Administracinė byla Nr. ATP-632-195/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 41.4., 62.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., ir jam paskirta 1000 Lt bauda,
n u s t a t ė :
R. J. nubaustas už tai, kad nuo 2011-03-01, 10.05 val., savavališkai užėmė ir naudojosi valstybine žeme, t.y. apsitverdamas savo sklypą, aptvėrė ir užėmė dalį valstybinės žemės - apie 2,6 aro, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą neįrodyta, grindžiama vien samprotavimais, prielaidomis.
Apelianto teigimu, gyvenamasis namas su tvora buvo pastatyti 2002 metais. Valstybinės komisijos aktu gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, t.y. konstatuota, kad tiek namas, tiek jį juosianti tvora atitinka projekto ir teisės aktų reikalavimus. Be to, tiek namas, tiek tvora buvo pastatyti valstybinėje žemėje remiantis geodezininkų atliktais matavimais. Statant tvorą buvo atsižvelgta į elektros ir dujų paskirstymo dėžių padėtį, nes jos turėjo stovėti ant sklypo ribos. Taip pat statant tvorą buvo atsižvelgta į kaimyniniame sklype stovinčią tvorą ((duomenys neskelbtini) g. 3), kuri tuo metu taip pat jau buvo pastatyta. Prieš keletą metų, skaitmenizavus ir susisteminus Vilniaus miesto sklypų kadastro duomenis, paaiškėjo, kad jo (ir visų kaimynų) tvoros yra už sklypų ribos. Paaiškėjus šiai aplinkybei, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, norėdamas išsiaiškinti, kaip turėtų elgtis. Jam buvo atsakyta, kad Vilniaus mieste tokių atvejų yra labai daug, tad turėtų būti priimti teisės aktai, įgalinantys išspręsti šią problemą. Valstybei priėmus atitinkamus teisės aktus, 2010-05-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti rengti žemės sklypo planą, įgalinantį išspręsti kilusią problemą. Prie prašymo buvo pridėtas planas, iš kurio matėsi, kur yra tvora. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymą tenkino ir pradėjo jo žemės sklypo padidinimo procedūrą. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2010 m. gegužės 25 d. jau buvo žinoma apie tai, kad jo tvora stovi valstybinėje žemėje už jo sklypo ribos, paliudijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vyr. specialistė D. T. pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija apie tai, kad tvora pastatyta sklypui nepriskirtoje valstybinėje žemėje, žinojo jau 2007 metais.
Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-14 įsakymu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. 30-1317 jo sklypui buvo priskirtas žymiai didesnis žemės sklypas, nei teigiama, kad jis savavališkai užėmė, ir jam suteikiama teisė jį įsigyti. Šis įsakymas dar kartą patvirtina, kad jo veiksmuose nėra priešingos teisei veikos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tvora buvo pastatyta už sklypo ribos netyčia, suklydimo įtakoje, jis pats pradėjo susidariusios problemos sprendimo paieškas ir šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė jau yra patvirtinusi planą, kuriuo jo sklypas padidintas taip, kad tvora patenka į sklypo ribas, jo veiksmuose nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Mano, jog nuobauda skirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą, kadangi tariamas pažeidimas dar 2010-05-25, kai jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti rengti žemės sklypo planą, įgalinantį išspręsti kilusią problemą.
Apelianto įsitikinimu, atmetus jo prašymą, nutraukti administracinę bylą, yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. nuostatą ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nes bendradarbiavimas aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnių nuobaudų neturėjimas, švelnina jo atsakomybę ir yra išskirtinės aplinkybės (duomenys neskelbtini) str. prasme.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. J. kaltė, padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
R. J. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį S. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį specialistą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojus A. R. ir D. T. , taip pat patį R. J. .
Apeliantas, teigdamas, jog statant tvorą atsižvelgė į elektros ir dujų paskirstymo dėžių padėtį, nes jos turėjo stovėti ant sklypo ribos, taip pat į kaimyniniame sklype stovinčią tvorą, kuri tuo metu jau buvo pastatyta, kaltu pripažįsta, kad apsitverdamas savo sklypą, aptvėrė ir užėmė dalį valstybinės žemės. Nors nurodo, kad dėl valstybinės žemės įsigijimo kreipėsi į valstybės institucijas, tokie apelianto teiginiai atmestini negali pašalinti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dalis tvora aptvertos žemės, kuria naudojasi R. J. , nepatenka į jo teisėtai valdomą teritoriją. Tai, jog asmuo kreipėsi dėl užimtos žemės įsigijimo, nešalina jo veikos neteisėtumo, kadangi iki 2011-03-01 patikrinimo užimta žemė nebuvo atlaisvinta ar įsigyta.
Apelianto teiginiai dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino atmestini kaip nepagrįsti. Žemės užėmimas – trunkamasis pažeidimas. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda esant trunkamam teisės pažeidimui gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad atsakomybė už ATPK 45 str. 1. pažeidimą kyla tuomet, kai nustatomas savavališkas valstybinės žemės užėmimas, darytina išvada, nuobaudos skyrimo už šį pažeidimą pradžia sietina su 2011-03-01, t.y. momentu, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius atliko žemės sklypo, priklausančio R. J. , patikrinimą (b.l. 15, 16). Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimu nuobauda paskirta nepraleidus šešių mėnesių termino.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojais teisme apklausti S. P. , A. R. ir D. T. vienodai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas remiantis patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kiek buvo savavališkai užimta valstybinės žemės, t.y. konstatuotas pats užėmimo faktas. Todėl apelianto teiginiai, jog Vilniaus miesto savivaldybei toks užėmimo faktas buvo žinomas jau 2010 m., kai jis kreipėsi dėl šios žemės įsigijimo, ar net 2007 m., įtakos jo atsakomybei neturi. Be to, šie liudytojai teisme paaiškino, kad Savivaldybės administracija nesiima priemonių nustatinėti galimus pažeidėjus, nes tokia pareiga numatyta Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 13).
Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 45 str. 1 d., paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.
Apelianto argumentas, kad jam buvo užkirsta galimybė įvykdyti administracinį nurodymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2011-03-29, siūlymas susimokėti 500 Lt baudą nurodytas iki 2011-04-13 (b.l. 7-8). R. J. šio nurodymo neįvykdė. Tai, kad 2011-05-04 buvo priimtas patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-3), neduoda pagrindo išvadai daryti, jog 2011-03-29 administracinis nurodymas galėjo būti nevykdomas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas