Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-296-462/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00420-2018-0
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 5 d.
Kaunas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-08 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
nustatė:
1. S. S. Institucijos 2018-03-26 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3601-2018, buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį 25 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2018-01-25, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 22.10 val., dirbdama pardavėja bare, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinius gėrimus baro klientams, nesilaikydama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, t. y. alkoholinius gėrimus supylė į vienkartinę plastikinę tarą, ją uždengė specialiu tam pritaikytu dangteliu, taip suteikdama galimybę pirkėjui alkoholinių gėrimų nevartoti vietoje, o išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos.
2. S. S., nesutikdama su Institucijos nutarimu, nutarimą apskundė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, nenustatę S. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje, požymių, 2018-08-08 nutarimu S. S. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
3. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-08 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2018-03-26 nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. įgyvendinant reikalavimą vartoti alkoholį vietoje, alkoholiu prekiaujantis subjektas turi pats savarankiškai įvertinti ir pasirinkti tokius būdus ir priemones, kurie būtų efektyvūs šiai įstatymo nuostatai tinkamai įgyvendinti, o nagrinėjamu atveju S. S. pasirinktos Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – AKĮ) nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo (nebuvo pasirinktos apdairios, tinkamos ir pakankamos priemonės tikslui pasiekti) ir neužtikrino reikalavimo laikymosi;
3.2. liudytojo V. M. (V. M.) pirminiai rašytiniai paaiškinimai skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jiems nebuvo padaryta laiko ir kitų aplinkybių įtaka;
3.3. pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į naujausią aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo pasirinkta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose buvo selektyvi. Pvz., pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-31 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017, nors tiek minėtos, tiek nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės yra tapačios;
3.4. pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog alkoholio pardavimas išsinešti nebuvo pavienis atvejis. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog alkoholį įsigijo ir išsinešė net trys pirkėjai, jį įsigiję skirtingu laiku.
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Institucijos 2018-03-26 nutarimo (b. l. 9–10), kuriuo S. S. skirta 25 Eur bauda už ANK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimą nesilaikant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
7. Aukštesniosios instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
8. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015-05-08 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).
9. Tačiau konkretus nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas (jo darbuotojas) turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojas) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar ūkio subjekto darbuotojo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį.
10. Nagrinėjamoje byloje S. S. skirta bauda už tai, kad ji po 20 valandos asmenims pardavė alkoholinių gėrimų vartoti ne vietoje, tuo pažeisdama įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu, t. y. 2018-01-25, laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 10 min. S. S., dirbdama pardavėja bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiame įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pardavė alkoholinius gėrimus baro klientams, nesilaikydama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, t. y. alkoholinius gėrimus supylė į vienkartinę plastikinę tarą, ją uždengė specialiu tam pritaikytu dangteliu, taip suteikdama galimybę pirkėjui alkoholinių gėrimų nevartoti vietoje, o išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pirkėjui parduodant alkoholinį gėrimą S. S. jį atidarė ir perpylė į vienkartinę tarą su plastikiniais dangteliais (nuotraukos, b. l. 23–26). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2018-01-25 Faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-019 (b. l. 16–17) matyti, kad alkoholinius gėrimus, perpiltus į vienkartinę tarą, iš viešojo maitinimo įstaigos skirtingu laiku išsinešė trys pirkėjai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti vaizdo medžiaga, be to, kad pirkėjai alkoholį, supiltą į vienkartinę tarą, iš viešojo maitinimo įstaigos išsinešė, savo 2018-01-25 paaiškinime (b. l. 15) neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiama S. S., tačiau ji nurodo, jog ji pirkėjų sustabdyti negalinti.
11. Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad alkoholinius gėrimus S. S. pardavė supylusi į plastikinę tarą, uždengusi plastikiniu dangteliu, neužtikrino, kad lankytojai neišsineštų alkoholio iš baro, nelaikytina savaime patvirtinančia jos aplaidumą. Aukštesniosios instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, jog viešojo maitinimo įstaigoje yra įprasta alkoholį išpilstyti į stiklinę tarą. Nors pasirinkimas alkoholinius gėrimus patiekti vienkartinėje taroje savaime nėra nesuderinamas su AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintu draudimu, tačiau alkoholinių gėrimų pilstymas išimtinai į vienkartinę tarą ir ypač stipriųjų alkoholinių gėrimų (pvz., brendžio butelio „Torres 5“ talpa 0,7 l, alk. 38 proc. tūrio; trauktinės „Jagermeister“ talpa 0,5 l, alk. 35 proc. tūrio) perpylimas į didelės talpos vienkartinę tarą S. S. turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl alkoholio vartojimo neišsinešus iš viešojo maitinimo įstaigos pagrįstumo. Be to, šios taros uždengimas plastikiniais dangteliais (stiklines uždengė pati S. S.), teismo vertinimu, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, sudaro galimybę alkoholinius gėrimus išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nors S. S. nurodė, kad alkoholinius gėrimus pilstė į vienkartinę tarą neva vartojimui neišsinešus, tačiau šią jos versiją paneigia išpilstyto alkoholio supakavimas į vienkartinius maišelius, įsigyjamus būtent toje pačioje viešojo maitinimo įstaigoje. Šias aplinkybes taip pat patvirtino policijos pareigūnas M. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydamas, jog alų į stiklines supylė ir į maišelį sudėjo barmenė, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas G. P., nurodydamas, jog jie matė, kaip pati pardavėja supakuoja alkoholį, uždengia stiklines, sudeda į maišelį.
12. Aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, S. S. pasirinkimas alkoholinius gėrimus parduoti taroje su dangteliu, kai kuriems pirkėjams netgi supakuojant į vienkartinį maišelį, prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytos išimties sąlygų (parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ar alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje) esmei ir sudaro galimybę pirkėjams be sunkumų išsinešti alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo įstaigos, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie S. S. veiksmai nelaikytini jos aplaidumu. Aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, jog S. S. aktyviais savo veiksmais (alkoholio išpylimu į išsinešimui tinkančią tarą, taros uždengimą plastikiniu dangteliu, supakavimą į vienkartinį maišelį) prisidėjo prie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo, todėl S. S. veiksmai atitinka ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius atitinkančią veiką.
13. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors S. S. nurodė, jog ji pirkėjus žodžiu informuoja apie tai, kad alkoholio išsinešti negalima, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistas R. D. nurodė, jog du pirkėjai paaiškino, kad jų neįspėjo apie išsinešimą. Įvertinus S. S. veiksmus (alkoholio išpilstymą į vienkartinę tarą, jos uždengimą dangteliais bei kai kuriais atvejais supakavimą į nešimui pritaikytą maišelį), darytina išvada, jog jos atlikti veiksmai prieštarauja tam, jog ji neva pirkėjus įspėjo apie alkoholio vartojimą vietoje.
14. Be to, taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog V. M. parodymai administracinio nusižengimo byloje yra prieštaringi. 2018-01-25 paaiškinime (b. l. 20) jis nurodė, jog nusipirktą alų išsinešė iš baro, nes norėjo išgerti namuose su broliu. Tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, V. M. jau nurodė, jog jis ėjo į naktinę parduotuvę, pardavėjos paprašė keturių stiklinių alaus, nes turėjo atvykti draugai, tačiau jie neatvyko. Tada jis paprašė dangtelių. Pardavėja kažką darė, todėl jis susidėjo stiklines į maišiuką ir išėjo iš baro, nes nenorėjo bare būti vienas. Bare jis sėdėjo 3–4 minutes, prie staliuko jis buvo prisėdęs. Atsižvelgdamas į šių V. M. parodymų pakeitimą, aukštesniosios instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jiems nebuvo padaryta laiko ir kitų aplinkybių įtaka.
15. Apibendrindamas išdėstytus motyvus aukštesniosios instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju S. S. pasirinktos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam imperatyviam draudimui užtikrinti, todėl Institucija skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, taip padarant ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir S. S. skyrė baudą, o pirmosios instancijos teismas, panaikindamas teisėtą ir pagrįstą nutarimą, padarė byloje esantiems duomenims prieštaraujančias išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – Institucijos nutarimą palikti nepakeistą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-08
nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2018-03-26 nutarimą. Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Remigijus Preikšaitis