Civilinė byla Nr. e2A-1461-803/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23363-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;
(S)
2.6.39.2.6.1; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Degatransa“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 26 266,97 Eur draudimo išmokos, 133,85 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo V. S., vairuodamas vilkiką Mercedes Benz 1840, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas), sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Trečiasis asmuo, lenkdamas kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu BMW X6 (toliau – automobilis) bei jį apgadino. Dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos trečiasis asmuo buvo nubaustas administracine tvarka.
2. Eismo įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas. Trečiojo asmens vairuoto krovininio automobilio valdytojų civilinę atsakomybę pagal su atsakove sudarytą draudimo sutartį buvo apdrausi ieškovė, kuri dėl įvykio metu padarytos žalos sumokėjo 26 266,97 Eur draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, ieškovė turi teisę atgauti sumokėtą sumą regreso tvarka (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59.4 papunktis). Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė atlygintų žalą. Tačiau atsakovė to nepadarė. Dėl to iš atsakovės turi būti priteistos ir 133,85 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022 m. spalio 22 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Latvijos policijos Rygos regiono administracijos padalinys 2022 m. balandžio 29 d. pranešė atsakovei, kad galimai 2022 m. balandžio 4 d. Latvijoje atsakovės vilkikas lenkimo metu kliudė kitą transporto priemonę. Atsakovė ėmė aiškintis eismo įvykio aplinkybes, pateikė pranešimą ieškovei dėl įvykusio draudiminio įvykio, paprašė trečiojo asmens pateikti paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Atsakovės vilkikas buvo su priekaba ir sudarė bendrą sąstatą, kurio ilgis siekia apie 16 metrų. Trečiasis asmuo nevykdė pavojingo manevro, o atliko įprastą lenkimo manevrą, kurio metu žiūrėjo į dešinįjį veidrodėlį, kad įsitikintų, ar, baigdamas lenkimo manevrą, nesutrukdys kitiems vilkikams. Dėl to trečiasis asmuo nematė, kad galimai kliudė priešais atvažiuojantį automobilį. Trečiasis asmuo dėl vilkiko gabaritų nepajuto smūgio ar braukimo. Atsakovė apžiūrėjo vilkiką ir priekabą, tačiau jokių susidūrimo žymių nebuvo. Vieninteliai nubraukimai buvo tik galinėje priekabos dalyje, maždaug 1,5 m aukštyje. Taigi trečiojo asmens veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo. Ieškovė faktiškai siekia išvengti draudimo išmokos mokėjimo ir taip praturtėti atsakovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2021 m. spalio 11 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d. ieškovė apdraudė vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiasis asmuo 2022 m. balandžio 4 d. Latvijoje, vairuodamas vilkiką, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Iš įvykio vietos trečiasis asmuo pasišalino.
6. Eismo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos kitos tuo pačiu kelio ruožu važiavusios transporto priemonės vaizdo registratoriumi. Padarytame vaizdo įraše matyti, kad įvykio mechanizmas buvo toks: trečiasis asmuo, atlikdamas lenkimo manevrą, kairiu vilkiko puspriekabės šonu kliudė priešais į priešingą pusę važiavusio automobilio dešinį šoną ir nesustojęs nuvažiavo tolyn, taip pasišalindamas iš įvykio vietos. Dėl šių trečiojo asmens veiksmų Latvijos policijos Rygos regiono valdyba pradėjo administracinio nusižengimo procesą, kuriame trečiajam asmeniui už padarytus pažeidimus (įskaitant pasišalinimą iš įvykio vietos) buvo paskirta bauda. Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad su jam paskirta nuobauda sutiko ir baudą sumokėjo.
7. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo teisminėje praktikoje išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).
8. Teismas nustatė, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog eismo įvykio metu transporto priemonių kontaktas nepakeitė nei vilkiko, nei automobilio judėjimo krypties. Automobilio šono apgadinimų (plėšiamojo pobūdžio braukimas per visą automobilio šoną) ir kontakto su puspriekabe pobūdis suponuoja, kad labiausiai tikėtina, jog automobilis apgadintas, kai automobilio šonas susilietė su puspriekabės konstrukcijos išoriniais elementais. Nei vaizdo įraše, nei bylos šalių pateiktose priekabos nuotraukose nesimato, kad puspriekabės kairys šonas po kontakto su automobiliu turėtų akivaizdžiai matomų apgadinimų. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovės pateiktose nuotraukose yra fiksuota įvykyje dalyvavusios puspriekabės būklė po įvykio. Nuotraukų padarymo datos negalima nustatyti, tačiau tarp puspriekabės nuotraukų ir vaizdo įraše užfiksuotos priekabos to paties šono būklės skirtumų nesimato. Kontaktas tarp transporto priemonių įvyko tuo metu, kai trečiasis asmuo buvo bebaigiantis lenkimo manevrą. Tai yra, trečiasis asmuo turėjo būti tikras, kad galės saugiai (nekliudydamas lenkiamo ta pačia kryptimi važiuojančio kito vilkiko su puspriekabe) grįžti į savo eismo juostą.
