Administracinio nusižengimo byla

Nr. A17.-415-363/2019

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00212-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3; 18.13; 21.9.10

ROIK: 19105359277

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. rugsėjo 20 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. S., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 18.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,36 prom. girtumo laipsnis) bei žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policiją, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes teisėja nutaria administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.). 

Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; G. S. paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodė, kad policiją kvietė, nes V. V. jam grasino, kad sumuš, ant jo nepuolė, nemušė, bet jam atrodė, kad policiją reikia iškviesti; BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija apie registruotą iškvietimą dėl konflikto, jo aplinkybės bei duomenys apie patikrinimą; G. S. rašytinis paaiškinimas ant atskiro lapo; administracinių nusižengimų registro išrašas apie G. S. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 1 metus.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad G. S., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policiją žinodamas, kad pagalba nereikalinga, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog G. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. G. S. pareiškimo nepateikė, o iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jo nurodytas asmuo, savo elgesiu nekėlė pavojaus nei G. S., nei aplinkiniams, nes atvykus policijos pareigūnams pranešėjo nurodyto asmens nebuvo, kaip pareiškėjas nurodė buvo užsidaręs garaže. Be to, pats G. S. nurodė, kad V. V. jo nei puolė nei mušė, t. y. nesudarė pagrindo manyti, kad grėsmė yra tikra ir jo ketinimai gali būti įgyvendinti.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).

Kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis pažeidimas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, taip pat atsižvelgiama į nustatytą pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

n u t a r i a :

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė