Civilinė byla Nr. e2-656-633/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35712-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija : 2.2.1.9.3;
(S)
2.2.1.10; 2.6.10.2.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 22 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovui D. J. (toliau ir – ieškovui), atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Aplinkos apsaugos departamento, atsakovo) atstovei Rasai Karčiauskaitei (abiem nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. J. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovas savo ieškiniu byloje prašo teismą pripažinti, kad atsakovas, tvarkydamas jo asmens duomenis (apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą) (toliau ir – ginčo asmens duomenis), šiuos 2024 m. birželio 3 d. per įstaigos vadovą neteisėtai viešai paskelbdamas nuotolinio darbuotojų susirinkimo dalyviams, pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau ir – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, ir priteisti šiuo teisės į privatų gyvenimą pažeidimu jam, ieškovui, padarytos 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešinių reikalavimų ieškovui byloje nepareiškė, su jo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Šalių paaiškinimų esmė.
3. Ieškovas nurodė ieškinyje bei teikdamas žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, byloje paaiškino, kad nuo 2012 m. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pas atsakovą, ėjo (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojo, pareigas. 2024 m. gegužės 30 d. darbe jam sutriko sveikata, todėl jis išvyko iš savo darbo vietos į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas, apie tai, kad pas jį yra atvykę gauto skundo aplinkybių patikrinimui įstaigos vidaus tyrimų padalinio darbuotojai, jam nebuvo žinoma ir šios aplinkybės neturėjo jokios įtakos jo savijautai. Apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą jis informavo savo tiesioginį vadovą trumpuoju SMS pranešimu, be to, atsakovas duomenis apie jo nedarbingumo faktą ir trukmę gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV, Sodros) informacinės sistemos. Dėl nedarbingumo jis nedalyvavo 2024 m. birželio 3 d. atsakovo vadovo G. K. sukviestame nuotoliniame susirinkime. Po kurio laiko (2024 m. vasarą, tiksliau nepamenantis) jis savo namų pašto dėžutėje rado CD laikmeną su minėto nuotolinio susirinkimo vaizdo ir garso įrašu (toliau ir – įrašu), kurį peržiūrėjo ir išgirdo, kad atsakovės vadovas susirinkimo dalyviams (nemažiau 24 asmenims) be jo sutikimo paviešino jo ypatingus asmens duomenis – laikino nedarbingumo faktą (jo teisėto nebuvimo darbe priežastį), ši informacija pasklido ir tarp kitų atsakovo darbuotojų. Be to, atsakovo vadovas ne tik paviešino ginčo asmens duomenis, tačiau ir išsakė neigiamą jų vertinimą bei suabejojo jo nedarbingumo pagrįstumu. Jam buvo žinoma, kad jo tarnaujamoje įstaigoje vykdoma reorganizacija, tačiau ši aplinkybė jo savijautai jokios įtakos taip pat neturėjo. Nuo susipažinimo su įrašu momento iki maždaug 2024 m. spalio mėnesio jis jautėsi blogiau nei anksčiau būtent dėl ginčo duomenų paviešinimo – išgyveno neigiamus dvasinius išgyvenimus, darbe jautė diskomfortą dėl pavaldinių ir kt. kolegų klausimų apie jo sveikatos būklę ir fizinius gebėjimus, jo sveikatos būklės aptarinėjimo, taip pat jautė, kad jo pavaldiniai ir kt. kolegos ėmė jo vengti, pasitaikė, kad ignoravo jo pavedimus (užduotis), jautėsi jų nepasitikėjimas juo, ieškovu, jis taip pat jautė įsikišimą į jo privatumą, pakenkimą jo lig tol nepriekaištinga buvusiai reputacijai bei autoritetui. Neigiamų dvasinių išgyvenimų (emocinės būklės) įveikai medikamentų nevartojo (tokių jam nereikėjo), į sveikatos priežiūros įstaigas tam nesikreipė, - įprasta jo gyvensena dėl jų nepasikeitė. Jo, ieškovo, vertinimu, atsakovė tokiu būdu tvarkydama ypatingus jo asmens (ginčo) duomenis, pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, saugomą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.23 straipsniu bei aukščiau nurodytais BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktais. Kadangi ginčo asmens duomenys yra ypatingi asmens duomenys, jų tvarkymui yra keliami padidinti saugos reikalavimai, jis, ieškovas, pareiškiantis, kad ginčo asmens duomenų paviešinimas aukščiau aprašytu laiku ir būdu sukėlė jam neturtinę žalą, kurią įvertinantis 5000 Eur suma, šią laiko teisinga ir proporcinga jo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo aplinkybėms. Dėl jo vertinimu neteisėto ginčo asmens duomenų paviešinimo jis, ieškovas, 2024 m. rugpjūčio 2 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri 2025 m. birželio 23d. sprendimu skundo dalį dėl sveikatos duomenų atskleidimo pripažino pagrįsta ir atsakovui paskyrė papeikimą už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų pažeidimą, sprendimo atsakovas neskundė, jis įsiteisėjęs ir vykdytinas.