9. Teismas išskyrė šiuos esminius eismo įvykio momentus: 1) kontaktas tarp transporto priemonių įvyko joms jau esant iš dalies prasilenkus; 2) automobilis buvo apgadintas, kai susilietė su puspriekabės šono dalimi, einančia link priekabos pabaigos; 3) po kontakto transporto priemonių judėjimo kryptis nepasikeitė; 4) po kontakto ant puspriekabės šono neliko akivaizdžiai matomų žymų; 5) kontaktas tarp transporto priemonių įvyko, kai trečiasis asmuo baiginėjo lenkimo manevrą. Pagal teismų praktiką eismo įvykį sukėlusio asmens elgesys TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio sukėlimo aplinkybės tokiais atvejais irgi svarbios, tačiau jos negali būti absoliutinamos. Kitoks aiškinimas pernelyg išplėstų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos taikymo ribas.
10. Trečiojo asmens atliktą lenkimą Latvijos policija pripažino pavojingu. Trečiasis asmuo administracine tvarka buvo nubaustas ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokie faktiniai duomenys patys savaime nepatvirtina, kad trečiasis asmuo nagrinėjamoje situacijoje turėjo suvokti, jog automobilis turėjo kontaktą su jo vairuota transporto priemone. Aplinkybės, kad kontaktas tarp vilkiko ir automobilio įvyko tuo metu, kai trečiasis asmuo buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, taip pat jog lenkimą, kaip pripažino Latvijos policija, atliko pavojingai, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, vertindamas, ar nekliudė automobilio, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
11. Faktinių duomenų visetas, papildomai įvertinus aplinkybę, kad trečiojo asmens vairuoto vilkiko ir puspriekabės bendras ilgis pagal atsakovės nurodytus duomenis siekė apie 16 m, sudaro pagrindą išvadai, jog trečiasis asmuo iš tiesų galėjo nesuvokti, kad tarp vilkiko ir automobilio įvyko kontaktas. Baigdamas lenkimo manevrą, trečiasis asmuo turėjo įsitikinti, ar nekliudys ir (ar) kitaip nesutrukdys kitoje pusėje esančiai lenkiamai transporto priemonei. Transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo, kai jau buvo iš dalies prasilenkusios. Analogiškoje situacijoje pakankamai apdairus ir rūpestingas vilkiko su puspriekabe vairuotojas iš tiesų galėjo manyti, kad prasilenkdamas nekliudė automobilio. Trečiasis asmuo vairavo didelių gabaritų vilkiką. Pastaroji aplinkybė, taip pat kontakto tarp transporto priemonių pobūdis, jo pasekmės (puspriekabė nebuvo apgadinta) suponuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog analogiškoje situacijoje pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo būtų turėjęs suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, apgadindamas kitą transporto priemonę.
12. Teismas pripažino, kad nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog trečiasis asmuo galėjo turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsakovės transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės apimties požiūriu yra itin didelės (kyla administracinė atsakomybė, atsiranda pagrindas draudikui reikšti regresinį reikalavimą dėl išmokėtų sumų grąžinimo). Šioje konkrečioje situacijoje negalima konstatuoti, kad būtų buvusi priežastis trečiajam asmeniui, įtariant, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
13. Trečiasis asmuo Latvijoje buvo administracine tvarka nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau baudos sumokėjimas šioje konkrečioje situacijoje neturėtų būti traktuojamas kaip trečiojo asmens pripažinimas, kad jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Ypač įvertinus tai, kad baudą paskyrė ne teismas. Baudą administracine tvarka nubaustas asmuo gali sumokėti dėl įvairių motyvų, ne tik dėl to, kad sutinka su subjektyviuoju baudos skyrimo pagrindo elementu (pvz., dėl teisinės klaidos, dėl apsunkintų galimybių ginčyti užsienio valstybėje paskirtos baudos pagrįstumą ir kt.). Sprendžiant, ar egzistuoja faktinis pagrindas eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės turi būti vertinamos kompleksiškai, neabsoliutinant nei vieno duomens, įskaitant policijos paskirtos baudos sumokėjimo faktą.
