Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7602– 888/2016

                                                       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06702-2016-6

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. rugpjūčio 29 d., 11 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), I. G. vairuodama automobilį Alfa Romeo 146, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos, nepranešusi nukentėjusiam asmeniui ar policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio  metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu I. G. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – neneigė apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau nurodė, jog nejautė transporto priemonių kontakto. Teismui parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su dukra, pasistatė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Grįžo į automobilį, kalbėjosi su dukra, išvažinėjo iš aikštelės ir jokio kontakto su kitu automobiliu nepajautė. Tik grįžusi prie namų, išlipusi iš automobilio, suprato, jog galėjo įvykti eismo įvykis. Pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė, nes buvo nemiegojusi, susinervinusi dėl dukros, laukė kol paskambins iš policijos (b. l. 15-16).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad įvykio dieną, gavo iškvietimą, kad įvykęs eismo įvykis (duomenys neskelbtini). Su kolega atvyko į eismo įvykio vietą, joje rado K. B., kuri paaiškino, jog atėjusi rado apgadintą savo transporto priemonę. Apgadintos transporto priemonės savininkė pastebėjo, jog aikštelė yra filmuojama, gavo vaizdo įrašą, jį peržiūrėjo, vaizdo medžiagoje užfiksuotas eismo įvykis, pasišalinusio automobilio numeriai, modelis, ir kaip minėtas automobilis paskui iš aikštelės išvažiavo. Jis nubraižė eismo įvyko vietos schemą (b. l. 26).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad įvykio dieną grįžusi namo pastebėjo, jog jos automobilis nubrauktas. Sekančią dieną grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo, jog aikštelė yra filmuojama, ji nuėjo į universitetą, peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, įsirašė vaizdo medžiagą ir išsikvietė policijos pareigūnus, kurie įformino eismo įvykį. Jos automobiliui Audi A6 Avant buvo apgadintas priekinis bamperis, apgadinimai ženklūs (b. l. 26-27).

              ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

              ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

              Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė, jog apgadino kitą automobilį (b. l. 15-16), tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jos nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. I. G. kaltę, visų pirma, įrodo byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog žalios spalvos Alfa Romeo manevruoja automobilių stovėjimo aikštelėje, kliudo baltos spalvos Audi automobilį (11:16:50), tada pavažiuoja į priekį ir vėl kontaktuoja su minėtu automobiliu (11:16:55, 11:17:00, 11:17:12), po kiekvieno kontakto baltos spalvos automobilis Audi sujuda, o automobilis Alfa Romeo sustoja (b. l. 13).

              Vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes ir R. B. ir K. B. teisme duotus paaiškinimus (b. l. 26-27) patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 10-11, 14). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas ant automobilio Audi A6 atitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotas kontaktų vietas, ant automobilio Audi A6 esančios braukimo žymės akivaizdžiai matomos.

              I. G. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta ir byloje surinkta bei teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), K. B. (Ž.) paaiškinimu (b. l. 5).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

              Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei automobiliams padarytos žalos mastą, kontaktų pobūdį ir stiprumą (automobiliai sujudėjo kontaktuodami, kontaktavo ne vieną kartą), padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad I. G. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ji suprato sukėlusi eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ar nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., 11 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), I. G. vairuodama automobilį Alfa Romeo 146, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos, nepranešusi nukentėjusiam asmeniui ar policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio  metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. I. G. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad I. G. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, I. G. apgadino stovintį automobilį, ir nesukėlė sunkių padarinių (iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog nubraukti automobilių dažai), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės. I. G. savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, I. G. administracine tvarka nėra bausta nei už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už jokius kitus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 8-9).

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, I. G. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą I. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsniu,

n u t a r i a :

I. G. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje  nurodyti ROIK:16061125262. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Laima Šeputienė