4. Atsakovės atstovė nurodė atsiliepime į ieškinį bei teikdama žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, byloje paaiškino pripažįstanti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ieškinyje nurodytu būdu ir aplinkybėmis, pripažįsta šį pažeidimą, dėl jo apgailestauja, todėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo ir juo paskirtos nuobaudos neskundė. Atsakovo vertinimu, jo ieškovo teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis yra pakankama ir teisinga priemonė pažeistai ieškovo teisei apginti (satisfakcijai jam) dėl aplinkybių, kad : pirma, atsakovo vadovas nuotoliniu susirinkimo metu tik patvirtino ir itin siaura informacija darbuotojams jau žinomą ieškovo laikino nedarbingumo faktą, tačiau neatskleidė duomenų apie nedarbingumo priežastį, galimos ligos diagnozę ir kt. privačios informacijos; antra, atsakovo pripažįstamas ieškovo teisės pažeidimas, jo atsakovo, vertinimu ieškovui nesukėlė neturtinės žalos ir nepažeidė jo teisę į privatumą tokiu mastu, kad šiai atlyginti pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama priemonė, - pažeidimas buvo vienkartinis ir itin trumpalaikis veiksmas, atsakovo paviešinti ginčo asmens duomenys nebuvo klaidinantys, pramanyti ar pan. (jie atitiko tikrovę), vadovas susirinkime neigiamai įvertino ne ginčo asmens duomenis, o aplinkybę, kad laikinas nedarbingumas sutapo su vidaus tyrimų padalinyje pradėtu skundo dėl ieškovo veiksmų tyrimu (išvykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą ieškovas žinojęs (buvo informuotas), kad pas jį atvyko vidaus tyrimų padalinio darbuotojai prieš jį, ieškovą, gauto skundo aplinkybių tyrimui, kad šiems reikia patekti į ieškovo tarnybinį kabinetą ir kt.); trečia, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų patyręs pinigais vertintinos ir atlygintinos neturtinės žalos, todėl ši vertintina kaip tariama žala, ieškovo pavaldinių ir kt. kolegų domėjimasis jo sveikatos būkle buvo natūralus susirūpinimas savo kolega, vadovu ir jo, atsakovo, vertinimu neperžengė ieškovo privatumo ribų; ketvirta, ieškovas nuo ginčo asmens duomenų paviešinimo iki atleidimo iš tarnybos dirbo vos 26 dienas, todėl jo tvirtinamas diskomfortas darbe, jeigu toks ir buvo, taip pat buvo trumpalaikis, be to, ieškovo papildomai pateiktame tarnybiniame pranešime aprašyta darbinė situacija dėl daiktų (ne)išdavimo susiklostė dėl kitos užduoties tuo pačiu metu vykdymo ne darbo vietoje ir niekaip nebuvo susijusi su ginčo asmens duomenų paviešinimu ir jo pasekmėmis. Atsakovo vertinimu, ieškovo emocinę būklę neigiamai veikė ne vienkartinis ginčo asmens duomenų paviešinimas, bet tuo laikotarpiu egzistavę kitos trunkamojo pobūdžio jam reikšmingos aplinkybės – vidaus tyrimas dėl jo atžvilgiu gauto skundo ir įstaigos reorganizacija, kurios pasekmėje ieškovas buvo atleistas iš tarnybos. Be to, atsakovo vertinimu, jis nėra tinkamas atsakovas byloje pagal nagrinėjamą ieškovo ieškinį, - atsakovu turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybė CK 6.271 straipsnio tvarka.