14. Trečiojo asmens paaiškinimai, kodėl jis sumokėjo jam paskirtą baudą, o ne skundė sprendimo paskirti baudą, patvirtina, kad trečiasis asmuo taip pasielgė ne dėl to, jog manė, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos, bet dėl to, kad sutiko, jog buvo ginčo eismo įvykis. Šių paaiškinimų negalima atmesti kaip formalios gynybinės versijos, nes juos pagrindžia kiti faktiniai duomenys. 2022 m. balandžio 28 d. rašytiniame paaiškinime trečiasis asmuo nurodė, kad nejautė ir nematė kontakto su kitu automobiliu. Prieštaravimų tarp trečiojo asmens paaiškinimų ir faktinių įvykių, jų eigos nėra. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, gavę Latvijos policijos 2022 m. balandžio 20 d. pranešimą, neneigė eismo įvykio fakto. Ieškovė neginčijo atsakovės atsikirtimo, kad atsakovė, sužinojusi apie įvykį, bendradarbiavo su ieškove. Ieškovės galimybės nustatyti žalos aplinkybes, dydį nebuvo apribotos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kontaktas įvyko transporto priemonėms esant iš dalies prasilenkus ir kad kontaktas nepakeitė nei vilkiko, nei automobilio važiavimo krypties. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad automobilis iškart po kontakto pakeitė važiavimo kryptį, t. y. pasuko į dešinę pusę, jo vairuotojas paspaudė stabdžio pedalą, kad sustotų, ir galiausiai sustojo. Tuo tarpu vilkikas po kontakto negrįžo į savo eismo juostą, suvinguriavo į dvi skirtingas puses ir labiau pasuko ne į savo eismo juostą, o į priešingos krypties eismo juostą. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo privalėjo pajusti kontaktą ir po jo atsiradusį vilkiko suvinguriavimą. Vilkiko ilgis tik sustiprina suvinguriavimo efektą, o vilkiko puspriekabės svoris sustiprina kontakto pajutimą. Dėl to trečiasis asmuo niekaip negalėjo nepajusti kontakto su automobiliu.
15.2. Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad trečiasis asmuo baigė lenkimo manevrą, nes iki vaizdo įrašo pabaigos vilkikas važiavo ne savo eismo juosta, o priešingos krypties eismo juosta. Dėl to negalima teigti, kad trečiasis asmuo buvo bebaigiantis lenkimo manevrą. Atsakovė pripažino, kad trečiasis asmuo nežiūrėjo į kairįjį veidrodėlį, o tik į dešinįjį veidrodėlį. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo tikrai vairavo nerūpestingai, nes išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, neįsitiko, jog nekliudė automobilių, važiuojančiais priešingos krypties eismo juosta.
15.3. Apdairus, atidus ir rūpestingas vairuotojas nėra baudžiamas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos bei dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Trečiajam asmeniui už padarytus pažeidimus buvo paskirta bauda. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Eismo įvykio metu automobiliui buvo padarytas ypatingai didelis sugadinimas, nes automobilis per visą ilgį buvo perrėžtas sunkiasvorės mašinos, t. y. buvo neapibrozdintas, bet sudraskytas automobilio šonas. Toks sugadinimo mastas patvirtina, kad smūgį atsakovės vairuotojas turėjo pajusti. Trečiasis asmuo ir atsakovė taip pat pripažino, kad nubraukimai ant vilkiko visgi buvo.
15.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog vairuotojas nebuvo baustas administracine tvarka dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nereiškia, kad jis nesukėlė eismo įvykio ir nepasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo buvo nubaustas ne tik dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, bet ir dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dėl to galima teigti, kad trečiasis asmuo vairavo chuliganiškai, ne kaip atidus ir rūpestingas žmogus. Toks chuliganiškas vairavimas ir bauda už tokį vairavimą akivaizdžiai patvirtina, kad trečiasis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis.
