Administracinio teisės pažeidimo byla: Nr. A2.6.-789-537/2014

Prosenio Nr. 4-28-3-00600-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 39.2.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014-07-18

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. Deltuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui V. P., organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

V. K. 2014-04-03, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį 26 km/h, t.y., važiavo 76 km/h greičiu. Savo veiksmais V. K. pažeidė KET 13. ir padarė pažeidimą, numatytą LR 124 str. 3 d.

V. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d., padarymo, t.y., už tai, kad jis pažeidė KET 17 p., t.y., 2014-04-03, 10 val. 40 min., (duomenys neskelbtini)vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, stabdomas policijos pareigūnų nesustojo.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn V. K. pripažino, jog protokole nurodytu metu ir vietoje galėjo viršyti greitį Prieš pasukant sankryžoje į šalutinę gatvę, maždaug už  80 metrų priekyje matė pareigūnų automobilį, tačiau, kad jie būtų stabdę jį, nepastebėjo. Kadangi buvo garsiai pasileidęs automobilyje muziką, galėjo ir negirdėti garsinių policijos signalų. Policijos tarnybinio automobilio, važiuojančio iš paskos, nematė. Nusukęs sankryžoje nuvažiavo 2385 m. ir sustojo miške susileisti insulino. Už maždaug 5-10 min iki jo privažiavo pareigūnai. Kad atvažiuodami būtų pareigūnai įsijungę garsinį ir šviesos signalus nematė. Pareigūnams pasakius, jog jis viršijo greitį, pasimetė, todėl pasiūlė pinigų, dėl ko gailisi.

Liudytojas E. J. paaiškino, jog įvykio dieną S. D. gatvėje greičio matuokliu fiksavo transporto priemonių judėjimo greitį. V. K. automobiliu važiavo nuo Ą. B., buvo užfiksuota radaru, jog viršijo leistiną greitį 26 km/h. Iki V. K. automobilio, kuomet jį stabdė lazdele, buvo 30-40 metrų atstumas. Buvo akių kontaktas su V. K., kai jį stabdė ir tada pastarasis staiga nusuko į kairę. Pardėjus persekioti V. K. automobilį, paskui jį važiavo 2 ar 3 km. Su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu. Buvo pasiviję, važiavo iš paskos, tačiau V. K. nestojo. Kuomet V. K. įvažiavo miške į akligatvį, jis buvo iš galo užblokuotas. Sulaikytas V. K. paaiškino, jog važiavo į mišką grybauti.

M. G. paaiškino, jog kai E. J. matavo V. K. vairuojamo automobilio greitį, jis stovėjo šalia automobilio. Kuomet M. G. lazdele  su  apvaliu skrituliu stabdė V. K. automobilį, iki automobilio buvo 40 metrų atstumas. Pamatęs, kad yra stabdomas, vairuotojas iš karto suko į šoninį keliuką. Tada su kolega įsėdo į tarnybinį automobilį ir, įjungę garsinius ir šviesos signalus, pardėjo persekioti minėtą automobilį, sustoti nurodinėjo per garsiakalbį. Vienu metu V. K. buvo atitolęs nuo jų automobilio, vėliau įvažiavo miške į akligatvį kur buvo sulaikytas.

Liudytojai E. J. ir M. G. duodami parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. aiškindami V. K. stabdymo aplinkybes, nurodė, jog, kuomet M. G. stabdė V. K. automobilį, iki automobilio buvo 10- 20 metrų atstumas. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu minėti liudytojai aiškino, jog stabdymo metu iki V. K. automobilio buvo 40 metrų atstumas. Tokius liudytojų parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius. Pažymėtina, jog V. K. tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek duodamas parodymus administracinės bylos nagrinėjimo metu, teigė, jog kuomet jis pamatė pareigūnus, iki jų buvo apie 80 atstumas.

Teismui pareikalavus pateikti policijos tarnybinio automobilio“N. N.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) telemetrinius duomenis ( apie judėjimo pradžią, greitį, jungiamus prietaisus, garsinius signalus ir t.t. ),, buvo gautas pranešimas, jog tokia įranga minėtame automobilyje sumontuota nėra ( b.l. 29 ). Automobilio duomenys, kurie yra netikslūs, gaunami iš radijo ryšio stotelės.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.  Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad V. K. viršijo leistiną greitį gyvenvietėje ir važiavo 76 km/val. greičiu. Leistiną greitį viršijo 26 km/val. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 3d.

Teismas nustatė, jog organas, surašęs teisės pažeidimo protokolą, šioje byloje neįrodė, jog V. K. nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nes paprasčiausiai tokio reikalavimo nematė, nes tuo metu, kai matomai buvo stabdomas policijos pareigūno E. J., pasuko į šalutinį kelią. Teismas policijos pareigūno E. J. parodymus, kad stabdymo metu tarp jo ir vairuotojo buvo akių kontaktas, vertina kaip pareigūno subjektyvios nuomonės pateikimą apie įvykio situaciją, bet neraiko įrodymu. Be to, abejones pareigūnų parodymais kelia ir jų parodymų prieštaringumas apie atstumus stabdymo metu, duotusd baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Juolab, kad V. K. nurodė, jog iki pareigūnų automobilio, kai jis suko į šalutinį kelia, buvo apie 80 metrų. Be to, pagrįstai kyla abejonės ir dėl tų pareigūnų parodymų, esą jie V. K. automobilį persekiojo, važiavo iš paskos K. R. mieste keliomis gatvėmis ir negalėjo pavyti, aplenkti bei sustabdyti. Kai tuo tarpu, V. K. nurodė, jog po to, kai pamatė pareigūnų automobilį, iš Daukanto gatvės suko į Daumanto gatvę. Po to išvažiavo į Žemaitės gatvė, vėliau į Miško gatvę. Dar po to važiavo vėl į Daukanto gatvę ir tada išvažiavo iš miesto link Ą. B..

Teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo motyvo nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Automobilyje neteisėtų daiktų rasta nebuvo. Kaip pats V. K. paaiškino, priekyje jis matė pareigūnus, tačiau nepastebėjo, jog jie būtų stabdę jį, po ko važiavo toliau savo reikalais, vėliau nusuko į miško keliuką susileisti insulino.

Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, ko nagrinėjamu atveju teigti negalima.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tai yra nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs konstatuotą ir pripažintą įrodytu pažeidimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Vadovaujantis LR ATPK 302str., V. K. skiriama LR ATPK 124str. 3d. straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., 250 str. 1d., 1p., teismas

n u  t a r ė :

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR 124 str. 3 d.. ir už tai jam paskirti 100 Lt (vieno šimto  litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, įplaukos kodas – 6030, kvitas pateiktas Marijampolės apskrities VPK Kazlų  Rūdos PK. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos. Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                         Raimundas Krušinys