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
5. Ieškovas nuo 2012 m. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pas atsakovą, nuo 2019 m. ėjo (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarautojo, pareigas.
6. Ieškovui nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. birželio 7 d. ir nuo pastarosios dienos iki 2024 m. birželio 14 d. buvo išduoti elektroniniai laikino nedarbingumo pažymėjimai.
7. 2024 m. birželio 3 d. atsakovo darbuotojų nuotolinio susirinkimo metu institucijos vadovas (direktorius G. K.) susirinkimo dalyviams (24 darbuotojams) atskleidė ieškovo sveikatos duomenis, viešai informuodamas juos apie ieškovo teisėto nebuvimo darbe priežastį – laikiną nedarbingumą. Kartu su šia informacija buvo išsakytas vertinimas, kad tai „negerai“, „blogas signalas“ bei susirinkimo dalyviams buvo patarta pasidalinti „juos neraminančia informacija“ su vadovo pavaduotoja ar Vidaus tyrimų skyriaus laikina vedėja.
8. Atsakovė ieškovo ginčo asmens duomenis (laikino nedarbingumo faktą) susirinkimo dalyviams paviešino be jo, ieškovo, sutikimo (šalių pripažįstami faktai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Įsiteisėjusiu 2025 m. birželio 23 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu Nr. 2R-2801(2.13Mr) ieškovo skundo dalis dėl jo sveikatos duomenų atskleidimo pripažinta pagrįsta, - konstatuotas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų pažeidimas, bei atsakovui paskirta poveikio priemonė – papeikimas (ieškovo skundas, paaiškinimas ir VDAI sprendimas).
10. Ieškovas 2025 m. gruodžio 23 d. kreipėsi su byloje nagrinėjamu ieškiniu į teismą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
11. Byloje kilo ginčas dėl to ar : a) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra tinkamas atsakovas byloje (kas turi atsakyti pagal nagrinėjamą ieškinį); b) ar ieškovo reikalaujama jo pažeistos teisės apgynimo priemonė ir jos mastas atitinka proporcingumo teisės pažeidimo pobūdžiui kriterijų.
12. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą, į kurį be kita ko patenka asmens sveikatos būklės duomenys, gali būti skelbiama tik jo (tokio asmens) sutikimu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, draudžianti skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Paminėtų taisyklių pažeidimas sudaro pagrindą pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
13. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu yra nustatytas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas, - asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. To paties reglamento 1 dalies c punktu yra nustatyta, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram teisėtam tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi. Asmens duomenų valdytojo atsakomybė už jo tvarkomų asmens duomenų netinkamą tvarkymą, dėl ko šie duomenys buvo neteisėtai, be asmens sutikimo, paviešinti, užtraukia deliktinę civilinę atsakomybę, o duomenų valdytojo kaltė šiame santykyje preziumuojama įstatymu (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
14. Dėl atsakovo tinkamumo. BDAR 82 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris asmuo, patyręs materialinę ar nematerialinę (neturtinę) žalą dėl šio reglamento pažeidimo, turi teisę iš duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo gauti kompensaciją už patirtą žalą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ginčo asmens duomenis valdė ir tvarkė jo darbdavys - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris pagal civilinės teisės nuostatas turi civilinį teisnumą ir civilinį procesinį veiksnumą. Reglamentas, kaip tiesiogiai taikomas ES teisės aktas, kuriuo remiasi ieškovas, yra specialus įstatymas, o Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos, kuriomis byloje remiasi atsakovas, yra bendro pobūdžio normos, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas teisės principas „specialus įstatymas prieš bendrą įstatymą“ (lot. lex specialis derogat legi generali) (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Dėl aptartų aukščiau aplinkybių teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad pagal byloje nagrinėjamą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidus BDAR nuostatas, turi atsakyti (yra tinkamas atsakovas) ieškovo ginčo asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas – atsakovas, o ne Lietuvos Respublikos valstybė.