15.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo neturėjo motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsiliepime atsakovė pripažino, kad trečiasis asmuo po pasišalinimo iš eismo įvykio iškart nuvažiavo į krovinio iškrovimo vietą. Tikėtina, kad trečiasis asmuo atsiliko nuo krovinio pristatymo grafiko, todėl skubėjo pristatyti krovinį. Pagal krovinių pervežimo praktiką už vėlavimą pristatyti krovinį vežėjams yra taikomos baudos (sankcijos). Pripažinus draudėją (atsakovę) kalta dėl eismo įvykio, žymiai padidėja draudimo įmoka. Dėl to trečiasis asmuo siekė išvengti žalos savo darbdaviui, kad nereikėtų mokėti padidintos draudimo įmokos. Pasišalinimą iš įvykio vietos galėjo sąlygoti ir stresas dėl įvykusio eismo įvykio. Teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.
15.6. Latvijoje vykdyto administracinio nusižengimo tyrimo byloje nenurodyta, kad trečiasis asmuo būtų pateikęs kokius nors paaiškinimus ar būtų neigęs pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybes. Latvijos pareigūnams trečiasis asmuo nenurodė, kad nejautė, nematė įvykio. Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad su jam paskirta nuobauda sutiko ir baudą sumokėjo. Jeigu asmuo nėra atsakingas, jis nemoka baudos ir nepripažįsta savo kaltės. Dėl to teismo išvada, kad baudos sumokėjimas nereiškia atsakomybės pripažinimo, yra visiškai nepagrįsta. Teismas nepagrįstai iš esmės remiasi vien tik trečiojo asmens paaiškinimais, kodėl buvo sumokėta bauda, kad jis nieko nematė ir negirdėjo. Trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas, todėl jo paaiškinimai yra labai subjektyvūs, šališki ir yra tik gynybinė versija, kad darbdaviui (atsakovei) nekiltų atsakomybė civilinėje byloje.
15.7. Teismas nepagrįstai remiasi išimtinai vien tik vilkiko priekabos nuotraukomis, nustatydamas vilkiko apgadinimus. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nuotraukos yra padarytos, praėjus net 3 savaitėms po įvykio. Dėl to per šį laiką vilkiko apgadinimai buvo sutvarkyti. Todėl išimtinai remtis vien tik vilkiko nuotraukomis negalima. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad vilkiko nuotraukos buvo padarytos iškart po įvykio. Nuotraukos nepatvirtina, kad tai to paties vilkiko priekaba, kuri dalyvavo eismo įvykyje. Be to, ieškovei vilkiko priekabos nuotraukas pateikė pati atsakovė. Dėl to teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti vilkiko priekabos nuotraukomis, yra visiškai nepagrįsta.
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Degatransa“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovė netinkamai vertina byloje esantį vaizdo įrašą. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad automobilis tik nežymiai pakeitė važiavimo kryptį po nežymaus susidūrimo su puspriekabės galine dalimi, nuvažiavo į šoną bei sustojo. Tuo tarpu vilkikas ne tik, kad nesuvinguriavo, bet nekaip nepakeitė važiavimo krypties, nes smūgis buvo nežymus ir visiškai nejuntamas. Pagal fizikos dėsnius vilkiko ilgis ir svoris kaip tik susilpnina kontakto pajutimą, t. y. kuo transporto priemonė ilgesnė ir sunkesnė, tuo vairuotojui galinėje dalyje atsitinkantys smūgiai, slydimai yra beveik nejuntami.
16.2. Pažymėtina, kad vairuotojas nevykdė pavojingo manevro. Esamomis eismo sąlygomis tai buvo įprastinis lenkimo manevras. Vairuotojas, būdamas atsargus ir rūpestingas, atlikdamas lenkimo manevrą, žiūrėjo į dešinįjį veidrodėlį, siekdamas įsitikinti, kad baigdamas lenkimo manevrą nesutrukdys kitiems vilkikams. Būtent dėl šitos priežasties vairuotojas nežiūrėjo į kairįjį veidrodėlį ir nematė, kas vyko po to, nes nesuprato, kad jis galimai trukdė priešais atvažiuojantį automobilį. Akivaizdu, kad dėl vilkiko dydžio vairuotojas tiesiog nepajuto jokio smūgio.
16.3. Atsakovė, gavusi pranešimą apie eismo įvykį iš Latvijos policijos, apžiūrėjo vilkiką, tačiau jokių žymių nei ant kabinos, nei ant priekinės šoninės priekabos dalies nebuvo. Nubraukimai buvo tik galinėje priekabos dalyje. Vien dėl aplinkybių, kad vairuotojas kliudė automobilio šoninį veidrodėlį ir (ar) šoną bei nuvažiavo, negali būti pripažįstama, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes trečiojo asmens veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo.
