Civilinė byla Nr. e2-1119-762/2024
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01513-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. sausio 9 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
I. PRAŠYMO ESMĖ
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2023 m. lapkričio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 428,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, juridinio asmens kodas 305232297, naudai. Taip pat priteista iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur žyminio mokesčio valstybei.
2. 2023 m. lapkričio 28 d. atsakovas J. T. (toliau - atsakovas) pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašo:
- panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės;
- išreikalauti pareiškime nurodytus rašytinius įrodymus arba išduoti teismo leidimą tokius įrodymus gauti;
- perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui
3. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad:
3.1. Nors teismas sprendime ir nurodo, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti, tačiau atkreipia dėmesį, kad sprendime už akių nėra nurodyta nei kaip tokie dokumentai buvo įteikti, nei kada bei kam tokie dokumentai buvo įteikti. Kadangi nėra nurodoma, kada visgi procesiniai dokumentai buvo neva įteikti, taip ir nėra aišku nuo kada skaičiuojamas terminas atsiliepimui pateikti ir kada minimas terminas suėjo. Nurodo, kad jis kaip atsakovas procesinių dokumentų taip ir negavo, todėl ir negalėjo pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Priešingai, iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. spalio 12 d. buvo sudarytas ir elektroniniu parašu pasirašytas teismo pranešimas, kuris buvo/turėjo būti siunčiamas asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje taip ir nėra pateikta nei įteikimo pažyma, nei informacija apie į teismą grįžusius neįteiktus dokumentus, todėl taip ir nėra aišku, kodėl teismas nusprendė priimti sprendimą net nesiekęs tinkamai įteikti procesinių dokumentų atsakovui.
3.2. 2023 m. spalio 12 d. buvo sudarytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, todėl visiškai nėra aišku, kodėl tokį pranešimą sudarė teismo Panevėžio rūmai, jeigu byla tiek nagrinėjama teismo Rokiškio rūmuose, tiek siunčiama galimai buvo siunčiama, turėjo būti siunčiama į Rokiškio rajoną, ieškinyje nurodytu kitu nemokumo administratorei žinomu adresu, tačiau byloje taip ir nėra pateiktų dokumentų, jog toks pranešimas būtų buvęs įteiktas atsakovui ar kad apskritai toks pranešimas buvo siųstas ir grįžo neįteiktas.
3.3. 2023 m. lapkričio 8 d. teismui priėmus sprendimą už akių, teismas, matydamas, jog atsakovas EPP naudotojas, tik tada nusprendė procesinius dokumentus įteikti per EPP, iki to laiko atsakovui nebuvo teikiami dokumentai per EPP ir atsakovui apskritai nebuvo nustatytas šios civilinės bylos matomumas, atsakovas apie bylą sužinojo tik po sprendimo už akių priėmimo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų ar kitos faktinės informacijos, jog teismas bent jau kažkaip būtų bandęs susisiekti su atsakovu, įteikti procesinius dokumentus: fiziniu paštu, elektroniniu paštu, kitu žinomu adresu, telefono numeriu ir kt. Nors ieškovė nurodė daugiau nei pakankamai atsakovo kontaktinių duomenų.