15. Atsakovas byloje visiškai pripažino ieškovo teisės į privatų gyvenimą, apibrėžtos CK 2.23 straipsnio 1 dalyje ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, pažeidimą, kuris be kita ko yra konstatuotas įsiteisėjusiu ir vykdytinu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2025 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2R-2801(2.13 Mr), todėl tokią aplinkybę teismas nagrinėjamoje byloje vertina tinkamai nustatyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi byloje nėra ginčo dėl ieškovo ginčo asmens duomenų tvarkymo neteisėtu būdu, kas, kaip jau buvo nurodyta aukščiau (punktas 13), duomenų valdytojui arba tvarkytojui užtraukia deliktinę civilinę atsakomybę. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad byloje yra nustatyti tiek neteisėti (pažeidžiantys teisės aktus) atsakovo veiksmai, tiek jų priežastinis ryšys su ieškovo teisės į privatumą pažeidimo pasekmėmis, minėta, kad duomenų tvarkytojo ir valdytojo kaltė preziumuojama įstatymu ir šios prezumpcijos atsakovas byloje taip pat neginčijo bei nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
16. Dėl ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo padarinių. Šioje bylos dalyje išlieka esminis ginčas tarp šalių – ieškovas vertina, kad patyrė esminę, itin reikšmingą ir atlygintiną pinigais (konkrečia 5000 Eur suma) neturtinę žalą, o atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovo teisės į privatumą pažeidimo pobūdis ir kt. aplinkybės buvo tokios, kad ieškovo teisė buvo pažeista beveik minimaliai, todėl jai apginti pakanka atsakovo pripažinimo pažeidus šią ieškovo teisę, ir piniginis ekvivalentas jokia apimtimi ieškovui nepriteistinas, nes tai pažeistų proporcingumo teisės pažeidimo aplinkybėms kriterijų. Nagrinėjamoje faktinėje situacijoje teismas kaip iš esmės teisingai pritaria atsakovo pozicijai, kad ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimas savo aplinkybėmis nesiekė tokios pavojingumo ribos, nuo kurios galėtų būti vertinamas kaip intensyvūs, žymūs, išskirtinio sunkumo ar atliekami išskirtinėmis aplinkybėmis, pasikartojantys, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, veiksmai, visiškai nepriimtini teigiamos reputacijos ir asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2013 m. liepos 25 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 ir kt.). Analogiškos pozicijos nagrinėjamu klausimu savo jurisprudencijoje laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes : paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
17. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog atsakovo vadovas nuotoliniu susirinkimo metu trumpai, lakoniškai tik patvirtino, ir itin siaura formuluote, darbuotojams jau žinomą bei visiškai atitikusį tikrovę ieškovo laikino nedarbingumo faktą, ir kartu neatskleidė duomenų apie ieškovo nedarbingumo priežastį, galimos ligos diagnozę ar kt. privačios informacijos. Taigi, atsakovo pažeidimas buvo vienkartinis ir itin trumpalaikis veiksmas, atsakovo paviešinti ginčo asmens duomenys nebuvo klaidinantys, pramanyti ar pan., vadovas susirinkime neigiamai įvertino ne ginčo asmens duomenis apie ieškovo nedarbingumą, o aplinkybę, kad laikinas nedarbingumas sutapo su vidaus tyrimų padalinyje pradėtu skundo dėl ieškovo veiksmų tyrimu (teismas neturi pagrindo atmesti atsakovo atstovės teiginio, kad išvykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą ieškovas žinojęs (buvo informuotas), kad pas jį atvyko vidaus tyrimų padalinio darbuotojai prieš jį, ieškovą, gauto skundo aplinkybių tyrimui, kad šiems reikia patekti į ieškovo tarnybinį kabinetą ir kt., nors pats ieškovas teisme tai paneigė). Teismas iš esmės pritaria atsakovo vadovo teiginiui (vertinimui), kad nėra gerai, kad sveikata valstybės tarnautojams „sutrinka“ būtent tada, kai prieš juos pradedami kokie tai tyrimai, patikrinimai ar kt. jų