16.4. Ieškovė netinkamai vertina automobilio apgadinimus. Pažeistos automobilio dalys buvo iš aliuminio metalo, kuris yra kur kas minkštesnis, negu plieninės vilkiko dalys. Tokio pobūdžio automobilio pažeidimai galėjo atsirasti ir esant nedideliam susidūrimui. Dėl to teismas teisingai nustatė, kad tarp transporto priemonių įvyko nežymus kontaktas, kuris nepakeitė nei vilkiko, nei automobilio judėjimo krypties.
16.5. Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.
16.6. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, ar atsakovės darbuotojas būtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, ar eismo įvykio vietoje būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją, neturėtų jokios įtakos nei draudimo išmokos mokėjimui, nei ieškovės mokamos draudimo išmokos dydžiui. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nemokėti jokios draudimo išmokos, susigrąžindama sumokėtą draudimo išmoką iš draudėjos. Eismo įvykio metu vilkiko vairuotojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo buvo apdrausta. Dėl to, įvykus eismo įvykiui, trečiasis asmuo neturėjo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje nematė, nejuto ir nesuvokė, kad šonu kliudė automobilį. Tuo tarpu atsakovės prielaidos, kad trečiasis asmuo galėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos dėl skubėjimo į pakrovimo tašką, bijodamas baudų už pavėluotą krovinio pristatymą, yra nepagrįstos.
16.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad per tris savaites vilkiko apgadinimai galėjo būti sutvarkyti. Teismas teisingai nustatė, kad nei vaizdo įraše, nei bylos šalių pateiktose priekabos nuotraukose nesimato, jog puspriekabės kairys šonas po kontakto su automobiliu turėtų akivaizdžiai matomų apgadinimų. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovės pateiktose nuotraukose yra fiksuota įvykyje dalyvavusios puspriekabės būklė po įvykio. Tuo labiau, kad iš vaizdo įrašo matome, kad vilkikui nebuvo padaryti jokie ženklus sugadinimai, atitinkamai jie ir nėra užfiksuoti nei vaizdo įraše, nei nuotraukose.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl draudiko teisės reikalauti susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką žalai dėl turto sugadinimo.
18. Byloje nustatyta, kad, galiojant 2021 m. spalio 11 d. sudarytai Įprastinei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai (draudimo sutarties liudijimas Nr. 02/737670007), Latvijoje eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25, 30–31, 33–36). Dėl eismo įvykio Latvijos policijos Rygos regiono valdyba pradėjo administracinio nusižengimo procesą.
19. Valstybės policijos Rygos regiono valdyba 2022 m. balandžio 4 d. sprendime nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. 18:52 val. (iškvietimas) (duomenys neskelbtini) (vairuotojo žodžiais) vairuotojas vairavo transporto priemonę „BMW X6“, Lietuvos valst. Numeris (duomenys neskelbtini), Bauskės kryptimi. Pro šalį priešpriešais važiavusi tuo metu neišaiškinta krovininė transporto priemonė su neišaiškintu vairuotoju kliudė transporto priemonę BWM, ją apgadindama. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo V. S.. Jam už padarytus pažeidimus (įskaitant pasišalinimą iš įvykio vietos) buvo paskirta bauda. Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad sutiko su jam paskirta nuobauda ir baudą sumokėjo. Sausumos transporto priemonių savininkų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (OCTA) informacijos sistemoje nurodyta, jog įvyko susidūrimas tarp TP BMW (duomenys neskelbtini), vair. D. Z., ir nenustatyta TP su nenustatytu vairuotoju, kuris iš įvykio vietos pasišalino.
Dėl teisės reikalauti sumokėtų dėl padarytos žalos sumų grąžinimo
20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
21. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.
23. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
24. Byloje kilo ginčas, ar trečiasis asmuo V. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors bauda buvo skirta ir už tai, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė UAB „Degatransa“ įrodinėja, kad trečiasis asmuo (vairuotojas) V. S. nepastebėjo susidūrimo, nes kita transporto priemonė buvo kliudyta galiniu puspriekabės ,,balkiu“. Taigi, nepaisant byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų, parengtų Valstybės policijos Rygos regiono valdybos dėl eismo įvykio, atsakovė ginčija administracinio nusižengimo ištirtas aplinkybes subjektyviais savo paaiškinimais dėl eismo įvykio vertinimo.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybė yra griežtoji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (tiek teisėtas, tiek neteisėtas) atsako be kaltės.
26. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisykles. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, nustačius žalos padarymo faktą valdytojo automobiliu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 24 punktas).