3.4. Pastebima, kad sprendime už akių nurodoma, jog ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas, kaip buvęs vadovas, neperdavė (nepateikė) nemokumo administratorei jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti 2428,69 Eur sumos panaudojimą ieškovės interesams ir reikmėms. Vadinasi, įvertinus pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad atsakovas anksčiau minėtą pinigų sumą (už šią sumą įmonės lėšomis buvo įsigytos įvairios prekės ir paslaugos) panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. ne įstaigos (ieškovės) interesais, o savo asmeninėms reikmėms. Su tokiu teismo vertinimu nesutinkama, nes atsakovas daugiau nei metus jau nebevadovavo įmonei, už įrangos, dokumentų ir kt. informacijos perdavimą atsakingas ne atsakovas, o buvęs vadovas bankroto bylos teisme iškėlimo dieną, vadovo pareiga įrangą, likučius, dokumentus perduoti naujam paskirtam (išrinktam vadovui), o ne nemokumo administratoriui po daugiau nei 1,5 metų, kai vadovas vadovo pareigų įmonėje neina. Akivaizdu, kad įmonės dokumentai ir įranga lieka pas paskutinį vadovą, o ne prieš kurį laiką buvusius vadovus, įmonės dokumentai lieka įmonėje, o ne pas vadovą. Be kita ko, vadovė dėl tokių dokumentų kopijų galimo gavimo į atsakovą niekada ir nesikreipė. Atsakovas neturėjo informacijos apie neva trūkstamus dokumentus. Atsakovas niekada neatsisakė bendradarbiauti su nemokumo administratore ir atsakyti jai į jos užklausas, atsakyti į klausimus.
3.5. Nurodo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl galimo įmonės vadovo žalos įmonei padarymo, todėl atsakovas prašo teismą išreikalauti rašytinius įrodymus, siekiant įrodyti, jog atsakovas vadovavimo laikotarpiu bankine kortele atsiskaitė ir įgijo įmonės reikmėms prekių bei paslaugų už 2428,69 Eur sumą, šią sumą panaudodamas pagal paskirtį, t. y. įstaigos (ieškovės) interesais, todėl reikalingos tokius pirkimus pateisinančių dokumentų kopijos, atsakovas veikė teisėtai ir nepadarė ieškovei 2428,69 Eur dydžio žalos. Atsakovas taip pat prašo teismą įpareigoti nemokumo administratorę išreikalauti pirkimus patvirtinančių dokumentų kopijų, kreipiantis į banko išrašuose nurodytus paslaugų / prekių pardavėjus - fizinius ir juridinius asmenis, arba kreiptis pačiam teismui dėl tokių išreikalavimo arba išduoti teismo liudijimą atsakovui rašytiniams įrodymams gauti.
3.6. Taip pat nurodo, kad ieškovė reiškė ieškinį atsakovui pagal Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnio nuostatas. Ieškinys pareikštas pagal buvusią atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jo kaip atsakovo tiek faktinė, tiek deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o nemokumo administratorės veiklos adresas Kauno rajone, todėl siekiant proceso ekonomiškumo, atsakovas prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Ieškovė likviduojama dėl bankroto VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ (toliau - ieškovė) pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė netenkinti J. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei palikti 2023 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 nepakeistą.
5. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, aplinkybių ar įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, kurią padarė atsakovas eidamas VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadovo pareigas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. vasario 22 d. Atkreipia dėmesį, kad Atsakovas pareiškime nurodė, kad perdavė visus įmonės dokumentus I. S. (vadovė, ėjusi įmonės vadovės pareigas po atsakovo) ir savo žinioje neturi jokių įmonės dokumentų. Ieškovo atstovė taip pat informuoja, kad bankroto byloje paskutinė įmonės vadovė, I. S., yra nurodžiusi, kad dėl savo sveikatos būklės įgaliojo atsakovą perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus iškėlus įmonei bankroto bylą ir savo žinioje taip pat neturi jokių likusių įmonės dokumentų. Ieškovo atstovei taip pat nėra pagrindo abejoti abiejų vadovų teikiama informacija, kad jie savo žinioje nebeturi jokių įmonės dokumentų. Iš to daroma akivaizdi išvada, kad jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, kurie nėra perduoti nemokumo administratorei, apskritai nėra, o iš įmonės banko sąskaitos panaudotos piniginės lėšos buvo skirtos ne įmonės reikmėms, tačiau išskirtinai pačio atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, kaip antai pavežėjimo paslaugos, maistas ar lėktuvo bilietai.
5.2. Atsakovas prašo išreikalauti įrodymus, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad tokių dokumentų jam pačiam gauti nepavyko. Atsakovas nenurodė nei vieno paslaugų/prekių pardavėjo, kuris galėjo būti išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą įmonei, tačiau dėl kokių nors priežasčių (jos taip pat nenurodytos ir nepaaiškintos) tokių buhalterinių apskaitos dokumentų pats atsakovas kaip įmonės vadovas neišsaugojo. Būtent įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą. Pažymima itin svarbi aplinkybė, kad pats atsakovas vedė įmonės buhalterinę apskaitą, nes buhalterė įmonėje įdarbinta nebuvo, taip pat nebuvo samdoma ir jokia įmonė, teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas. Viešųjų įstaigų įstatymas nedraudžia vadovui pačiam vesti buhalterinę apskaitą, todėl akivaizdu, kad įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų ne tik kad nebuvo išrašyta, tačiau jie nebuvo ir suvesti į buhalterinę apskaitą, kas neabejotinai rodo Atsakovo kaip įmonės vadovo žalos įmonei padarymą. Kadangi jie nėra išsaugoti ir nemokumo administratorei perduoti, akivaizdu, kad tokių dokumentų net nebuvo įtraukta į apskaitą.
II. PRAŠYMO IŠSPRENDIMO MOTYVAI
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
7. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismui priėmus sprendimą už akių, pasyviajai šaliai pašalinti, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą, priežastis ar kitokio pasyvumo padarinius yra vienintelis būdas, tai pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas, nes pasyvioji šalis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
8. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat, jeigu byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas gali peržiūrėti už akių priimtą sprendimą ir tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Todėl sprendimas už akių naikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; arba 2) teismui yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės.
9. Teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų panaikinti nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl žemiau nurodytų priežasčių.
10. Atsakovas kelia klausimą dėl procesinių dokumentų jam netinkamo įteikimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų žinoma, kad atsakovas J. T. yra Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas, tai yra jis prisijungęs prie EPP sistemos ir susikūręs savo, kaip šios sistemos naudotojo, paskyrą. Susikurdamas paskyrą atsakovas tuo pačiu patvirtino sutikimą teismo siunčiamus procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu būdu EPP sistemoje. Tokiu būdu teisme gauti procesiniai dokumentai popieriniu formatu EPP vartotojams nėra siunčiami.
11. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-10092-762/2023 duomenų žinoma, kad teismui 2023 m. spalio 12 d. priėmus ieškinį ir atsakovui nustačius 20 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, atsakovui 2023 m. spalio 12 d. 14.23 val. elektroniniu būdu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) ir pranešimas, kuriame atsakovui išaiškinta teisė per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Būtent ši diena (2023 m. spalio 12 d. ) laikytina procesinių dokumentų įteikimo atsakovui diena, todėl paskutinė diena atsiliepimui pateikti buvo 2023 m. lapkričio 3 d. Iš to seka, kad atsakovo teiginys, kad jis negavo jam siųstų procesinių dokumentų yra niekuo nepagrįstas.
12. Teismo vertinimu tai, kad atsakovas dėl teismui nežinomų priežasčių nesinaudojo EPP sistemoje savo turima paskyra, neperskaitė teismo jam siunčiamų procesinių dokumentų, nesuteikia pagrindo teigti, kad šių procesinių dokumentų atsakovas negavo.
13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas laiko, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas) civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 atsakovui buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai ir jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento.
14. Ieškovė ieškinyje (ieškinio 32 p.) buvo išdėsčiusi prašymą atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų priimti sprendimą atsakovui už akių, todėl egzistavo visos CPK 285 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos sprendimo už akių priėmimui.
15. Kaip jau minėta, siekdama sprendimo už akių panaikinimo, pasyvioji šalis (nagrinėjamu atveju – atsakovas) turėtų įrodyti egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi šaliai, siekiančiai teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog ji negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – ieškovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
16. Teismo vertinimu atsakovo pateikti teiginiai nepatvirtina akivaizdaus teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo dėl 2 428,69 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
17. Kaip nurodyta ieškinyje bei teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-214-425/2023 iškėlė bankroto bylą ieškovei VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ (nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 19 d.). Teismas nustatė 10 dienų terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadovo - direktoriaus pareigas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. vasario 22 d. ėjo atsakovas J. T..
