Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-493/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38125-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.7; 2.4.6.4.4.; 2.4.8

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei,  

dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,  

nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda, šią baudą įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, valstybės naudai iš A. A. išieškota įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 6500 eurų.

Automobilis BMW 320i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas V. M. G. disponuoti savo nuožiūra. V. M. G. nuosavybės teisės automobiliui BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikintas.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikintinos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. A. (toliau – A. A.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., kelio A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, 77,80 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį BMW 320I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0329 nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. A. pripažinti kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Teismas sprendė, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės dydžio minimumui.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 3000 Eur dydžio užstatu, perduodant jį laiduotojos L. A. (toliau – L. A.) atsakomybei; išieškoti valstybės naudai iš A. A. jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 700 Eur; išdėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą iki 18 mėnesių.

3.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko buvo priimtas neteisingas nuosprendis ir paskirta neteisinga bausmė ir jos dydis. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusi kaltinamojo motina negali būti laikoma tinkama laiduotoja, nes ištirti įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo bei, kad ji gali daryti pakankamą įtaką savo sūnui. Skunde nurodoma, kad A. A. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų. Nors L. A. yra bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti nusižengimai yra gerokai menkesnio pavojingumo nei apelianto padaryti nusižengimai. Juolab, kad didžioji dalis nusižengimų – nustatytos rinkliavos už automobilio statymą nesumokėjimas, nėra padaryti išimtinai pačios L. A.. Pastaroji nurodė, kad prisiėmė kaltę dėl dalies administracinių nusižengimų, žinodama, kad juos padarė kažkurie iš jos dviejų sūnų, tačiau nei vieno iš L. A. vardu padarytų nusižengimų nėra padaręs jos sūnus A. A., kadangi jis pats turėjo savo transporto priemonę. Be to, L. A. nėra bausta už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o jos piniginės baudos apmokėtos, dėl padarytų nusižengimų ji gailisi. Be to, L. A. anksčiau neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, padeda apeliantui darbuose ir šeimoje, nuolat bendrauja telefonu, savaitgalius praleidžia kartu, stengsis daryti A. A. teigiamą įtaką. Tuo labiau, kad jei asmuo nepateisins jam parodyto pasitikėjimo ir nusikals, gali būti sprendžiama dėl realios tokio asmens atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

3.2.                      Skunde taip pat teigiama, kad pats A. A. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie iš esmės susiję su automobilio parkavimo pažeidimais bei leistino greičio viršijimu nuo 10 iki 20 km/h, visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, jo atžvilgiu galiojančių nuobaudų nėra. Vien tai, kad jis baustas administracine tvarka neleidžia teigti apie jo polinkį pažeisti teisės aktus. Tuo labiau, kad A. A. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl padaryta veika nėra sisteminio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nustatyta A. A. atsakomybę lengvinantis aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pats apeliantas suprato savo veiksmų pavojingumą, jų žalą visuomenei, todėl ateityje jo elgesys bus atitinkantis įstatymus. Be to, nuteistasis supranta alkoholio žalą, papildomai savo noru apsilankė Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Nematant pagrindo atleisti A. A. pagal laidavimą, prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu.

3.3.                      Skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta priteisti iš A. A. transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 6500 eurų. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. M. G.. Minėtą transporto priemonę A. A. 2020 m. rugsėjo 21 d. pardavė už 6 500 eurų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai tapatina automobilio pardavimo kainą su jo verte. Šiuo atveju nuteistasis automobilį perdavė pirkėjai su papildomomis dalimis bei aksesuarais, taip pat, perdavė papildomas automobilio dalis, kurios neįeina į automobilio komplektaciją. Sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, apeliantas ir pirkėja papildomai sudarė rašytinį susitarimą, kurio pagrindu kartu su automobiliu pirkėjai buvo perduoti keturi automobilio žieminiai ratlankiai su naujomis žieminėmis padangomis bei nuimamu sulankstomu stogu. Šių perleistų papildomų daiktų ir aksesuarų bendra vertė – 1800 eurų. Todėl tikroji automobilio BMW 320i vertė – 4700 eurų. Juolab, kad automobilis buvo patekęs į didelį eismo įvykį, kas atitinkamai mažina jo rinkos vertę.

3.4.                      Skunde taip pat akcentuojama, kad A. A. mėnesinės pajamos nėra didelės, finansinė padėtis sunki ir paskirtos didelės pinigų sumokės jis negalės sumokėti per 4 mėnesius. Be to, šalyje yra paskelbtas karantinas, rekomenduojama dirbti iš namų, todėl šios aplinkybės apsunkina galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti piniginę prievolę. Apeliantas 2021 m. vasario 5 d. įsidarbino, jo pajamos bandomuoju laikotarpiu siekia apie 820 Eur, todėl realiai baudą ir priteistą automobilio vertę atitinkančią sumą A. A. galėtų apmokėti per 12-18 mėnesių.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo ir galimos laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti iš A. A. išieškotinos vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą bei išdėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą iki 18 mėnesių.