atsakomybe gresiantys veiksmai, kad tokia praktika turėtų būti išgyvendinta. Teismas taip pat sutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų, kad būtų patyręs pinigais vertintinos ir atlygintinos neturtinės žalos, todėl ši vertintina kaip tariama žala, o ieškovo buvusių pavaldinių ir kt. kolegų domėjimasis jo sveikata buvo natūralus, bendražmogiškas susirūpinimas savo kolega, vadovu ir neperžengė ieškovo privatumo ribų. Kita vertus, ieškovas byloje nepaneigė atsakovo teiginio, kad nuo ginčo asmens duomenų paviešinimo iki atleidimo iš tarnybos jis, ieškovas, realiai dirbo vos 26 dienas, todėl jo tvirtinamas diskomfortas darbe, jeigu hipotetiškai toks ir buvo, tai buvo trumpalaikis, neesminis. Ieškovas taip pat nepaneigė ir to, kad jo papildomai pateiktame tarnybiniame pranešime aprašyta darbinė situacija dėl daiktų (ne)išdavimo susiklostė dėl atsakingo darbuotojo kitos (ne ieškovo) užduoties tuo pačiu metu vykdymo ne darbo vietoje (išvykimo) ir niekaip nebuvo susijusi su ginčo asmens duomenų paviešinimu ir jo pasekmėmis. Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su atsakovo vertinimu, kad ieškovo emocinę būklę neigiamai veikė ne vienkartinis ginčo asmens duomenų paviešinimas (patvirtinimas kad jis nedarbingume), bet tuo laikotarpiu realiai egzistavę kitos trunkamojo pobūdžio jam reikšmingos aplinkybės – vidaus tyrimas dėl jo, ieškovo, atžvilgiu gauto skundo ir įstaigos reorganizacija, kurios pasekmėje ieškovas vėliau buvo atleistas iš tarnybos.
18. Šalies kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra reikšminga ir kita šalies kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių apgynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisimas tuomet, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006 ir kt.). Kitais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už asmens patirtą skriaudą (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją ir kt.).
19. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovo hiperbolizuojamo jo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo vertinimas 5000 Eur pinigų suma neatitinka proporcingumo aukščiau aptartoms jo teisės pažeidimo pobūdžio ir kt. aplinkybėmis kriterijaus, ieškovo teisės pažeidimo pobūdis ir mastas nesiekė tokio laipsnio, kad būtų pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą ir priteisti jos atlyginimą piniginiu ekvivalentu, juolab, kad ieškovas, kuriam teko tokių aplinkybių įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis) bylon nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų, kad būtų patyręs realios, o ne hipotetinės neturtinės žalos. Teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo pozicija, pripažįsta, kad nagrinėjamu konkrečios bylos aplinkybių atveju atsakovo pripažinimas teismo byloje pažeidus ieškovo teisę į privatų gyvenimą yra pakankama ir proporcinga pažeidimo aplinkybėms pažeistos ieškovo teisės apgynimo priemonė.
20. Todėl byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmestinas. Kartu teismas pažymi, kad aukščiau teismo padarytas išvadas suponavo šios konkrečios bylos konkreti faktinė situacija ir pastarosios (teismo išvados) gali būti kitokios ir net priešingos, jeigu bylos faktai būtų kitokie.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
21. Bylos duomenimis ieškovas procese patyrė ir prašo jam priteisi iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 113 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio. Duomenų apie galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, jis nepareiškė prašymo priteisti jų atlyginimą iš ieškovo (CPK 13 ir 42 straipsniai), todėl dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama. Kadangi ieškinys yra visiškai atmetamas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė. Atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Teisėjas Algis Vieraitis