27. Dėl padidinto pavojaus rizikos mažinimo, skatinant atsakomybės suvokimą, įstatymo leidėjas numatė ne tik viešosios teisės reguliuojamas sankcijas, bet ir materialines.
28. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
29. Atsakovė teigia, kad nuo vairuotojo manevro pavojingumo, atsargumo ir rūpestingumo priklauso TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas.
30. Minėta, kad vairuotojui buvo pritaikyta atsakomybė pagal Kelių eismo įstatymo 63 straipsnio penktoje dalyje nustatytą veiką, kurioje nurodyta, jog už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos po eismo įvykio pažeidžiant nustatytą tvarką skiriama piniginė bauda: dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojui – nuo dviejų iki vienuolikos piniginės baudos vienetų, kitos transporto priemonės vairuotojui – nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimties baudos vienetų, pritaikant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo trijų mėnesių iki dvejų metų arba neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra nuginčytas faktas, kad vairuotojas pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir bauda nepagrįstai skirta už Kelių eismo įstatymo 63 straipsnio penktoje dalies pažeidimą. Teisėjų kolegija šio fakto negali vertinti kitaip, kaip pagal byloje egzistuojančius juridinius faktus (CPK 178, 185 straipsniai).
31. Civilinėje teisėje, priešingai nei administracinėje ir baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas plačiau. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis; generalinio delikto doktrina). Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl draudimo išmokos (sumokėjimo ar grąžinimo), kai įrodinėjama aplinkybė yra draudėjo (apdraustojo) civilinės atsakomybės atsiradimas, turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, patvirtinančių draudėjo (apdraustojo) neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme, nes tai yra būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, kuri yra savo ruožtu teisinis pagrindas mokėti draudimo išmoką.
32. Teisėjų kolegija kritiškai įvertina atsakovės teiginį, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą eliminuoja tai, kad vairuotojas, atlikinėdamas lenkimo manevrą žiūrėjo į dešinįjį veidrodėlį, siekiant įsitikinti, kad baigiant lenkimo manevrą nesutrukdys kitiems vilkimas. Teisėjų kolegija peržiūrėjo civilinėje byloje prie ieškinio pridėtą vaizdo registratoriumi atliktą įrašą. Įraše matyti, kad V. S., vairuodamas vilkiką MERCEDES-BENZ ACTROS, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, pradėjo lenkimo manevrą, kai priepriešine eismo juosta vienas po kito važiavo lengvieji automobiliai. Priešpriešinė eismo juosta nebuvo laisva, bet vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Esant tokiai situacijai, vairuotas privalėjo įsitikinti, kad manevrą baigė saugiai ne tik iš dešinės, bet ir iš kairės. Taigi vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Pažyrančios automobilio BMW X6 detalės išsidėstė per visą priepriešinę eismo juostą. Teisėjų kolegija negali vertinti tokio manevro kitaip, kaip jį įvertino Valstybės policijos Rygos regiono valdyba 2022-04-29 sprendime – vairuotojas atliko eismui pavojų keliantį lenkimo manevrą ir po įvykio paliko įvykio vietą, pažeisdamas nustatytą tvarką. Kitoks teismo vertinimas reikštų tiesioginių oficialių rašytinių įrodymų paneigimą (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo vienu metu lenkė du vilkikus, o vaizdo įrašas baigiasi trečiajam asmeniui dar nepabaigus lenkimo manevro.
33. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovė byloje itin didelį dėmesį skyrė aplinkybei, ar vilkikas, prie kurio priklabinta prikrauta priekaba (sunkus junginys), nuo smūgio po susidūrimo galėjo pajusti poveikį ir patį susidūrimo momentą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS turėjo galinio vaizdo stebėjimui skirtus veidrodėlius. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo juos naudoti. Esant pavojingam manevrui buvo visos galimybės stebėti situaciją per veidrodėlius, todėl paties smūgio pajutimo aplinkybė nekeičia fakto – po eismo įvykio MERCEDES-BENZ ACTROS vairuotojas nuvažiavo, nepasitikrinęs pavojingo manevro pasekmių. Tai neatitinka nei profesionalumo, nei atidumo, nei rūpestingumo standarto, keliamų vilkiko vairuotojui (CK 1.5 straipsnis). Kita vertus, Administracinio nusižengimo proceso byloje Nr. 15550007936622-1 esančios nuotraukos (žr. ieškinio priedą Nr.4, 11 psl.) įrodo, kad BMW X6 visas šonas yra sugadintas: nuo priekinio sparno (atplėštas ir perpjautas metalas) iki galinio sparno (įplėšta ir įstumta detalė).
