Baudžiamoji byla Nr. 1-2765-1127/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-33161-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Lauritai Verbickienei,

dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,

kaltinamajam D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. Š. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – motina D. Š. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į veidą, tęsdamas nusikalstamą veiką, jėga pastūmė ją, po ko nukentėjusioji nukrito ant stalo, tuomet ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę, to pasekoje savo šeimos nariui – motinai D. Š. padarė odos nubrozdinimą pakaušyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą su V, VI šonkaulių lūžimu, tai yra, sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

D. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad nepamena buvusio įvykio datos, galėjo būti rugpjūčio 18 d., tamsiu paros metu, buvo su motina namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir virtuvėje išgėrinėjo. Tuo metu motina pradėjo jį kaltinti dėl šeimos bei vaikų, taip kilo konfliktas. Motina pradėjo pulti ir metė į jį puodelį, kuris pataikė į televizorių ir šis sudužo. Tada iš pykčio trenkė jam į galvą. Kiek pamena, ją nustūmė ir nuėjo gultis, motina tuo metu iškvietė policiją. Pamena, kad sudavė gal vieną smūgį ir stūmė nuo savęs, tada ji krito ant virtuvės stalo arba ant kriauklės spintelės. Motinai nukritus jis pasitraukė ir nuėjo. Dėl neblaivumo neprisimena, kad būtų sudavęs smūgį jai gulinčiai, tačiau taip galėjo būti. Pilnai įvykio aplinkybių nepamena.

Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. jis apie 20.00 val. grįžo namo, su savimi parsinešė 0,7 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelį, pasiūlė mamai išgerti ir ji sutiko. Jis norėjo kartu su mama išgerti, atvirai pasikalbėti ir jie sėdėdami kambaryje pradėjo vartoti alkoholį. Kol gėrė, kalbėjosi ir buvo viskas gerai, tačiau besibaigiant buteliui (kiek kuris tiksliai išgėrė jis pasakyti negali, tačiau jis pats išgėrė ne mažiau nei pusę butelio, nes gėrė greičiau nei mama, todėl išgėrė alkoholio daugiau nei ji) jie pradėjo pyktis dėl buitinių priežasčių. Mama jam dėl jo ir jo žmonos santykių priekaištavo, kad jie nesugyvena, kad turi du bendrus vaikus, o negali kartu gyventi. Negali paaiškinti tiksliai, kas atsitiko, tačiau jis ant mamos supyko, kad ji moko gyventi ir kišasi į jo gyvenimą. Prisimena, kad jis mamai ne mažiau vieną kartą (galėjo ir daugiau) trenkė iš kumščio į veidą. Neatmeta galimybės, kad galėjo dar ne mažiau vieną kartą trenkti ir į krūtinės sritį. Jis tiksliai neprisimena įvykio, nes buvo stipriai neblaivus, be to, buvo labai piktas. Prisimena, kad kažkuriuo metu mama nuo stalo paėmusi metė į jį puodelį, tačiau jis į jį nepataikė, ir pataikė į televizorių. Matė, kad televizoriaus nukrito ant žemės ir jo ekranas suskilo, jis sugedo. Jis supranta, kad tai atsitiko dėl jo kaltės, todėl jis televizorių atpirks. Po konflikto su mama jis nuėjo į kambarį atsigulti ir matė, kad mama nuėjo į virtuvę. Ant mamos jokių sužalojimų jis pats nematė, mėlynių nebuvo. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Ar buvo pas mamą atvykę medikai, jis nežino, nes buvo išvežtas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jį pripažįsta pilnai. Grįžęs mamos atsiprašys, su ja susitaikys. Jam labai dėl šio įvykio gėda. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas savo žmoną (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, jų laikosi ir juos tvirtina, nieko keisti nenori. Pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Visiškai prisipažįsta, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu – motina D. Š. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau du smūgius į veidą, vėliau jėga pastūmė ją ir matė, kad mama nukrito ant stalo bei priėjęs jai ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę. Informuotas apie tai, kad dėl šių jo veiksmų Kauno teritorinei ligonių kasai yra padaryta žala, tačiau jos šiai dienai negali atlyginti, nes labai taupo pinigus naujo būsto nuomai, kur galėtų gyventi su savo žmona bei susigrąžinti vaikus, nes šiuo metu vaikai auga globos namuose. Jo šeimoje yra didelis pinigų stygius, todėl žalos negali atlyginti. Ją galės atlyginti susiradęs pastovų darbą (b. l. 100-101, 104-105). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė pripažįstantis, kad dėl jo veiksmų buvo sužalota mama. Kai stūmė mamą, ji krito ant stalo, sužalojimai galėjo kilti dėl to. Gailisi, nupirko naują televizorių. Po įvykio atsiprašė mamos, gyvena su ja, daugiau konfliktų nebuvo. Yra vykęs konfliktas prieš maždaug šešerius metus, kai mama kaltino trenkus jai. Kai jis su motina būna blaivūs, pykčių nekyla. Jeigu įvykio dieną būtų buvęs blaivus, taip nebūtų atsitikę. Pažada gražinti žalą per mėnesį. Vaikai šiuo metu gyvena vaikų namuose ir dėl to kaltina savo sutuoktinę. Problemų su alkoholio vartojimu neturi, dirba apie 3 savaites statybose neoficialiai.

