Baudžiamoji byla Nr. 2K-262/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.2; 1.2.28.2; 2.1.7.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteisti:

R. S. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu  ketveriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

V. B. – pagal BK 292 straipsnio 1 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio  bauda, BK  22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio  bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 190 MGL ( 24 700 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kurioje R. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: R. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G.Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

R. S. ir V. B. nuteisti už tai, kad bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais užsienio valstybėse veikiančiais asmenimis, kurių vardai  Li ( Lee ) ir Jura, pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikiančiais liudytojais Nr. 001, Nr. 046, Nr. 049, kuriems taikomas anonimiškumas, dėl savanaudiškų paskatų, R. S. tarp 2007 m. rugpjūčio 15 d. ir rugsėjo 8 d. parengus nusikalstamos veikos planą ir jį organizavus, 2007 m. rugsėjo 8 d., tarp 20.00 val. ir 24.00 val., Varėnos rajone, Aladiškių kaimo ribose, 38 m atstumu nuo valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0430 valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0429 link, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Jura, neteisėtai, neleistinoje vietoje, apeinant pasienio ir muitinio patikrinimo punktus, pervedė 15 vietnamiečių tautybės užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur liudytojai Nr. 001, Nr. 046, Nr. 049, perėmę savo žinion, šiuos asmenis gabeno iki Kalvarijos miestelio, iš kurio 2007 m. rugsėjo 9 d., tarp 0.00 val. ir 4.00 val., liudytojai Nr. 001, Nr. 049 ir prie jų prisijungęs V. B. šiuos asmenis toliau gabeno iki kelio Kalvarija–Vištytis 12-15-o kilometro, nuo kur V. B., perėmęs šiuos asmenis  iš liudytojų Nr. 001, Nr. 049 savo žinion, toliau gabeno valstybės sienos su Lenkijos Respublika kryptimi.

Be to, R. S. ir V. B. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais užsienio valstybėse veikiančiais asmenimis vardais Li ( Lee ) ir Jura, pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikiančiais liudytojais Nr. 001 ir Nr. 046, kuriems taikomas anonimiškumas, dėl savanaudiškų paskatų, R. S. tarp 2007 m. rugsėjo 19 d. ir 30 d. parengus nusikalstamos veikos planą ir jį organizavus, 2007 m. tarp rugsėjo 30 d. 21.00 val. ir spalio 1 d. 00.30 val. Varėnos rajone, Aladiškių kaimo ribose, 36 m atstumu nuo valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0430 valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0429 link, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Jura, neteisėtai, neleistinoje vietoje, apeinant pasienio ir muitinio patikrinimo punktus, pervedė 6 vietnamiečių ir 4 kinų tautybės užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur liudytojai Nr. 001 ir Nr. 046, perėmę savo žinion, šiuos asmenis gabeno iki Kalvarijos miestelio, iš kurio 2007 m. spalio 1 d., tarp 00.30 val. ir 04.00 val., šie liudytojai ir prisijungęs V. B. gabeno šiuos asmenis iki kelio Kalvarija–Vištytis 12-o kilometro, o nuo šiuos vietos V. B., perėmęs iš liudytojų Nr. 001 ir Nr. 046 savo žinion, šiuos užsieniečius vedė valstybės sienos su Lenkijos Respublika kryptimi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už 65 metrų visus šiuos užsieniečius sulaikė pareigūnai.             

Kasacinius skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas – ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje  R. S. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, V. B. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, V. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neatsižvelgė į reikšmingus duomenis, nevertino jų visumos, išvadas grindė informacija, kurios byloje nėra, tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl antrosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl R. S. , buvo sankcionuoti ir taikyti neteisėtai. Tokius veiksmus galima buvo tęsti tik dėl nusikalstamų veiksmų, kurie pasibaigus modelio sankcionavimo laikui arba nebuvo baigti, arba, nors ir surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, jais dar būtų buvę siekiama išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, išaiškinti grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas organizacinis tinklas. Teismas nustatė, kad VSAT pareigūnai, rašydami pirmuosius teikimus dėl modelio sankcionavimo, žinojo ne tik visus Lietuvoje veikiančio R. S. bendrininkus, V. B. asmens duomenis, bet ir galimų Lenkijos Respublikoje veikiančių bendrininkų duomenis, kuriuos ir įrašė į teikimą. Taigi nebuvo pagrindo sankcionuoti modelį siekiant nustatyti galimus R. S. bendrininkus Lietuvoje. Antrosios imituojamos nusikalstamos veikos vykdymo tikslas nebuvo nustatyti bendrininkus, prieš šių veiksmų atlikimą nebuvo patikimos informacijos apie tai, kad R. S. organizuoja dvi nusikalstamas veikas, NVIM taikymą inicijavę pareigūnai iš anksto neturėjo ir negalėjo turėti konkrečios bei patikimos informacijos apie tai, kad R. S. organizuos daugiau nei vieną nusikalstamą veiką. Pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos įvykdymo, turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, išaiškintų asmenų apklausa, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“. Policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius, dėl to buvo padarytas nusikaltimas, kurio nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią jo padarymui, t. y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą imtųsi aktyviai tirti jau padarytą nusikaltimą, o pareigūnų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų išaiškinimu, bet ne tolesniu R. S. skatinimu daryti nusikalstamas veikas.