19. Ieškovė nurodė bei iš su ieškiniu pateiktuose dokumentuose (atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraščių, avanso apyskaitų, banko sąskaitos išrašų) užfiksuota, kad atsakovas J. T., būdamas ieškovės VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. vasario 22 d. įmonės lėšomis (bankine kortele) tiekėjams apmokėjo arba sau išsimokėjo iš viso 9 973,20 Eur, tačiau nemokumo administratorei buvo perduota tik dalį sumos – 7 544,51 Eur patvirtinantys dokumentai. Likusiai 2 428,69 Eur sumai, jokie pirkimo dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sąskaitų išrašus 2 428,69 Eur suma iš esmės buvo panaudota susimokant už pavežėjimo paslaugas, maistą ar lėktuvo bilietus.
20. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, remdamasis kasacinio teismo praktika traktavo, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, todėl nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. Kaip juridinio asmens valdymo organo narys jis turi vykdyti fiduciarines juridinio asmens organų narių pareigas (šios pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje), iš kurių taip pat yra pareiga nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba draudimas naudoti juridinio asmens turtą asmeninei naudai.
21. Iš bylos duomenų žinoma, kad atsakovas nekaupė visų išlaidas pateisinančių dokumentų ir jų nevedė į buhalterinę apskaitą bei kaip buvęs ieškovės vadovas, neperdavė (nepateikė) tiek po jo ieškovės vadovės pareigas ėjusiam asmeniui, nei nemokumo administratorei dokumentų, kurie galėtų pagrįsti anksčiau paminėtos 2428,69 Eur sumos panaudojimą ieškovės interesams ir reikmėms. Iš to padaryta išvada, kad 2428,69 Eur sumą (už kurią buvo įsigytos įvairios prekės ir paslaugos) panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. ne jo vadovaujamo juridinio asmens (ieškovės) interesais, o savo asmeninėms reikmėms. Dėl to, taip pat konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, nevykdė jam pavestų pareigų, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei bendrovės interesais bei nedaryti jai žalos.
22. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad įstaigos vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas. Taigi atsakovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal nemokumo administratorės parengtas avanso apyskaitas.
23. Nors atsakovas teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo teismą įpareigoti nemokumo administratorę išreikalauti pirkimus patvirtinančių dokumentų kopijų, kreipiantis į banko išrašuose nurodytus paslaugų / prekių pardavėjus - fizinius ir juridinius asmenis, arba kreiptis pačiam teismui dėl tokių išreikalavimo arba išduoti teismo liudijimą atsakovui rašytiniams įrodymams gauti, tačiau, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, atsižvelgtina į tai, kad pareigą kaupti finansines operacijas patvirtinančius dokumentus (įrodymus) ir juos įtraukti į buhalterinę apskaitą turėjo pats atsakovas kuomet užėmė ieškovės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi įstatymo norma, kuri numato, kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Atsakovas neužtikrino ir nevykdė šios imperatyvios įstatymo normos.
24. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pats vedė įmonės buhalterinę apskaitą, nes buhalterė įmonėje įdarbinta nebuvo, taip pat nebuvo samdoma ir jokia įmonė, teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl galima padaryti išvadą, kad įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų atsakovas ne tik, kad neišsirašė (nebuvo išrašyta), tačiau jie net nebuvo suvesti į buhalterinę apskaitą. Tai rodo atsakovo, kaip įmonės vadovo, žalos įmonei padarymą.
25. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu, tačiau atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Darytina išvada, kad tokių įrodymų ir argumentų atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių į bylą nepateikė atsiliepimo ar kito parengiamojo dokumento bei nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
atsakovo J. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėjas Artūras Dilys