Kaltinamojo D. Š. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Š. parodė, kad nuo 2020 metų kovo mėnesio pas ją gyvena jos sūnus D. Š., kuris pas persikėlė gyventi, todėl, kad susipyko su savo žmona, prarado vaikus, ir jam reikėjo tvarkytis gyvenimą. Jos sūnus vartojantis alkoholį, todėl ji jį pasiėmė pas save ir priglaudė. Iš pat pradžių jokių problemų su sūnumi ji neturėjo, konfliktuodavo tik žodžiu, nes ji jam vis pasakodavo, kad jis turi gyventi normaliai. Konfliktai būdavo tik žodiniai, tačiau 2020 n. rugpjūčio 18 d., apie 20.00 val. jos sūnus sugrįžo į namus, su savimi atsinešė 0,7 litro brendžio butelį ir pradėjo jį gerti. Ji su sūnumi taip pat šiek tiek išgėrė - ne daugiau nei keturis stikliukus brendžio, o sūnus gėrė daug daugiau. Vieno kambario bute, kuriame gyvena su sūnumi šiuo metu, priklauso jai nuosavybes teise. Ji pradėjo daryti valgyti, išėjo į virtuvę, tačiau girdėjo, kad sūnus vis ,,burbuliuoja“, kažką ant jos šneka blogo, sako, kad ji gaili savo buto, pasak jo, sako, kad ji pati šį butą gavo už dyką ir panašiai. Taip tarp jos ir sūnaus prasidėjo žodinis konfliktas. Sūnus atėjo į virtuvę, pradėjo į ją mėtyti žiebtuvėlius, degtukus, tačiau ji dėl to fizinio skausmo nejuto, tik sudrausmino sūnų. Tada sūnus priėjęs prie jos, jai vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą. Matė, kad sūnus ranka virtuvėje ant komodos stovinį televizorių numetė ir televizoriaus ekranas sudužo. Iš karto po to sūnus dar ne mažiau vieną kartą sudavė jai į veidą ir pastūmė. Sūnus stūmė jėga, ir ji nuo pastūmimo krito. Krisdama pataikė ant stalo, ir ant stalo nugriuvo. Jautė stiprų fizinį skausmą galvoje ir krūtinėje, jai sunku buvo įkvėpti ir dar priėjęs sūnus prie jos sudavė jai ne mažiau vieną kartą į krūtinę. Tada sūnus nuėjo į kambarį, ji gulėdama savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė pagalbą. Atvykę pareigūnai iškvietė medikus ir ją išsivežė į Kauno Klinikas, kur buvo diagnozuotas šonkaulių lūžis. Be to, po įvykio, jai ant veido buvo labai didelės mėlynės ir dideli sumušimai. Sūnus 2020 m. rugsėjo 14 d. nupirko televizorių, todėl dėl to jam pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Be to, sūnus grįžęs iš areštinės, 2020 m. rugpjūčio 20 d. jos atsiprašė, ir ji atleido, jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio sūnui nereikš nei dabar, nei ateityje (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrajame būryje, vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 18 d. dirbo kartu su kolege vyriausiąja patrule G. L. tarnybiniu automobiliu, pažymėtu radijo šaukiniu „1714“, kai apie 23.