Prokuroras nurodo, kad tokios teismo išvados nepagrįstos jokiais bylos duomenimis, nes byloje nėra duomenų, kad pareigūnai atliko provokuojančius veiksmus prieš nuteistuosius, taip pat kad pirmosios nusikalstamos veikos metu taikant NVIM visi nusikaltimo bendrininkai jau buvo nustatyti. Prokuroras mano, kad teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įpareigojančių nuosprendžio išvadas grįsti tik išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimuose ne kartą yra pasisakę, kad provokacija suprantama, kaip asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokaciniais veiksmais apribojama asmenų veiksmų pasirinkimo laisvė ir dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios neketino daryti. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir nulemiančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu pareigūnai įkalbinėjo, kurstė ar kitaip lenkė R. S. daryti nusikalstamas veikas, apribojo jo pasirinkimo laisvę, jam grasino, šantažavo ar naudojo prieš jį veiksmus, palaužiančius pasirinkimo valią. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. nuo pat pirmų kontaktų rodė iniciatyvą, siekdamas daryti nusikaltimus, susitikinėjo su pareigūnais, atliekančiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Prokuroras pažymi, jog BPK 159 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti BPK 159 straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį. Leisdamas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį. Šioje nutartyje turi būti nurodyta: asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką; konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; siekiamas rezultatas; veiksmų atlikimo trukmė. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl antrosios imituojamos nusikalstamos veikos sankcionavimo ir vykdymo teisėtumo, vertino operatyvinio tyrimo metu pareigūnų turimos informacijos apie R. S. nusikalstamas veikas pakankamumo klausimą. Tačiau šis teismas nevertino ir neatsižvelgė į baudžiamosios bylos duomenis, kurie leistų spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu, prieš 2007 m. rugsėjo 20 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimą, byloje buvo informacija, kad liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas, buvo siūloma daryti ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas. Teismas neatsižvelgė į liudytojo Nr. 046 parodymus, kad 2007 m. rugsėjo 8 d., apie 23 val., jis su liudytojais Nr. 001, Nr. 049, nuvyko į Varėnos rajoną; jis pasiliko laukti, o kiti liudytojai nuvyko į sutartą vietą; maždaug po pusvalandžio, nelegalus perėmę iš baltarusių, grįžo; apie 2.00 val. jis paskambino R. S., pasakė, kad nelegalai vežami Kalvarijos link; vėliau R. S. Marijampolėje perdavė jam pinigus ir pasakė, kad ruošiama dar viena nelegalų grupė. 2007 m. rugsėjo 9 d. dėl pirmosios nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, o 2007 m. rugsėjo 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158, 159, 160 straipsniuose, taikymo prieš R. S. , V. B. ir šiuos veiksmus teismas tą pačią dieną nutartimi leido atlikti. Šie duomenys patvirtina, kad iki 2007 m. rugsėjo 20 d. procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 159 straipsnyje, sankcionavimo ikiteisminio tyrimo įstaiga disponavo duomenimis apie tai, kad liudytojui Nr. 046 buvo pasiūloma daryti konkretų nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 3 dalyje. Dėl to po ikiteisminio tyrimo pradžios nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš R. S. ir V. B. buvo sankcionuoti ir taikomi teisėtai, esant įstatyme nustatytam pagrindui.

Kasacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2007 m. rugsėjo 30 d.–2007 m. spalio 1 d. atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis 2K-7-86/2011) dėl BPK 159 straipsnio, numatančio nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo galimybę, tiek dėl Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nusikalstamos veikos imitacijos modelio atlikimą, taikymo. Neviešo pobūdžio veiksmai, tokie kaip nusikalstamos veikos imitavimas, yra atliekami siekiant atskleisti tam tikras nusikalstamas veikas, kai tų veikų bei jas darančių asmenų išaiškinimas įprastinėmis priemonėmis yra neįmanomas arba tai padaryti labai sunku. Pasiekus šiuos tikslus tokių priemonių taikymas turi būti nutraukiamas. Bet kokių įstatyme numatytų prievartos priemonių taikymas yra teisėtas, kai prievartos priemonės taikomos BK ir baudžiamojo proceso paskirtį atitinkančiais tikslais ir kai prievartos priemonės nėra taikomos intensyviau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

BPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad, kreipiantis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl BPK 159 straipsnyje numatytos priemonės taikymo sankcionavimo 2007 m. rugsėjo 20 d. nebuvo jokio pagrindo manyti, jog taikant tokią priemonę būtų siekiama nustatyti teisėsaugos pareigūnams dar nežinomus nusikalstamas veikas darančius asmenis. Tokią išvadą ryškiausiai pagrindžia aplinkybė, kad V. B. , perėmęs iš liudytojų Nr. 001 ir Nr. 046 savo žinion užsieniečius, buvo sulaikytas už 65 metrų. Taigi po 2007 m. rugsėjo 8 d.-2007 m. rugsėjo 9 d. atliktų operatyvinių veiksmų, tolesnis nusikalstamas veikas imituojančių veiksmų atlikimas neturėjo jokios prasmės, nes trauktini baudžiamojon atsakomybėn asmenys buvo nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad pagrindinis valstybės tikslas yra užkirsti kelią nusikalstamų veikų darymui, o ne skatinti daryti naujas veikas. Tokia išvada atitinka ir konstitucinę jurisprudenciją - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra nurodyta, kad „valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą“.

Išvada apie tai, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien tik pasyvus ir iš jo galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į visus reikšmingus teisingam bylos išsprendimui duomenis atsižvelgta, todėl neapgrįstais laikytini kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodomi liudytojo Nr. 046 parodymai, taip pat tai, kad dėl neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo į teismą buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, nepaneigia išvados, kad imituojant nusikalstamus veiksmus 2007 m. rugsėjo 30 d.–2007 m. spalio 1 d. jokių BK ir baudžiamojo proceso paskirtį atitinkančių tikslų nebuvo ir negalėjo būti pasiekta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                    Tomas Šeškauskas

Vytautas Masiokas

                            Gintaras Goda