6.       Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7.       Ginčo dėl to, kad A. A. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmais jokios žymios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi A. A. apeliacinio skundo motyvus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

8.       BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

9.       Aptartos teismų praktikos kontekste, netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ar be jo, visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju A. A. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,40 promilės neblaivumo laipsnis, šešis kartus viršijantis leidžiamą normą. Be to, remiantis liudytojos L. K. parodymais, policijos pareigūnai vijosi A. A. vairuojamą automobilį, įjungę švyturėlius apie 180 km/h greičiu. Sustabdžius transporto priemonę, automobilio vairuotojas nurodė alkoholio nevartojęs, atlikus pūtimus daugybę kartų, girtumo nustatyti nepavyko, galimai A. A. imitavo pūtimą, vėliau jis girtumą atsisakė pasitikrinti. Asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumą tik 19 val. 04 min., kuomet jam buvo nustatytas 2,40 promilės neblaivumas. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, šiuo konkrečiu atveju reikalauja vertinti itin atidžiai.

10.       Nors A. A. praeityje teistas nebuvo, tačiau praeityje už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius nusižengimus A. A. buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, kad A. A. per šį laikotarpį administracine tvarka baustas net 26 kartus. Nors apeliantas skunde teigia, kad ankstesni pažeidimai nebuvo ypatingai šiukštūs ar susiję su vairavimu apsvaigus, tačiau minėtų duomenų visuma, padarytų administracinių nusižengimų kiekis, jų sistemingumas vis tik leidžia teigti, jog A. A. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų, tinkamų išvadų dėl anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei neteisėto savo elgesio nepadarė, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019), todėl sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jog jam skirtos administracinės nuobaudos neturi jokios reikšmės sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad A. A. ir po nusikalstamos veikos padarymo toliau darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda – A. A. 2020 m. lapkričio 29 d. pastatė automobilį stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta rinkliava, ir už automobilio stovėjimą nesumokėjo nustatytos rinkliavos, už ką jam 2021 m. sausio 6 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Pažymėtina, kad šį nusižengimą nuteistasis padarė 2020 m. lapkričio 29 d., kuomet 2020 m. rugsėjo 23 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 68). Tokiu būdu, pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, A. A. vairavo transporto priemonę, kuomet teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta, be to, pakartotinai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

11.       Sutiktina su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu A. A. skiriant švelniausią BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį, jos dydį, be kita ko, parenkant artimą minimaliam piniginių baudų, skiriamų už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiui. Svarbu ir tai, kad, atsižvelgęs į nuoširdų nuteistojo prisipažinimą ir gailestį padarius neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas jam skirtą piniginę baudą sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 40 MGL, t. y. 2000 eurų, dydžio piniginę baudą, kai pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio piniginė bauda. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį tų pačių aplinkybių pagrindu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra pagrindo.

12.       Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio modelio ir pasirinkti socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Tokiu būdu pagrįstai spręstina, kad nesant užtektinai A. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

13.       Nenustačius BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apeliacinio skundo teiginiai dėl A. A. galimos laiduotojos tinkamumo jokios reikšmės neturi. Ir vis tik, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, šioje vietoje pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

14.       Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

15.       Nagrinėjamu atveju A. A. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, kuriantis savo šeimą, todėl A. A. mamos įtaka nuteistojo elgesiui galėtų būti labai minimali. Juo labiau, kad A. A. kartu su mama negyvena, be to, galimos laiduotojos darbo specifika susijusi su ilgalaikėmis kelionėmis. Galiausiai, iš pažymos apie galimos laiduotojos L. A. baustumą matyti, kad ji taip pat ne kartą baustą už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybės, kad L. A. „prisiėmė“ kaltę už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdiną siūlomą laiduotoją. Manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. taip pat prašo sumažinti išieškotinos vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą iki 4 700 eurų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. nuteistasis A. A. iki tol jam priklausiusią transporto priemonę BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 6 500 eurų (1 t., b. l. 67), todėl iš A. A. buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri nurodyta minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje. Kartu su apeliaciniu skundu A. A. pateikė susitarimą, kuriame nurodoma, kad kartu su automobiliu pirkėjai V. M. G. nuosavybės teise pereina automobilio keturi 19 colių žieminiai ratlankiai su keturiomis naujomis Pirelli Winter Sottozero žieminėmis padangomis bei nuimamas sulankstomas metalinis automobilio stogas, kurių bendra vertė 1 800 eurų (2 t., b. l. 49). Tokiu būdu, apeliaciniame skunde teigiama, kad tikroji automobilio vertė yra 4 700 eurų, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti mažintina. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019 nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinės transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad vidutinė automobilio BMW 320i kaina yra 6 190 eurų (1 t., b. l. 40). Tokiu būdu, byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie automobilio BMW 320I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu, teisėjų kolegija vadovaujasi minėtoje pažymoje nurodytais duomenimis, laiko juos objektyviais ir teisingais, ir sprendžia, jog iš A. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti mažinama iki 6190 eurų.

18.       Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, todėl A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

19.       Tuo tarpu nuteistojo A. A. apeliacinio skundo prašymas išdėstyti baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą iki 18 mėnesių atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, A. A., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

20.       Atitinkamai dėl nuteistojo prašymo išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo paskirtas ilgesnis, nei įstatymo numatyta, baudos sumokėjimo terminas – 4 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįsta, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybės, dėl kurių nuteistajam būtų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią savo finansinę padėtį, negalėjimą paskirtos baudos sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, prašymas nustatyti ilgesnį terminą baudos sumokėjimui atmestinas, tačiau šis sprendimas neužkerta kelio nuosprendžio vykdymo procese nuteistajam kreiptis į teismą dėl bausmės sumokėjimo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį:

iš A. A. išieškotiną konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMW 320i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 6 190 (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai         Danutė Giačaitė

                                                        Jurgis Kiškis

                                                                             Arūnas Paštuolis