34. Tai, kad vairuotojas, kaip teigia atsakovė, neturėjo jokio supratimo ir nepajautė jokio smūgio / įbraukimo, tai yra nežinojo, jog kliudė priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę BMW, nekeičia veikos kvalifikavimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taikant civilinę atsakomybę. Kaip ir nekeičia teisinio vertinimo atsakovės teiginys, jog aliuminio metalas yra kur kas minkštesnis negu kaip pvz. plieninės transporto priemonių dalys.
35. MERCEDES-BENZ ACTROS vilkiko komplektacija (veidrodėlių kiekis ir išdėstymas) yra pakankama manevruojant stebėti eismą, todėl subjektyvūs vairuotojo pastabumo aspektai negali paveikti privalomų teisės aktų reikalavimų, skirtų reguliuoti eismą, siekiant užtikrinti jo saugumą kitiems eismo dalyviams, aiškinimo ir taikymo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog BMW X6 iškart po kontakto pakeitė važiavimo kryptį, t. y. pasuko į dešinę pusę ir paspaudė stabdžio pedalą (įsijungia žibintai paspaudus stabdžio pedalą), kad sustotų ir galiausiai sustojo. BMW X6 stabdymo šviesos signalai raiškiai veikia, todėl gerai matomi.
36. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 išaiškino, jog kiekvienoje byloje svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
37. Teisėjų kolegija pakartoja, kad Valstybės policijos Rygos regiono valdyba 2022-04-29 sprendime konstatavo, jog vairuotojas atliko eismui pavojų keliantį lenkimo manevrą ir po įvykio paliko įvykio vietą, pažeisdamas nustatytą tvarką. Vilkikas su priekaba sudarė 16 metrų sąstatą. Bet kuris rūpestingas vairuotojas suvoktų, kad lenkti iš eilės važiuojančius 2 kitus vilkikus, kai priepriešine eismo juosta vienas po kito važiuoja lengvieji automobiliai, yra pavojingas manevras. MERCEDES-BENZ ACTROS vilkiko vairuotojo atsakomybė yra griežtoji. Tokiu atveju, kaip ir kasacine tvarka peržiūrėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, yra teisinis pagrindas tenkinti apeliantės kasacinį skundą.
38. Atsakovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas šiai bylai analogiškoje byloje, 2017 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-760-565/2017 išaiškino, jog priekabos galinė dalis jos kontakto su degalų pylimo įrenginiu metu nebuvo šoninių vaizdo veidrodžių matymo zonoje, todėl nėra pagrindo taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėta byla Nr. e2A-760-565/2017 nėra analogiška nagrinėjamai civilinei bylai, nes atsakovė nurodė, kad MERCEDES-BENZ ACTROS vilkiko vairuotojas stebėjo per manevrą tik dešinę eismo juostą, tai yra tą, iš kurios pats išvažiavo ir norėjo persirikiuoti grįždamas. Byloje nebuvo nustatyta, kad vairuotojas dėl techninių kliūčių negalėjo stebėti kairės eismo juostos, kurioje po eismo įvykio automobiliai jau stabdė eismą ir transporto priemonių įsijungę galiniai stabdymo žibintai tikrai buvo aiškiai matomi. Bet kuriuo atveju, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtose civilinėje bylose ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios faktinės bylos aplinkybės (bylų ratio decidendi skiriasi), t. y. bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos ir jose suformuoti teisės aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje vilkiko vairuotojo lenkimo manevras įvertintas kaip pavojingas, o vairuotojas pasišalinimo iš įvykio vietos, nors avarinė situacija buvo aiškiai matoma.
40. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad įrodyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, skundžiamas sprendimas panaikinamos ir šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl išmokėtos draudimo išmokos
41. Apeliantė nurodė, kad visa atlygintos žalos suma buvo 31 131,61 Eur (400,00 Eur transportavimo išlaidos, 26 987,66 Eur bendros remonto išlaidos, 3 282,00 Eur kompensacija už prekinės vertės praradimą, 461,95 Eur kompensacija už pakaitinį automobilį), iš kurios atimama: 180,83 Eur naujų detalių nusidėvėjimo suma ir 4 683,81 Eur išskaičiuojamas PVM.