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sūnus muša pranešėją, kad dabar jis virtuvėje, pranešėja bijo, kad neišgirstų. Minėtu adresu su kolege nuvyko po maždaug 5 minučių ir buto duris atidarė moteris, prisistačiusi D. Š.. Matėsi, kad yra sužalota, t. y. ties jos dešine akimi matė susidariusią kraujosruvą, taip pat buvo prakirsta moters galva, matėsi, kad jai bėga kraujas. Moters pasiteiravo, kas ją nuskriaudė ir ji paaiškino, kad vakaro metu, apie 22.30 val. tarp jos ir jos sūnaus D. Š. kilo žodinis konfliktas, nes jis namo grįžo neblaivus, o namuose jie dar abu gėrė alkoholį ir susipyko. Dėl ko susipyko, moteris tiksliai nurodyti ir paaiškinti nesugebėjo, nurodė, kad dėl jų reikalų. Moteris taip pat rodė savo kūną, ant kurio jis matė mėlynes, tačiau kur jos tiksliai buvo negali šiuo metu nurodyti. D. Š. nurodė, kad ją sūnus mušė per įvairias kūno vietas rankų kumščiais. Kiek kartų sudavė sūnus, moteris negalėjo nurodyti, kartodama, kad nežino. Moteris sunkiai kalbėjo, ji atrodė susijaudinusi. Namų aplinka nebuvo tvarkinga, kambaryje matėsi išmėtyti daiktai, taip pat matė, kad virtuvės patalpose stovintis televizorius yra sudužęs, ir D. Š. nurodė, kad konflikto metu sūnus sudaužė televizorių, tačiau kaip tai tiksliai padarė, nurodyti negalėjo. Moteris paaiškino, kad sūnus prieš ją smurtą naudoja pirmą kartą, ji nežino, kaip tai atsitiko, nes su sūnumi ji sutaria gerai. Bute rastas ir D. Š., kuris nurodė, kad smurtavo prieš mamą, neneigė šio fakto, sakė, kad jie susipyko. Tiek D. Š., tiek D. Š. buvo tarnybiniame automobilyje buvusiu alkoholio kiekio matuokliu patikrintas neblaivumas. D. Š. nustatytas virš 2 promilių neblaivumas, o D. Š. - virš 1 promilės neblaivumas, tiksliai nurodyti negali. Moteriai iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji buvo išvežta į gydymo įstaigą - KMUK. D. Š. sulaikytas ir nuvežtas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 44-45).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d., 22:59 val. gautas D. Š. pranešimas, kad sūnus muša motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 28 d. išvados Nr. G2091/2020(02) matyti, kad D. Š. konstatuota odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su V, VI šonkaulių lūžimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiek suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje užduotyje nurodytu laiku 2020 m. rugpjūčio 18 d. Dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su V, VI šonkaulių lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padarytas nugriuvus ir pakaušine sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 31-32).

Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta 2020 m. rugpjūčio 18 d., 22.58 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Nustatyta, kad pranešėja, paskambinusi pagalbos numeriu 112 nurodė, kad ją mušė sūnus, nurodė esanti (duomenys neskelbtini)  (b. l. 49-50, 51-52).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pranešėja D. Š. nurodė, jog kilo žodinis konfliktas su jos sūnumi D. Š., vėliau pradėjo rankomis mušti motiną per įvairias kūno vietas. Nurodyta, kad ant moters kūno matėsi įvairūs sužalojimai, prakirsta galva, dešinėje akyje susidariusi kraujosruva, kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. D. Š. nustatytas 2,21 promilės girtumas (b. l. 54-57).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4460 matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d., 23.56.55 val., D. Š. nustatytas 2,21 promilės neblaivumas (b. l. 69).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

        Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

        D. Š. kaltu pripažino, nurodydamas, kad sudavė savo motinai D. Š. du smūgius į veidą, po to ją pastūmė ir dėl to nukentėjusioji krito ant stalo. Kaltinamasis dėl girtumo nurodė neprisimenantis visų įvykio aplinkybių, taip pat ir to, kad nukritusiai motinai jis dar sudavė kumščiu į krūtinę, tačiau teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, teigdamas, jog galėjo taip būti, kad trenkė ir gulinčiai nukentėjusiajai. Kad kaltinamasis D. Š. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. Š., suduodamas jai smūgius į veidą, pastumdamas ir suduodamas jai gulinčiai į krūtinės sritį, patvirtina nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, taip pat liudytojo S. P. parodymai, kad ant pagalbą kvietusios moteris kūno matėsi sužalojimai. Kad nukentėjusiajai D. Š. 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 28 d. išvada Nr. G2091/2020(02). Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. motiną, todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

D. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis neteistas (b. l. 84-89), baustas administracine tvarka (b. l. 90-93). Sodros duomenimis, nuo 2018 m. spalio 9 d., vykdo individualią veiklą (b. l. 94), teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis neoficialiai. Respublikiniame priklausomybės ligų centre bei VšĮ Respublikiniame Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 82, 83). 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam D. Š. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kaltinamasis D. Š., kaip minėta, anksčiau teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, ketina įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Nurodė turintis mažamečius vaikus, kurie šiuo metu auga globos namuose, jis taupo lėšas būsto nuomai, kad galėtų gyventi kartu su savo šeima. Šios nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad kaltinamasis savo veiksmus įvertino kritiškai, savo elgesio neteisino, gailėjosi dėl to, kad sužalojo savo mamą, duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą pareigą – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Pažymėtina, jog, D. Š. teigimu, mažamečiai vaikai kartu negyvena nei su juo, nei su sutuoktine, šiuo metu jie yra globos namuose. Įvertinus tai, kad vaikų grąžinimas į šeimą nepriklauso išimtinai tik nuo kaltinamojo pastangų, tokios pareigos skyrimas nėra tikslingas.

Kaltinamasis, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, išreiškė prašymą, kad teismas sutaikytų jį ir motina. Toks jo pareiškimas laikytinas prašymu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalino; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors D. Š. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, teigia susitaikęs su nukentėjusiąja, pažymėtina, kad šioje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 122,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri iki teismo posėdžio atlyginta nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas susitarimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

V. Dėl turtinės žalos atlyginimo

        BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. Š. priteisti 122,42 Eur žalą (b. l. 38-37). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai D. Š. 2020 m. rugpjūčio 19 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteikta ambulatorinės skubiosios medicinos gydytojo paslauga, radiologo konsultacijos dėl galvos plaukuotosios dalis paviršinio sužalojimo, nubrozdinimo, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, už kurias iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 122, 42 Eur suma. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitais sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. Š. suduotų smūgių nukentėjusiajai konstatuoti odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su V, VI šonkaulių lūžimu, dėl patirtų sužalojimų D. Š. 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo pristatyta į gydymo įstaigą (b. l. 22-28). Už nukentėjusiajai D. Š. suteiktas gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš D. Š. priteistina 122,42 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-110), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai (b. l. 50, 60), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis D. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. 23.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., 10.55 val. (b. l. 68, 70-71), dvi paras, todėl šis laikas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas į bausmės laiką.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. Š. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į D. Š. bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. 23.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 10.55 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. Š. – 122,42 (vieną šimtą dvidešimt du eurus 42 centus) Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus,  įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, jog apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                      Giedrė Maslauskaitė