.

23.       Departamento įsitikinimu, teismas įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai nustatyti neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais šiems vykdant aplinkos apsaugos valstybės kontrolės funkcijas, atlyginimo priteisimo. 

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkosaugos inspektoriai neteisėtai panaudojo prieš neįgalų pareiškėją specialiąsias priemones – ašarinį purkštuvą – taip padarydami neturtinę žalą.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad aplinkos apsaugos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. neteisėtai įėjo į pareiškėjo gyvenamąsias patalas. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai, t. y. agresyvus elgesys, įžeidimai ir keiksmažodžiai turėjo būti įvertinti kaip būtinoji gintis, t. y. gynimasis nuo neteisėto pareigūnų įsibrovimo į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas.

27.       Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes dėl neteisėto pareigūnų bandymo sulaikyti pareiškėją ir neteisėto patekimo į gyvenamąsias patalpas. Šiuo aspektu teismas turėjo pareigą peržengti skundo reikalavimo ribas.

28.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. 

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-543-1047/2024).

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai, vykdydami savo tarnybines pareigas, 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.15 val., atliko patikrinimą pareiškėjo sodyboje ir rado tris statomus tinklus, kurie priklauso ne pareiškėjui, ir šešias pareiškėjui priklausančias gaudykles. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3460-2021 paskirta nuobauda už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-1435, 9.2 punkto nuostatų, t. y. draudimo laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais, pažeidimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. nepaklusimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį, t. y. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su daikto (gaudyklių žuvims gaudyti (6 vnt.) konfiskavimu).  

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3460-2021 yra įsiteisėjęs,  todėl konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog vien pareiškėjo atžvilgiu Departamento pareigūnams surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo, be kita ko, buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – 6 gaudyklių žuvims konfiskavimas, buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde šių teismo išvadų neginčija, todėl pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.

32.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo (jo atstovo) teismo posėdžio metu nurodyti atsakovo veiksmai – galimai neteisėtas aplinkosaugos pareigūnų bandymas pareiškėją sulaikyti bei galimai neteisėtas įsibrovimas (patekimas) į jo gyvenamąsias patalpas, – nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 7, 8 p.). Administracinis procesas taip pat grindžiamas rungimosi principu, t. y. šalims turi būti suteikiamos vienodos galimybės procese. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia, kad pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją. Priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021). Be to, pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

34.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi teisminio proceso metu teismų priimtus procesinius sprendimus, pareiškėjo teiktus procesinius dokumentus, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėju, kad teismas šioje byloje netinkamai apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju egzistavo ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas peržengti skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribas.

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareigūnai, panaudodami ašarinių dujų purkštuvą prieš neįgalų pareiškėją, pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 9 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog, kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama prieš asmenis, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtinta Specialiųjų priemonių specifikacija ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašu, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas savarankiškai judėti gali tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, ašarinio purkštuvo panaudojimas prieš pareiškėją vyko jam esant jo gyvenamosiose patalpose (virtuvėje), ten kur aplinkosaugos inspektoriai iš viso neturėjo teisės būti, juo labiau, kad pareiškėjas, nors ir elgdamasis gan agresyviai bei vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo palikti jo būstą, aplinkosaugos inspektorius kontroliavo situaciją virtuvės durų pagalba, t. y. jas priverdamas, atidarydamas ir vėl priverdamas, konstatavo, kad ašarinio purkštuvo panaudojimas buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė esamam pavojui. Teismas minėtais neteisėtais pareigūnų veiksmais pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino, kad aplinkos apsaugos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. neteisėtai įėjo į pareiškėjo gyvenamąsias patalas. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai, t. y. agresyvus elgesys, įžeidimai ir keiksmažodžiai turėjo būti įvertinti kaip būtinoji gintis, t. y. gynimasis nuo neteisėto pareigūnų įsibrovimo į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, o ne kaip pagrindas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

37.       Kaip jau minėta, neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38.       Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai įvertino pareiškėjo veiksmus, kaip pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (Įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.); surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus (Įstatymo 12 str. 1 d. 8 p.); įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti (Įstatymo 12 str. 1 d. 10 p.); šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones (Įstatymo 12 str. 1 d. 11 p.); gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (Įstatymo 12 str. 1 d. 15 p.).

39.       Byloje nustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atvyko į pareiškėjo sodybą, kur juos pasitiko pareiškėjo sūnus Š. A., šiam dalyvaujant pareigūnai atliko teritorijos ir sandėlio apžiūrą, kurios metu buvo rasti trys statomi tinklai ir šešios gaudyklės, tada į sodybą grįžo pats pareiškėjas, kuris pradėjo įžeidinėti pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir gestais bei varyti iš sodybos. Kadangi Š. ir J. A., laikydami ne mėgėjų žvejybos įrankius, pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435, 9.2 punkto reikalavimus, buvo nurodyta, kad jų atžvilgiu bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Paprašius pareiškėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pastarasis atsisakė tai padaryti ir toliau necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidinėjo pareigūnus, bandė pasišalinti į savo gyvenamąsias patalpas, taip nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir kliudydamas jiems vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip Įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams nevykdymas, už kurį pareiškėjui įsiteisėjusiu Departamento 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3460-2021 taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1210-2021 pareiškėjui taikyta atsakomybė pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį už Departamento vyriausiųjų specialistų M. S. ir V. O. garbės ir orumo įžeidimą. Taigi, įsiteisėjusiais nutarimais administracinių nusižengimų bylose yra konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas, t. y. atsisakymas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bandymas pasišalinti į gyvenamąsias patalpas ir necenzūrinių žodžių vartojimas įžeidžiant pareigūnų garbę ir orumą.

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad Departamento pareigūnai, turėdami Įstatymo suteiktus įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atvyko į pareiškėjo sodybą, siekdami nustatyti pažeidimą ir išaiškinti pažeidimą padariusį asmenį, į tai, kad buvo nustatytas mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas, o siekiant nustatyti pažeidimą padariusio pareiškėjo tapatybę, šis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo pareigūnus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus pagrįstai vertino kaip turinčius pagrindo mažinti pareiškėjui priteistiną neturtinę žalą. 

41.       Iš teismo sprendimo matyti, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas įvertino visas specialiųjų priemonių panaudojimo aplinkybes, be kita ko, ir tai, kad šios priemonės buvo panaudotos prieš neįgalų asmenį, kad pareigūnai turėjo galimybę išvengti galimai šio asmens keliamo pavojaus, kad ašarinis purkštuvas panaudotas pareiškėjui esant jo gyvenamosiose patalpose. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad pažeidimas buvo padarytas pareiškėjo sveikatai, įvertino galimą žalą sveikatai. 

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (LVAT 2022 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-491-789/2022). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, nurodytas pareiškėjo apeliaciniame skunde, ir priteisė pareiškėjui kompensaciją, kuri vertintina kaip adekvati ir teisinga.

44.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45.       Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ir dėl to jam nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

                      Egidijus Šileikis