42. Latvijos pareigūnų pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodyti apgadinimai: „Veidrodėlis, kairysis priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis bamperis, kairysis priekinis žibintas, kairiosios priekinės durelės, kairysis galinis sparnas, kairiosios galinės durelės, galinis bamperis, šoniniai stiklai“ (žr. ieškinio priedą Nr. 2, lapas 21). Trečiasis asmuo ir atsakovė pripažino, jog nubraukimai ant vilkiko buvo, t. y. trečiasis asmuo paaiškinime nurodė, jog „Nubraukimai buvo tik galinėje priekabos dalyje. Maždaug 1 m 50 cm link galinės dalies“. Ieškinio priedas Nr. 4 (Fotolentelė) paneigia trečiojo asmens paaiškinimus apie BMW X6 apgadinimus.
43. Ieškovė 2022 m. spalio 6 d. raštu Nr. R0003172518 paprašė grąžinti 26 266,97 Eur. Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. atsakydama į pretenziją nurodė, jog nesutinka grąžinti reikalaujamos sumos.
44. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
45. Atsakovė nenurodė konkrečių atsikirtimų dėl prašomos grąžinti regreso tvarka 26 266,97 Eur sumos. Eismo įvykio metu kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu patvirtina: automobilio remonto PVM sąskaita-faktūra Nr. SIV2054989 (ieškinio priedas Nr. 5), transporto priemonės prekinės vertės netekimo skaičiavimas (ieškinio priedas Nr. 6), transportavimo išlaidų kvitas Nr. 0285146 (ieškinio priedas Nr. 2, p. 28), PVM sąskaita Nr. INV-5850 už pakaitinį automobilį (ieškinio priedas Nr. 2, p. 23), 2022-09-21 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3006776-1199786 (ieškinio priedas Nr. 7), „Swedbank“, AB ir „SEB bankas“, AB bankų sąskaitų išrašai (ieškinio priedas Nr. 8).
46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) reguliuoja išmokos mokėjimo ir grąžinimo atvejus. Taisyklių 59.4 papunktyje nurodyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, jeigu pasišalino iš įvykio vietos.
47. Minėta, draudėjas neginčijo prašomos grąžinti sumos (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas negali spręsti, kai nėra ginčo, dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo, ypatingai tuo atveju, kai ji patvirtinta atliktų darbų sąmata ir mokėjimo pavedimais apmokėtas tiek detalių įsigijimas, tiek remonto darbai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisiama 26 266,97 Eur ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 papunktis).
48. Ieškovė taip pat prašė priteisti 133,85 Eur kompensacinių palūkanų, kurios apskaičiuotos nuo 26 266,97 Eur prašomos regreso tvarka priteisti sumos padauginant iš 0,06 proc. palūkanų ir padalinant iš 365 dienų skaičius metuose bei padauginant iš 31 pradelstų dienų skaičiaus. Pradelstos dienos apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, tai yra nuo 2022 m. spalio 22 d. (pridedant 15 dienų nuo pranešimo (2022-10-06) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra iki 2022 m. lapkričio 22 d.
49. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku.
50. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
51. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais.
52. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
53. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė grąžinti 26 266,97 Eur regreso tvarka sumą, apeliantės naudai priteisiama 133,85 Eur kompensacinių palūkanų (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
54. Apeliantė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).
56. CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas).
57. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys 2022-11-24 priimtas teisėjo rezoliucija, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.263 straipsnio, 6.270 straipsnio 3 dalies, 6.280 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 papunkčio nuostatas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir ieškinio reikalavimus tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
59. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
61. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (nurodyto straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
62. Šios bylos išnagrinėjimo apeliacine teisme rezultatas (skundžiamas teismo sprendimas panaikintas, ieškovės ieškinys tenkintas visiškai) teikia pagrindą pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.
63. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 594,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 594,00 Eur už apeliacinį skundą, 250,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė šioje byloje taip pat patyrė 360,00 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme,170,17 Eur už vertimus (sąskaitoje Nr. DL-22-7500 už šios bylos vertimus pozicija Nr. 1-3 (3172518), atitinkamai 127,92 Eur+9,81 Eur+2,90 Eur+29,53 Eur PVM) (visa suma yra 530,17 Eur (360,00 Eur +170,17 Eur) bylinėjimosi išlaidas). Visa apeliantės patirtų išlaidų sumą yra 1 968,17 Eur, kuri prateisiama iš atsakovės.
64. Pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,56 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
65. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas: 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Degatransa“ (juridinio asmens kodas: 304300507) 26 266,97 Eur, 133,85 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 968,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas